Ta njohim etnikumin ēamė nė Ēamėri

 

LEGJISLACIONI GREK PĖR GRABITJEN E  TROJEVE ETNIKE

TĖ SHQIPTARĖVE TĖ ĒAMĖRISĖ (1913-2007)

 

 

           05. 10. 2007

         Shkruan:  Ahmet MEHMETI *

 

Historia e tė drejtave ligjore tė minoritetit shqiptar nė Greqi, tė ēamėve, ėshtė njė shkelje flagrante e tė gjitha normave tė sė drejtės tė vetė shtetit grek si dhe tė drejtės ndėrkombėtare. Kjo gjendje filloi me aneksimin e Ēamėrisė nė shtetin grek nė nėntor tė 1913 nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, pas Protokollit tė  Firencės dhe vazhdon deri sot.

 

Nė periudhėn 1 – 14 nėntor 1913 u hartua dhe nėnshkrua Traktati i Paqes midis Turqisė dhe Greqisė ku pėrcaktohet qartė se banorėt e territoreve tė aneksuara nga kjo e fundit do tė ruajnė administrimin e lirė tė pasurive tė tyre dhe tė drejtat pėr t`i disponuar ato pa pengesa.

 

         Konkretisht nė nenin 6 tė kėtij traktati shkruhet: “… Nė vendet e zotėruara nga Greqia, tė drejtat e pasurisė mbi pronat e paluajtshme bujqėsore, tė zotėruara nga persona privatė me dokumente nga shteti osman, para zotėrimit tė tyre, do tė njihen nga shteti grek. Janė tė pėrfituar pėrsa i pėrket tė drejtave tė pronėsisė mbi tokėn. Nė emėr tė personave ligjorė tė regjistruar ose tė zotėrimeve nė sajė tė ligjeve osmane tė pasardhėsve tė paqes. Mund tė privohet nga prona e vet, pjesėrisht ose tėrėsisht, e cila mbahet pėr hir tė sigurimit tė interesit pas njė zhdėmtimit tė saj”.

 

         Plot 4 vjet mė vonė, nė tė njėjtėn datė, mė 14 nėntor 1917, miratohet ligji nr. 924 dhe me dekret mbretėror nė mars tė 1918-s nė zbatim tė tij, ndalohet rreptėsisht shitja dhe tjetėrsimi i pasurive tė paluajtshme qė gjendeshin nė teritorin e aneksuar nga Greqia pas luftrave ballkanike.

 

         Kjo masė thellėsisht e padrejtė qė ishte nė kundėrshtim me nenin 6 tė traktatit tė paqes e detyroi popullsinė muslimane shqiptare tė krahinės sė Ēamėrisė tė shikojė veten nė prespektivėn e trishtuar tė qenit tė detyruar tė mėrgojė duke lėnė pasuritė e tyre tė paluajtėshme dhe fushat e tyre qė pėrbėnin, pėr shumicėn dėrmuese, pasurinė e vetme. Zgjedhja e Turqisė nė atė kohė duke mos ardhur nė Shqipėri, bėhej pasi kėsaj nuk i ishte njohur zyrtarisht tė qenit shtet i pavarur. Nė atė kohė qėndrimi i tyre ishte mjet i vetėm pėr tė ruajtur tė drejtėn e kėrkimit, mė vonė, tė kombėsisė shqiptare.

 

         Nė kėto kushte kryetari i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris Luigj Bumēi (atėherėė peshkop i Lezhės) i drejtohet kryetarit tė kėsaj konference Zhorzh Klemanso, mė 25 korrik 1919, tė ndėrhyjė tek shteti grek pėr shfuqizimin e dekretit mbretėror dhe pėr pasojė pengimin e dėbimit tė shqiptarėve muslimanė, ku thekson se Traktati Turko – Grek “pėrputhet me parimet mė tė shenjta tė drejtėsisė” dhe “asnjė pengesė tė mos vihet nga qeveria greke pėr tjetėrsimin e lirė tė pasurive tė tyre tė luajtėshme e tė paluajtėshme”. Njė vit mė vonė u nėnshkrua Traktati i Sevrės (10 gusht 1920) midis Aleatėve dhe Turqisė, si pjesė e negociatave tė Konferencės sė Paqes tė Parisit.

 

         Pėrsa u takon shqiptarėve tė Ēamėrisė nė artikullin 2 tė kėtij traktati midis tė tjerave theksohet “Greqia pranon tė sigurojė mbrojtje tė plotė pėr jetėn dhe liritė e tė gjithė banorėve tė Greqisė pa dallim origjine, kombėsie, gjuhe, race apo pėrkatėsie fetare”. Pėr mė tepėr nė artikullin 8 tė po kėtij traktati konfirmohet qartė: “Qytetarėt grekė qė u pėrkasin minoriteteve racore, fetare apo gjuhėsore, do tė gėzojnė tė njėjtin trajtim dhe siguri, me ligj dhe zbatim si dhe qytetarėt e tjerė grekė. Nė veēanti, ata do tė kenė tė drejtėn e barabartė pėr tė ngritur, drejtuar dhe kontrolluar, me shpenzimet e tyre, institucione sociale, fetare apo bamirėsie, shkolla dhe struktura tė tjera arsimore, me tė drejtėn pėr tė pėrdorur gjuhėn e tyre dhe tė ushtrojnė besimin e tyre lirisht.”

 

         Nė artikullin 1 tė Traktati tė Sevrės theksohet “Greqia pranon se kushtet e pėrshkruara nė artikujt 2 dhe 8 do tė  njihen si ligje themelore dhe asnjė ligj, pėrmirėsim apo veprim ligjor nuk do tė konfliktojė apo do tė ndėrhyjė me kėto kushte, po ashtu asnjė ligj, pėrmirėsim apo veprim ligjor nuk do tė mbizotėrojė mbi to”.

 

         Mė nė fund Greqia me njė dokument ndėrkombėtar njeh de jure praninė e minoriteteve kombėtare dhe tė drejtat e tyre, por Traktati i Sevrės qė nga koha e nėnshkrimit e deri sot nuk u zbatua asnjėherė nga shteti.

 

         Nė Ēamėri vazhdoi tė mohohej identiteti kombėtar i shqiptarėve nga qeveria greke duke shėnuar nė letėrnjoftimin e tyre vetėm besimin fetar, pėr ato qė i pėrkisnin fesė muslimane, kurse tė krishterėt shqiptarė, si nė kohėn e perandorisė otomane, quhen edhe sot grekė, duke u mohuar kėshtu tė drejtat qė gėzojnė minoritetet kombėtare nė Bashkimin Europian e mė gjerė.

 

         Njė cfilitje torturuese ishte periudha 1923 – 1926 pėr shqiptarėt e Ēamėrisė, nė kohėn e Traktatit tė Lozanės (24 korrik 1923) midis Turqisė e Greqisė pėr shkėmbimin e popullsive.

         Megjithse bėhej fjalė pėr grekė e turq, shteti grek me njė mori pafund spekullimesh shfrytzoi rastin tė vinte nė jetė Megali idenė pėr ērrėnjosjen e shqiptarėve si turq, nga trojet mijėvjeēare. U desh ndėrhyrja e fuqishme e shtetit shqiptar dhe e vetė ēamėve qė vunė nė lėvizje tė gjitha organizmat ndėrkombėtare pėr shmangien e pjesėshme tė spastrimit tė dytė etnik (pas atij tė periudhės sė Konferencės sė Londrės), megjithatė u shpėrngulėn 35 000 shqiptarė autoktonė nga zonat e Konicės, Kosturit e Follorinės si dhe mbi 15 000 tė tjerė nga Ēamėria.

 

         Nė periudhėn qė pasoi diskriminimi ekonomik dhe heqja e mjeteve tė jetesės ishte njė tjetėr mėnyre efikase pėr t`i detyruar shqiptarėt tė largoheshin nga vendi i tyre. Njė varg ligjesh dhe aktesh nėnligjore tė komplikuara qėllimisht drejtoheshin kundėr shqiptarėve muslimanė. Kėshtu ligji numėr 3250 sanksiononte zhvlerėsimin e tapive prej 100 vjet e tutje. Ky ligj shkelte Traktatin greko – turk tė Athinės. E ashtuquajtura “Reforma Agrare” u bė mjet pėr t`i hequr muslimanėve ēamė ēdo bazė ekonomike. Ky ēpronėsim nuk u bė nė favor tė refugjatėve tė ardhur nga Turqia por tė ēamėve ortodoksė pėr t`i futur nė armiqėsi dy komunitetet me kombėsi tė njėjtė. Shpronėsimi do tė bėhej kundrejt njė shpėrblimi qė s`u dha kurrė. Ndėrkohė vazhdonte mos lejimi pėr shitjen ose dhėnien me qera tė pronave tė tyre.

 

         Ligji i reformės agrare i hapi rrugė arbitraritetit dhe grabitjes tė popullsisė muslimane shqiptare. Kėshtu njė rrėnjė ulliri merrej me 25 dhrahmi kur vlera e saj nė atė kohė ishte 3000 dhrahmi dhe shpėrblimi do tė bėhej pėr 30 vjet. Spekullime u bėnė nė matjet e sipėrfaqeve tė tokave, p.sh. fshati Goricė qė kishte nė fakt 7000 dynym u pėrllogarit 1400 dynym, Januri nga 5000 nė 1500, Turkopallku nga 5500 nė 1500, Kanellaqi nga 8000 nė 1800 etj., kėshtu pronarėt muslimanė u shndrruan nė argatė, pa tokė, pa asnjė shpėrblim.

 

         Ndaj kėsaj gjendjeje tė padurueshme u ngritėn nė protesta intelektualėt e shquar ēamė Ali Dino, Haki Sejko etj. duke ju drejtuar kryeministrit Pangalos, i cili pėr tė zbutur gjendjen e acaruar nė kulm pranoi: “Nė Epir kemi disa mijėra ēamė, tė njohur prej nesh dhe qė formojnė nė shtetin tonė minoritetin shqiptar. Nėqoftėse nė tė kaluarėn kanė ngjarė disa veprime tė dėmėshme pėr ta, nga ana e organeve vartėse, kjo nuk duhet kurrsesi tė bėhet njė vijė veprimi kundrejt tyre”.

 

         Por ky qėndrim i njė autoriteti tė lartė shtetėror nuk zgjati shumė pasi me ardhjen nė fuqi tė diktaturės sė Metaksait e deri nė sulmin e Italisė gjendja sa shkonte rėndohej mė shumė nė kushtet e mohimit absolut tė drejtave tė njeriut si mohimi i shkollės dhe i gjuhės amtare nė publik, mohimi i votės etj. etj. tė cilat u sanksionuan me ligje e pa ligje si nė njė regjim tipik fashist.

 

         Periudha e Luftės sė Dytė Botėrore dhe spastrimi etnikofetar i tretė dhe i fundit i 35 000 shqiptarėve muslimanė nga Ēamėria ishte akti final i zbatimit tė Megali idesė nga forcat e armatosura tė shtetit grek. Krimet e luftės dhe genocidi i pashoq i ushtruar ndaj njerėzve tė ēarmatosur dhe tė pa fajshėm u kushtoi jetėn rreth 2900 vetėve tė vrarė e tė masakruar dhe rreth 2400 tė tjerėve qė vdiqėn rrugėve nga sėmundjet, uria dhe tė ftohtit gjatė spastrimit etnik.

         Megjithse mbi 1000 ēamė morėn pjesė nė dy batalione nė forcat antifashiste, njeri nė Shqipėri dhe tjetri nė Greqi, dhe mbi 70 vetė ranė dėshmorė, propaganda shtetėrore greke mohon kontributin e shquar tė tyre duke ngulur kėmbė nė akuza false pėr bashkėpunim me armikun vetėm e vetėm pėr tė fshehur krimet e luftės dhe pėr tė justifikuar shpėrnguljet masive me dhunė. Kėto akuza dhe gjyqet false, qė vetė gjykata greke i ka pėrgėnjeshtruar, u kanė hapur rrugė vendosjes sė ligjeve drastike nė kundėrshtim me kushtetutėn greke dhe tė drejtėn ndėrkombėtare.

 

         Me administrimin e pasurisė sė grabitur tė ēamėve u morėn autoritetet lokale duke spekulluar me ligjin 1539/ 1938, Art.34. Sipas As. Prof. Kyriakos D. Kentrotis nė vitin 1947 ēamėve ju hoq shtetėsia greke nė mėnyrė kolektive me dy protokolle: Nr. 49 343 / E / 2 / 29.10.1947 i autoriteteve pėr ēėshtjet juridike nė Ministrinė e Jashtėme dhe Nr. 3976 / 8.11.1947 tė Ministrisė sė Brendėshme. Tė dy protokollet janė bazuar nė akuza false pėr “bashkpunim dhe veprime kundėr interesave tė popullit grek”  Grabitja e pasurive tė shqiptarėve u bė pėr tė realizuar kolonizimin e ėndėrruar e planifikuar tė Ēamėrisė qysh nė vitin 1844 me famėkeqen Megali ide duke jua ndarė tokat dhe pasuritė e tjera tė shqiptarėve kolonėve grekė dhe duke proceduar me Bankėn Agrare.

 

         Sikur tė mos mjaftonin tė gjitha kėto akte ligjore e nėnligjore nė vitet 1966 dhe 1998 shteti grek miraton dhe dy ligje tė tjera me numra pėrkatėsisht 4506 dhe 2664. Ironia e kėtyre dy ligjeve qėndron nė atė se mbėshteten nė Ligjin famėkeq tė Luftės me Shqipėrinė nr. 2636 / 1940 kur ēamėt ndodheshin nė vendet e tyre nė Greqi dhe gėzonin tė gjitha tė drejtat si qytetarė grekė.

 

         Por rasti mė flagrant i kohėve tė fundit ėshtė ligji nr. 2664 “Mbi Kadastrėn kombėtare dhe rregulla tė tjera” dekretuar mė 27 nėntor 1998 nga presidenti Kostandin Stefanopullos dhe firmosur nga 8 ministra. Ky ligj u miratua pas nėnshkrimit tė Traktatit tė Miqėsisė Shqipėri – Greqi tė vitit 1996 ku nė pikėn 15 theksohet lehtėsimi i marrjes sė pronave tė shtetasve tė dy vendeve nė vendet respektive. Ky ligj shkel tė gjitha kartat, konventat e traktatet ndėrkombėtare pėr pronėn dhe tė drejtat themelore tė njeriut duke pėrligjur arbitraritetin e njė shteti tipik racist.

 

         Njė gjė ėshtė fare e qartė nė kėtė maskaradė ligjore, Greqia pėrsa u takon minoriteteve asnjėherė nuk ka zbatur detyrimet qė rrjedhin nga  kartat, konventat, traktatet ndėrkombėtare qė ka firmosur e ratifikuar vetė nė mardhėniet dy ose shumėpalėshe. Ajo ėshte i vetmi vend i BE-sė qė nuk ka pėrafruar legjislacionin e vetė kombėtar me atė europian, deri tani nuk ka ratifikuar Konventėn Kuadėr pėr Mbrojtjen e Minoriteteve Kombėtare dhe as e ka firmosur Kartėn pėr Gjuhėt Rajonale ose tė Minoriteteve.

 

         Karakterizimin mė tė saktė tė sistemit ligjor grek e ka bėrė gazeta “The Daily Telegraph” nė dhjetor tė vitit 2001: “Greqia ėshtė njė partnere e jona brenda Komunitetit Europian, por sistemi i saj ligjor arkaik, i padrejtė, ėshtė si i Botės sė Tretė. Ėshtė gjithashtu mizor”.

 

 

·        Autori ėshtė Drejtor Ekzekutiv i Institutit tė Studimeve pėr Ēamėrinė

 

-----------------------------------

 

ĒĖSHTJA E PAZGJIDHUR ĒAME