Ta njohim etnikumin shqiptar

 

KAH PO SHKON KOMBI SHQIPTAR?

 

           Shkruan: Dr. Muhamet KELMENDI

         Pashtriku.org – 25. 09. 2007

 

          Ēėshtja qė do tė shqyrtohet nė kėtė punim i takon situatės aktuale, nėpėr tė cilėn po kalon kombi shqiptar i ndarė nė pesė shtete. Shqiptarėt luftuan dhe paraqitėn synime historike pėr shtetin – komb, por kjo nė emėr tė “demokracisė”u shkel dhe erdhi nė pėrfundim ndarja e tij. Kjo ndarje e vuri nė pytje vetė ekzistencėn e pjesėve tė mėdha tė kombit, sepse duke u ndarė u krijuan edhe elemente tė reja kombėtare, qė nė tė ardhmėn kanė rrezik tė shndėrrohen nė faktor relevant tė kombit tė ri apo tė asimilimit.

 

          Ndarja e kombit shqiptar nxorri nė dritė idetė me tė errta politike dhe politikanėt mė antikombėtar. Ata, gjithėherė nė emėr tė interesave gjoja kombėtare, e shkelėn pikėsynimin historik tė kombit pėr bashkim; luftėrat e mėdha tė shqiptarėve dhe u pajtuan me faktorin ndėrkombėtar e shtetet okupuese pėr ndarjen e copėtimin e kombit.  Aktualisht shqiptarėt janė tė ndarė nė pesė shtete nė Ballkan. E tėrė kjo me iden e ndėrtimit tė shteteve gjoja demokratike dhe tė bashkimit nė kuadėr tė UE, si vend pėr “zgjidhjen” e ēėshtjes shqiptare.

 

       Qėllimi ėshtė kėtu tė shqyrtohet ndarja e kombit, e cila shkon nė kundėrshtim me luftėrat dhe pėrpjekjet e kombit shqiptar duke dhėnė mendime pėr tė ardhmėn dhe mėnyrėn e zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare me bazėn e shtetit – komb. Ky pikėsynim ėshtė shkelur dhe aktualisht po sanksionohen dhe u njohen apo po pranohen shtetet ballkanike si subjekte ndėrkombėtar, edhe pse kanė pushtuar territore dhe pjesė tė kombit shqiptar. Dhe, nė fund do tė pėrpiqemi tė japim qėllimin pėrfundimtar dhe historik tė kombit shqiptar, atė tė shtetit – komb.

 

 

1. Zgjidhjet parciale tė ēėshtjes - demėtuan pikėsynimin

historik tė kombit

 

          Nė kuadėr tė aktivitetit pė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare nė Ballkan, decenjet e fundit shėnojnė njė zhvillim pothuajse antikombėtar dhe japin njė kahje tė re, qė pėr kohėn konsiderohet nga klasa politike udhėheqėse si e drejtė. Mirėpo, vetė fakti se njė komb ndahet nė kuadėr tė disa shtetėve, ku pėrveē Shqipėrisė, ėshtė Kosova ende pa shtet, Maqedonia, Mali i Zi e Serbia, qė kanė teritore tė mėdha shqiptare tė pushtuara, duke mos e pėrjashtuar as Greqinė, qė njė territor tė gjerė e ka pushtuar dhe greqizuar, tregon rrezikun qė kalon kombi ynė, si dhe domosdoshmėrinė qė me fakte tė tregohet rruga kah duhet tė shkoj kombi, ndonėse veē kemi ndarje.

 

          Pėrcaktimi politik i pjesėve tė veēanta tė kombit pėr “zgjidhjen” e ēėshtjes shqiptare nė kuadėr tė shteteve, tregon se politika ishte jo nė lartėsinė  e aktivitetit tė bėrė nga kombi.Ajo, pėrkundėr luftės sė drejtė ēlirimtare dhe aspiratės historike pėr komb dhe shtet unik, u shtrebėrua dhe dolėn vetė politikanet shqiptarė nė Prishtinė, Tiranė, Tetovė, Ulqinė e Luginė e Preshevės si faktor qė bėnė “zgjidhje” nė kuadėr tė shtetėve ballkanike, duke e ndarė vendin. Natyrisht se ideja erdhi nga perėndimorėt para dhe nė Konferencėn e Londrės mė 1992 ku e rindanė kombin shqiptar nėpėr shtete. Nėn pikėpamjen gjoja tė mosndryshimit tė kufijėve nė Ballkan dhe tė UE si vend ku zgjidhėn problemet nacionale, u pranuan vetėm ish - republikat slave nė shtete, shqiptarėt u aneksun. Me kėto ide u futėn nė teorinė politike shqiptare,si tė politikanėt, tė disa gjoja analitikė e profesor ndėrkombėtar, qė po e mohojnė tė tė drejtėn e kombit shqiptar pėr vetėvendose dhe bashkim. Ata arritėn tė fuqizojnė iden e tillė dhe tė krijojnė edhe grupet politike nėpėr vende tė tilla, si dhe t’iu japin pushtet e para pėr politikė tė tillė ndarėse tė kombit shqiptar.  

                                                   

          Pėr rrjedhojė tė saj e kemi territorin dhe kombin shqiptar tė ndarė nė disa shtete dhe nė fakt ėshtė kombi i vetėn nė Evropė qė ka ndarje kaqė tė ashpėr dhe ku mbi 50% e vendit dhe popullit ėshtė e ndarė dhe jeton jashtė atdheut, i pushtuar.

 

        Aktualisht pushtimi i kombit u sanksionua me ligj nė Maqedoni, ku rreth 10 mijė metra katror dhe njė popullėsi prej gjymės milioni ėshtė e pushtuar nga maqedonėt. Nė pozitė tė tillė e kemi edhe Preshevėn, Bujanovcin dhe Medvegjėn, njė popullėsi prej 200 mijė banorėve, vende kėto nėn sundimin serb. Pastaj vjen Mali i Zi, i cili ka pushtuar Ulqinin, Plaven e Gucinė, Hot e Grudė etj., dhe me vullnet tė shqiptarėve u pavarėsua si shtet malazez. Ndėrkaq, RTK-a e transmeton shpalljen e shtetit sovan malazez, shtetit i cili ka pushtuar territor dhe pjesė tė kombit, ka asimiluar territore shqiptare etj. Njė gjendje tė tillė, po shumė mė tė rėndė e kemi patur nė Greqi, qė veē i ka asimiluar shqiptarėt. Ndėrsa, Kosova si territor po amortizohet dhe aktualisht ėshtė shndėrruar nė njė vend pa definim, me popull pa bukė, me shumė enklava dhe po e humb funksionalitetin e vetė si vend, komb dhe shtet i shqiptarėve.

 

      Nga pushtimi i viseve shqiptare nėn Maqedoni, qė u arritė me marrėveshjen e Ohrit, qė politikanėt shqiptar e arritėn me palėn maqedone, edhe pse kishin mundėsi tė delnin me subjekt tė barabartė shtetėror maqedon, si shtet konfederativ se paku, sepse ishin nė pozitė tė favorėshme me luftėn e drejt qė zhvillonin, e duke kaluar aktualisht nė Mal tė Zi, duke votuar pėr shtet sovran malazias, pa nxjerrė ajo pjesė e kombit as tė mira politike, ekonomike e shoqėrore, as edhe si popull shtetformuese, tregon se politikanėt shqiptarė nuk “analizuan” gjendjen. Me verbėsi u pranua Maqedonia dhe po me verbėsi shqiptarėt nė Mal tė Zė votuan njė shtet qė nesėr do t’i shtyp. Madje, jo vetėm atje, po edhe politikanėt nga Tirana dhe Prishtina e pėrkrahėn iden e shtetit sovran maqedon e malazias. Kėta e pėrkrahėn edhe pozitėn e shqiptarėve nė Preshevė, Medvegjė e Bujanov, nėn sundimin serb, vende kėto tipike shqiptare.

 

           Nė kohėn kur kombet nėpėrmjet shtetėve luftojnė pėr njė fshat a disa qindra hektarė tokė, madje edhe duke pushtuar vende sikundėr ėshtė Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia, kombi ynė (shqiptarėt) masakrohet territorialisht, duke u ndarė e copėtuar midis shteteve slave dhe, atė me pėlqimin e klasės politike shqiptare.

 

          Shiquar nė aspektin taktik kjo nuk mund tė konsiderohet e drejtė dhe si veprim taktik i politikanėve shqiptarė Pėrkundrazi, taktika kėrkon zhvillim tė veēant, sipas vendit e nevojės, por deri nė njė fazė tė caktuar tė zhvillimit tė vetė, ēdo herė nė llogari tė strategjisė. E strategjia e kombit shqiptar ėshtė shteti – komb. Pra, ku del kjo, nėse me territoret tona krijohen tri a katėr shtete slave nė Ballkan. Pse? Sepse nė kohėn kur veē pushtohesh si vend, ndahesh nga atdheu i ytė, ajo nuk ėshtė mė taktikė, po vendim strategjik dhe nė gjuhėn politike d.m.th. pushtim i vendit.

 

           Teoria qė lindė nga kjo pėr pjesėt e ndara tė kombit shpie kah krijimi i veēorive tė veēanta pėr ēdo pjesė tė ndarė, qė mund tė shprehet duke dėmėtuar edhe pikėsynimin historik tė kombit shqiptar. Dhe, ajo mund tė pėrmblidhet nė dy fusha:      

                                       

      1. Nė krijimin dhe asimilimin e pjesėve tė ndara tė kombit, duke u asimiluar nė kombe tjera apo duke krijuar komb tė ri, sikundėr kemi muslimanet nė Plavė e Guci,nė Sangjakė etj.,tė cilėt nga pjesėt e kombit shqiptar tė pushtuar nga sllavet e jugut kanė krijuar njė komb tė ri inekzistent dhe,

      2. Ajo demėton dhe zvogėlon kapacitetin e kombit nė aspektin ekonomik, psikologjik, fizik, ushtarak, territorial e shoqėror; pėrkatėsisht e dobėson fuqin vendosėse tė kombit shqiptar pėr tė vepruar nė drejtim tė realizimit tė pikėsynimit historik tė kombit pėr shtet nacional nė territorin e tyre historic nė Evropė.

 

           Argument tjetėr i teorisė ndarėse tė klasės feminore politike shqiptare ėshtė interpretimi i UE nė fushėn politike, ekonomike dhe kombėtare, njė argument qesharak politik. Ajo nuk ka as bazė politike, as territoriale as edhe shoqėrore. Ata e mbeshtetin iden se rruga e tillė shpie kah krijimi dhe ndėrtimi i demokracisė qė e hapė rrugėn pėr UE, ku tė gjithė janė tė barabartė, padallim kombi, race dhe feje. Kjo teori ėshtė prezente nė Tiranė, Prishtinė, nė politkėn shqiptare nė Maqedoni, Luginėn e Preshevės dhe nė Mal tė Zi. Kudo argumentohen pushtimet dhe ndarjet me demokraci, me UE dhe me gjoja barazi kombėtare dhe shoqėrore nėpėr shtete qė i kanė pushtuar. Tamam sikundėr mos tė njihet pikėsynimet e shteteve okupuese dhe lufta e tyre;  e kaluara historike dhe e tashmja, qė kanė bėrė mbi kombin shqiptar, mu serbėt, maqedonėt dhe malazezėt.

 

         Barazia politike dhe shoqėrore nuk realizohet nė kuadėr tė shtetėve pushtuese, as nė UE, apo nė ndonjė mekanizėm tjetėr. UE veē mund tė ndihmon barazinė, nėse ajo nga brenda funksionon. Siē tregon praktika e vendeve tjera, ajo realizohet nė shtete nacionale dhe janė vetė shtetėt e tilla qė janė anėtare tė UE. Pėr atė ekzistojnė shtetet. Nė kėtė union nuk kemi shtete multinacionale, apo shtete tė krijuara mbi territore tjera,por kryesisht kemi shtete nacionale, qė kanė zgjidhur ēėshtjen nacionale, atė shoqėrore dhe barazinė kombėtare. Madje edhe duke qenė anėtarė tė UE, shtetet luftuan pėr bashkim kombėtar, sikundėr u bė bashkimi i dy Gjermanive nė njė shtet, sepse ēėshtja nacionale ėshtė pikėmbeshtetėse para asaj internacionale dhe demokratike.

 

           Zgjidhja e ēėshtjes nacionale me shtetin-komb krijon bazėn edhe pėr demokraci tė brendshme tė shtetit, pėr barazi tė kombeve dhe pakicave nacionale brenda shtetit dhe hapė rrugėn e prosperitetit. Dhe, nė kėtė kuadėr ėshtė demėtuar ēėshtja shqiptare dhe e vetė kombeve tjera, sepse vetė baza e demokracisė dhe barazisė siē ėshtė bashkimi kombėtar nuk ekziston, prandaj edhe kombet tjera nuk janė tė barabarta kur dhunojnė kombe dhe konfliktet janė tė paevitueshme midis kombeve, atij shtypės dhe tė shtypur. Kurrė nuk mund tė merrėt si e drejtė njė zgjidhje qė pretendon pushtimin e vendit, e jo bashkimin e tij kombėtar. Kjo aspirate jeton nė kombė, pavarėsisht nga devijimet dhe mashtrimet, ndarjet e pushtimet.

 

           Jamė i mendimit se si faktori i jashtėm, ashtu edhe ai i brendshėm kanė bėrė gabimin historikė, sikurse nė shekujtė e kaluar duke e ndarė dhe pushtuar kombin shqiptar nga shtetėt sllave. Faktori i jashtėm duke dashur tė ruaj kronologjinė e vendimeve tė veta pushtuese kundruall shqiptare, duke i njohur shtetet sllave mbi territoret shqiptare, ndėrsa faktori i brendshėm me verbėsi mbajti anėn e tillė, pa shiquar interesat nacionale; analizuar rrethanat dhe faktet tjera relevante.

 

           Ndarja e kombit shqiptar ka qenė ēdo here gjenerator i krizave, madje edhe i luftėrave nė Ballkan, sepse sikundėr e tregoj e kaluara, ndarja nuk zgjidhi as edhe njė problem. Janė tė njėjtit maqedon, serb e malazez qė kanė dhunuar kombin tone nė vitet 1871-1878, 1910-1913, 1918-1941 dhe nė vitet 1944-2006. Dhe, po kėta janė nė pushtet. Nuk ekzistom as edhe njė fakt se kemi ndonjė zhvillim pėrpara nė fushėn demokratike nė Podgoricė, Shkup e Beograd. Edhe me tutje zotėrojnė forcat shoviniste qė do tė shpien vendin kah dhuna dhe do e detyrojnė kombin shqiptar tė lufton pėr bashkim kombėtar tė tij.

 

2. Shqiptarėt luftuan pėr komb e territor unik

 

        Nė luftėn dhe aktivitetin e popullit shqiptar gjatė historisė dhe nė decenjet e fundit tė shekullit paraprak qėllimi ishte qė tė ruhej kombi dhe territor i tij unik shqiptar. Pėr njė vend, qytet a krahinė kombi shqiptar ka derdhur rreke gjaku, sepse pushtimi i tyre e tėkurri se tepermi kombin territorialisht dhe e bėri tė pa mundur zhvillimin, funksionimin dhe ekzistencėn e tij nė territorin e tij etnik.

 

           Gjatė dy shekujve tė kaluar ka humbur kombi shqiptar rreth gjusmės sė territorit tė vet autokton. Nė vitet e 1871-1878 humbėn me vendim tė Konferendės sė Berlinit territoret e Janinės (Qamerisė) dhe territori i gjerė rreth Nishit, Prokupljes, Pirotit e vendeve tjera qė u pushtuan dhe u asimiluan nga Serbia dhe Greqia. Shpata ndarėse u shtri edhe nė Tivar, Ulqinė, Plavė e Guci dhe Hot e Grud. Kjo ndarja dhe humbje e territorit shqiptar u bė nga Fuqitė e Mėdha edhe nė vitet 1912-1913 nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, qė Kosova dhe viset shqiptare nėn Maqedoni, Mal tė Zi e Serbinė Jugore iu aneksduan kėtyre shtetėve sllave. Edhe mė vonė  vazhdoi tėkurrja e territorit dhe humbja e pjesėve tė kombit shqiptar nga shtetėt fqinje. S’ka pėriudhė qė shqiptarėt nuk u ndanė nga sllavet.

 

          Shqiptarėt u ndanė edhe nė decenjen e fundit tė shekullit 20, ku nė vitin 1992 nė Londėr u njohėn nga OKB-a, UE-a dhe shtetėt tjera ish-republikat e Jugosllavisė nė shtete sovrane dhe, atė me territoret dhe pjesėt e kombit shqiptar. Kėshtu u njohė Maqedonia, tash Mali i Zi e Serbia dhe,me njohjen e tillė, edhe territori shqiptar iu aneksua pėr tė tretėn here nga faktori ndėrkombėtar shtetėve sllave. Kjo ėshtė ndarja mė e ashpėr dhe mė e rendė e kombit shqiptar gjatė historisė mijė vjeqare.

 

          Kėtė ndarja e kundėrshtoj kombi ynė me luftė. Ai luftoi pa ndėrprerė pėr komb dhe territor, pėr shtet unik shqiptar. Vetėm nė decenjėn e fundi tė shekullit XX dhe nė vitet e para tė shekullit XXI u zhvilluan tri lutėra ēėlirimtare, nėKosovė nė vitet 1998/99, nė Luginėn e Preshevės nė vitet 1999/01 dhe nė Maqedoni nė vitet 2000/01 pėr ēlirimin dhe bashkimin e kombit, e tė cilat nga politikanėt e ditės dhe tė interesave individualistike, karrieriste dhe tė veprimeve kriminale ekonomike nėpėr vendet e tilla u injorua lufta ēlirimtare dhe edhe njė here u nda kombi ynė edhe nga vetė “politikanėt”.

 

           Duhet kėtu theksuar sė lufta e UĒK-sė nė Kosovė, pastaj ajo e UĒPMB-sė nė Luginėn e Preshėvės dhe e UĒK-sė nė Maqedoni, nuk u bė pėr ndarje e ripushtim tė vendit. Ato luftėra u organizuan dhe u zhvilluan pėr shtet, komb dhe territor, qė nga forcat politike tė vendit nėn ndikimin e faktorit ndėrkombėtar u devalvuan, duke marrė karakter tė konfliktėve dhe tė “zgjidhjes” sė ēėshtjes shqiptare nėpėr shtete slave.    

              

          Lufėrat e zhvilluara kishin vetėm njė qėllim: Ēlirimin e pjesėve tė ndara padrejtėsisht nėpėr shtete sllave dhe bashkimin e tyre nė njė shtet kombėtar tė shqiptarėve. Ky pikėsynim nuk humbi nė vlera dhe mbetėt fanarė ndriques pėr gjeneratat e sotme dhe tė ardhme, pavarėsisht nga pozita destruktive e forcave politike qė ishin dhe dolėn nga luftėrat ēlirimtare.

 

          Kėta e devijuan luftėn e drejtė pėr shtet dhe territor, pėr komb unik dhe i dhanė asaj dimenzione tė paqarta politike, shoqėrore e juridike. Me atė politikė edhe njė here u sanksionua ndarja dhe aneksimi i pjesėve tė kombit, tė cilat po pėrcillėn mė qėllimin pėrfundimtar tė shtetit tė Kosovės, tė demokracisė gjoja liridashėse tė shqiptarėve tė pushtuar nga shtetėt slave, qė kėta i kanė “njohur”. Dhe. nė vend qė tė pėrkrahet lufta e drejtė pėr shtet dhe territor unik, del qėllimi tjetėr, ai i “realizimit” tė drejtave demokratike nga armiqėt.

 

          Karakteri i luftės sė shqiptarėve ishte i drejtė dhe futėt nė kuadėr tė luftėrave ēlirimtare, tė drejta dhe shumė demokratike tė luftėrave nė botė. Asnjė element i luftėrave tė padrejta nuk treguan shqiptarėt; asnjė element tė luftės gjenodiciane, terroriste etj., sepse ata u mbrojtjen dhe luftuan pėr ēlirimin e vendit. Faktet tregojnė pėr kėtė tė drejtė historike tė kombi. Por, kėtu po i pėrmendim disa faktor qė tregojnė karakterin e brendshėm tė luftės nė kuptimin kombėtar.

 

1.      Shqiptarėt luftuan pėr t’u ēliruar nga okupatori shekullor serb e maqedono-malazez, tė cilėt i okupuan pėrseri viset dhe territoret tona etnike;

 

2.      Ajo luftė ishte pėr tė ruajtur terrėsinė territoriale tė kombit, e cila ishte ndarė midis disa shteteve sllave nė Ballkan;

 

3.      Ishte luftė pėr tė ruajtur kompaktėsinė dhe unitetin e kombit shqiptar tė ndarė dhe nėpėrkėmbur nga shtetet sllave dhe,

 

4.      Ishte luftė pėr tė ndėrtuar njė sistem tė lirė demokratik dhe shoqėrore, nė tė cilėn qytetarėt e tė gjitha kombėtave do tė jetojshin tė lirė dhe tė barabartė nė shtetin kombėtar shqiptar.

 

          Kėta faktor flasin pėr jo vetėm pėr karakterin e drejtė tė luftės ēlirimtare tė shqiptarėve, tė sanksionuara edhe me akte ndėrkombėtar, por edhe pėr qėllimin pėrfundimtar tė saj: shtetin – komb. Ajo i tregoi njėherit tė dy faktorėve, si atyre ndėrkombėtar, ashtu edhe klasės sė pandėrgjegjshme politike shqiptare se shqiptarėt nuk e pranojnė ndarjen e ripushtimin e ri; se shqiptarėt e dojnė shtetin demokratik me liri tė gjera dhe  mbi bazėn e shtetit – komb, i cili ėshtė bazamenti i ēėshtjes sonė.

 

         Kėto dy qėllime i japin asaj vlera ndėrkombėtare dhe dimenzionin e luftės sė drejtė pėr komb dhe territor. Ėshtė tjetėr shtrembėrimi i luftės pėr interesa tjera grupore, lokaliste e individuale, qė treguan politikanėt nė skenėn politike. Por, as kėto interesa, sikundėr nė tė kaluarėn pėr 2 mijė vjet, nuk mund tė shuajnė aspiratat e kombit shqiptar pėr bashkim e liri demokratike. Ato vetėm se e veshtirėsojnė apo e ngadalėsojnė ēėshtjen, por kurr nuk mund tė jenė pėrfundimtare. 

 

Pse?

 

Sepse, e ardhmja e kombit ėshtė tė shteti – komb.

 

 

             3. Pikėsynimi i kombit shqiptar: shteti - komb

 

         Nėpėrmjet kėtij shqyrtimi arritėm tek pikėsynimi i kombit, tė pikėsynimi qė ėshtė pėrcaktuar qartė qė nė histori, por qė kėtu vetėm do tė shqyrtohet nė bazėn politike e shoqėrore-territoriale, si dhe nė fushėn juridike pėr shtetin dhe kombin. Kėto dy baza shkojnė juridikisht sė bashku dhe bashkėjetojnė duke ndihmuar dhe kontribuar nė njėra-tjetrėn, tė cilat ndikojnė dhe bashkėjetojnė nė praktikė.

 

         Ēėshtja kėtu merrė dimenzione mė tė gjera politike, sė nė kuadėr tė vetė kombit shqiptar, pasiqė ka edhe karakter internacional, sepse ēėshtja do tė kapėt pėr shqyrtim mbi bazėn e teorisė shkencore mbi ndėrtimin e shtetit dhe ēlirimin e kombit, qė vetėm me shtet ndihet kombi tėrėsisht i lire dhe e fiton vendin e vetė, gjithėherė mbi praktikėn e ndėrtimit juridik tė shtetit, qė shtetet anėtare tė OKB-sė veē i kanė realizuar. Mbi kėtė bazė edhe janė pranuar si subjekte ndėrkombėtare.

  

Sh t e t i

 

          E fillojmė me shtetin sepse ky organizim i vendit dhe kombit ėshtė bazamenti kryesor mbi tė cilėn realizohen ēėshtjet tjera shoqėrore, deri edhe tė bazės ekonomike, pėrveē tė superstrukturės shoqėrore. Kėto dy ēėshtje janė domėthėnėse pėr shoqėritė demokratike, jo vetėm sot, por edhe nė tė kaluarėn, ishte shteti baza kryesor qė garantonte zhvillimin dhe prosperitetin e vendit, supėrstrukturėn e kombit etj.  

                                        

           Shteti si instrument juridik ndėrtohet mbi disa baza qė kombi shqiptar, pavarėsisht ku jeton dhe ē’farė statusi juridik ka vendi, i disponon elementet e shtetit, pėrkatėsisht faktorėt qė subjektet e kombit, qoftė shtet, krahinė a ndonjė status amorfė tė bashkohen dhe tė ndėrtojnė shtetin kombėtar. Vetė fakti i ekzistimit tė kombit si unik dhe tė lidhjeve territoriale, politike, juridike, historike, shoqėrore etj., qė do t’ i theksojmė mė vonė, tregon se pėr kombin shqiptar zgjidhje e vetme ėshtė shteti kombėtar, i cili buron nga vetė vullneti i kombit tė shprehur nė histori dhe faktorėt e shtetit.

 

          Shiquar nė aspektin juridiko politik, shteti kombėtar i shqiptarėve i plotėson ato elemente tė shtetit, qė vendet tjera, qoftė RF e Gjermanisė, Anglia, Rusia, Franca a SHBA-a etj.,i kanė si vende dhe kombe. Asnjė element mė shumė pėr shtet kombėtar se shqiptarėt nuk e kanė ato shtet. Nė fund tė fundit, elementet e shtetit nuk i zbuluan shqiptarėt, por ato u ndėrtuan nė teorinė e shtetit dhe tė sė drejtės gjatė historisė dhe shqiptarėt angazhohen qė edhe kėtu, tek kombi ynė, tė zbatohen.

      

    Duke marrė pėr bazė shtetin nacional si bazament i tė ardhmės sė kombėt shqiptar, si dhe i domosdosdoshmerinė e ndėrtimit juridik, i kemi ndarė faktet e shtetit nacional nė dy kategori juridike:

 

1.     Faktet e brendshme tė shtetit nacional shqiptar dhe

 

2.     Faktet e jashtme ose ndėrkombėtare tė shtetit nacional shqiptar.

 

     Nė kuadėr tė fakteve tė brendshme tė shtetit nacional shqiptar duhet theksuar elementet e shtetit nacional qė i kanė shqiptarėt si komb unik dhe tė territorit tė tyre kompakt. Kėtu dhe pėr kėtė qėllim pėrmendėn nė shkencėn

juridike disa faktor tė brendshėm, qė tregojnė domosdoshmėrinė e organizimit tė shtetit nacional, pėrveē faktorit forcė (vis), qė nė fakt po del si element kryesor i ndėrtimit tė shtetit nacional. Kėtu po pėrmendim kėta faktor tė shtetit – komb:

 

a)     Ekzistimi i kombit unik dhe tė formuar politikisht, nė aspektin juridik dhe shoqėror, sikundėr edhe nė klturė e histori,

 

b)     Territori unik dhe i pandarė i kombit shqiptar,

 

c)      Ekzistimi i njė popullėsia relative tė vogel apo tė madhe, por tė pėrgatitur dhe demokrativisht e orijentuar pėr jetė dhe punė,

 

d)     Lufta e gjatė dhe e pandėrprerė 2 mijė vjeqare e kombit shqiptar pėr shtet naciona kombėtar nė kėtė pjesė tė botės,

 

e)     Shprehja e vullnetit tė kombit shqiptar pėr bashkim dhe shtet nacional gjatė historisė( shih: Lidhjen Shqiptare tė Prizerenit, Shpalljen e Pavarėsisė Kombėtare nė Vlorė dhe Konferencėn e Bujanit), qė kombi shqiptar qartė tregoj vullnetin e tij historik,  

 

f)       Ekzistimin dhe pėrmbushjen e faktorėve ekonomik, juridik, shoqėror etj., pėr shtet nacional tė shqiptarėve, qė bashkimi krijon bazėn e pavarėsisė ekonomike tė vendit, duke u barazuar me shtetėt tjera,

 

g)     Aftėsinė dhe pėrgatitjen politike e juridike tė shqiptarėve pėr tė ndėrtuar vendin dhe pėr tė marrė pėrgjegjėsi ndėrkombėtar dhe, 

    

h)    Ndėrtimin e njė shteti juridik kombėtar tė lirė dhe demokraik; tė barabartė dhe ku garantohen liritė dhe tė drejtat nacionale tė grupeve tė qytetarėve me pėrkatėsi tjera nacionale, pa prezencėn e KFOR-tė, OKB-sė, apo OSCE-sė si dhe tė organizmave tė tjerė.

 

           Faktorėt e pėrmendur pasqyrojnė faktin se ėshtė gabim i madhė ndarja aktuale, sepse ajo jo vetėn qė nuk zgjidhė probleme, por pėrkundrazi, i thellon ato dhe e vartėson tėrėsisht rajonin nga faktori ndėrkombėtar. Eshtė pikėrisht kjo zgjidhje aneksioniste qė iu dha shqiptarėve nė Ballkan nga faktori ndėrkombėtar qė krijon probleme tė mėdha dhe lenė hapėsira pėr dhunė ndaj shqiptarėve dhe pėr luftė ēlirimtare tė shqiptarėve kundėr shtetit pushtues serb nė Serbi, Maqedoni, Mal tė Zi etj. Ndėrsa, bashkimi dhe ndėrtimi i shtetit nacional shqiptar do t’i zgjidhte problemet e grumbulluara dhe do tė krijonte prosperitet pėr rajonin.

 

          Tė lidhura kėto me faktorėt tjerė ndėrkombėtar, qė nė kuadėr tė OKB-sė dhe tė UE-sė janė pėrcaktuar si elemente tė shtetėve funksionale, qartėsojnė tėrėsisht shtetin nacional. Nė kuadėr tė faktorėve tė kėrkuar pėr anėtarėsim nėpėr organizmat e tillė, sidomos nė UE, nga vetė ky subjekt pėrmendėn:

 

a)      Ndėrtimin e shtetit tė lirė dhe demokratik, me barazi shoqėrore e kombėtare, me liri dhe tė drejta tė barabarta,si  dhe tė aftė pėr tė garantuar ato zhvillime nė vend,

 

b)     Marrjen e obligimeve ndėrkombėtare pėr barazi midis popujve dhe paqe nė rajon dhe botė sipas akteve ndėrkombėtare dhe vendimeve tė organizmave nė botė,

 

c)      Ndėrtimi i njė ekonomie tė aftė pėr tė garantuar plotėsimin e nevojave tė brendshme ekonomiko-sociale dhe tė obligimeve ekonomike e sociale humanitare ndėrkombėtare dhe,

 

d)     Ekzistimin e shtetit juridik kombėtar.

 

         Mbi elementet e tilla tė brendshme dhe tė jashtme janė ndėrtuar shtetėt aktuale nė UE dhe subjektet e OKB-sė; u bė bashkimi i dy Gjermanive dhe linden shtete nacionale nė vitet e fundit tė shekullit XX. I vetmi vend dhe popull nė Evropė qė mbeti i ndarė ėshtė kombi shqiptar. Pėr popullin shqiptar nuk vlejtėn faktorėt e brendshėm dhe ata andėrkombėtar; nuk vlejti padrejtėsia historike e evropianėve tė krijuar kundruall shqiptarėve nė Konferencėn e Berlinit dhe tė Londrės ku u ndanė shqiptarėt, por me ashpėrsi edhe mė to madhe, pėrseri nė Londėr mė 1992 u ndanė shqiptarėt nėpėr shtete sllave tė Ballkanit.

 

        Madje kombi shqiptar u katandisė me ashpėr sė nė ndarjet e rianeksimet e mėhershme. Me tokėn dhe popullin shqiptar u krijuan shtete tė reja sllave nė Ballkan, shtete qė kurrė nuk kanė ekzistuar (shih: Maqedoninė). Dhe, paturpėsia vazhdon duke dhėnė tė drejta pėr tė ngrenė e ndoshta edhe pėr tė folur shqip, sepse as kjo me ligj nuk po garantohet, nėpėr vende tė tilla, tamam sikundėr me qenė nė shtazė dhe mos me ditur pėr tė dalluar tė drejtėn nga e padrejta, shtetin nga mosshtetėsia; kombin nga demokracia; multinacionalizmin e shpikur enkas nė Kosovė nga kombi dhe liria nacionale e shoqėrore.

 

         Nė tė kaluarėn shqiptarėt luftuan kundėr kėtyre vendimeve aneksioniste ndėrkombėtare. Ata luftuan edhe nė vitet e fundit. Pėr shtet dhe kombė do tė luftojnė edhe nė tė ardhmėn. Prandaj nuk duhet pritur paqe e qetėsi nė kėtė pjesė tė botės, gjithė kohėn sa shqiptarėt janė tė ndarė midis shtetėve. Vetėm bashkimi kombėtar nė njė shtet nacional e garanton paqen.

 

K o m b i

 

          Shteti i lidhur dhe i varur nga kombi krijon bazėn tjetėr tė shtetit – komb, faktin se njė komb pėr tė qenė i lirė dhe pėr t’ u ndėrtuar demokrativisht kėrkohet tė jetė i lirė si ēėnje shoqėrore dhe e krijuar gjatė historisė. E kjo liri e kombit nuk mund tė arrihet nė asnjė shoqėri tjetėr nacionale, shtet tjetėr a pozitė tė pa definuar politike e juridiko-shoqėrore, pa qenė shteti si subjekt i organizimit tė vetėm tė kombit.  

 

           Me anėn e kėsaj kombi lirohet nga frika pėr sundim tė huaj dhe fiton lirinė pėr t’u zhvilluar lirisht pa ndėrhyerje tė jashtme, apo nga shtetet qė e kanė pushtuar dhe sundojnė. Ashtu arrihet tek menjanimi i dhunės dhe terrorit mbi komb; tė shkeljet dhe devijimet e kulturės kombėtare, tė historisė dhe trashigimisė; tė ndjekjeve politike e nacionale-shoqėrore Me shtetin komb krijohet gjithashtu edhe mundėsia pėr zvhillimin e tyre dhe futjen nė kudėr tė kulturės botėrore.

 

         Kombit i duhet liria e plotė politike, ekonomike, shoqėrore, juridike e sociale; njė liri qė e garanton zhvillimin e papenguar tė tij, duke hapur perspektivė qė kėshtu tė eci nė rrugėn e zhvillimit tė kombeve tė lira nė botė.  

    

         Duke u mbeshtur nė konceptin e tillė tė kombit tė lirė shtrohen edhe elementet e kombit shqiptar, pavarėsisht ndarjes dhe vendit ku jeton ai, pėrkatėsisht shtetit nė Shqipėri, nė Kosovė, nė Luginėn e Preshėves, nė viset shqiptare nėn sundimin mnaqedon e malazez etj. Pėr kombin ky pushtim ėshtė i huaj dhe nuk ndikoj deri tash nė krijimin e kombėve tė reja pa lindur vetė vyrtytet tjera tė kombit, qė krijohen vetėm me jetėn e gjatė tė ndarė kombėtare dhe tė pushtuar.

 

         Shkencėtarisht kombi shqiptar i ka tėra elementet e veta unike tė kombi. Ai e ka gjuhėn, kulturėn dhe formimin psikologjik unik, lidhshmėrinė territoriale dhe ka edhe lidhje shoqėrore e ekonomike, si dhe sociologjike. Kėto elemente janė ende ekzistuese, gjė qė tregojnė padrejtėsinė e ndarjes dhe pushtimit aktual nga vendet ballkanike tė pjesėve tė veēanta tė kombit shqiptar. Tėrė kohėn sa janė prezente kėto elemente kombi ėshtė njė dhe i pandarė, komb unik i formuar.  Vetė fakti i tillė i vyrtyteve unike kombėtare tregon se detyra kryesore e kombit ėshtė bashkimi i tij nė njė tėrėsi territoriale e ekonomiko – shoqėrore, sepse ende i ka ruajtur kombi elementet unike dhe, sė atij i duhet tė heqi pengesat kufitare tė krijuara pėr tė realizuara interesin e kombit.

 

         Kombi shqiptar nuk e ka shfrytėzuar as vetėvendosjen kombėtare si kombet tjera nė Evropė e mė gjerė. Nė kėtė gjendje pushtuese, atij ia mohuan kėtė tė drejtė univezale pėr kombet ende tė pa ēliruara dhe qė nuk e kanė shtetin e vetė kombėtar. Kjo u mohua gjatė historisė dhe aktualisht nga fuqitė vendosėse tė botės, tė cilėt nė kundėrshtim me vullnetin e tij dhe luftėrat e gjata pėr liri dhe bashkim kombėtar, pėrseri u pushtuan. Ata as edhe njė REFERENDUM nuk e lejuan dhe nuk e organizuan, por pa i pyetur fare, vetė duke marrė mendimin e njė klase tė vogel dhe tė pandėrgjegjėshme politike vendore, si dhe interesin gjeostrategjik dhe atyre tė shteteve sllave, e ndanė dhe e pushtuan kombin, madje shumė me ashpėr sė nė histori.      

                                         

           Duke e ndarė kombin shqiptar midis shteteve ballkanike sllave atij iu bė edhe njė padrejtėsi historike dhe natyrisht kombi shqiptar ka tė drejtė tė kundėrshtoj vendimet e tilla. Ndėrsa, faktoret ndėrkombėtar, ata tė cilėt e vendosėn pushtim, duhet tė respektojnė vullnetin pėr liri dhe bashkim tė kombit nė shtetin – komb, prandaj edhe vetėvendosjen  kombėtare, sepse ėshtė vullnet qė lind dhe mbeshtetet nė pėrputhshmėri me lindjen e kombėve dhe shteteve tė pėrcaktuara me akte ndėrkombėtar edhe tė vetė OKB-sė.

 

         Nėpėr rrugėn e tillė paqėsore a luftarake, apo qė tė dyjave sė bashku kanė kaluar edhe kombet tjera, kaluan edhe kombet dhe shtetet qė linden me vonė, tash nė gjirin e Evropės etj. Dhe, nėpėr kėtė rrugė ėshtė duke kaluar apo do tė kalon edhe kombi shqiptar, sepse nuk e ka realizuar interesin e vet nacional, pėrkundėr formimit tė tij tė lashtė historik.

 

     Shtetin – komb ėshtė bazamenti i vullnetit tė kombit shqiptar, qoftė nė REFERENDUM pėr vetėvendosjen dhe bashkimin e tij kombėtar, qoftė nevoja edhe nė luftėn ēlirimtare qė populli ynė mos sot nė tė ardhmėn do tė bėnė, nėse nuk realizohet ai pikėsynim nė mėnyrė paqesore. Ėshtė e drejtė e tij gjithė kohėn sa nuk e ka realizuar shtetin – komb tė luftoi pėr atė pikėsynim tė lartė kombėtar. Prandaj, vetėm njė rrugė ėshtė kah do tė shkoj kombi shqiptar, e ajo ėshtė rruga:

 

Bashkimi kombėtar nė njė shtet mbi bazėn SHTETIT – KOMB.

 

            Gjithė kohėn sa nuk realizohet ky pikėsznim kombėtar – kurrė paqe nė Ballkan nuk do tė kėtė. Dhe, pėrgjegjės nuk janė shqiptarėt, por fuqitė vendosese nė botė dhe shtetėt ballkanike, ato qė e vendosėn pushtimin dhe vendet qė e                          

pushtuan mbi 50 pėr qind tė territorit tė kombit tone.

 

P ė r f u n d i m

 

         Duke e shqyrtuar rrugėn kah po shkon kombi shqiptar erdhėm nė pėrfundim sė rruga e vetme qė duhet tė eci kombi ynė ėshtė rruga e shprehjes sė vullnetin tė kombi pėr shtetin-komb nėpėrmjet REFERENDUMIT qė duhet organizuar nė vendet shqiptare. Mos realizimi i kėsaj, lehet nė vend terreni pėr veprimtari tjera, qoftė edhe luftarake.

 

         Kjo ėshtė rruga e vetme qė shpie kah zgjidhja e drejtė e ēėshtjes dhe natyrisht sė kombi shqiptar do tė eci nė rrugėn e tillė. Ai nuk mund tė mbahet me dokrra e demagogji demokratike, liridashėse e kombėtare, sepse nė vendet e pushtuesra ato nuk realizohen. Kėtė edhe fėmijtė nė djep tashmė e dine, sepse edhe ata e kanė pėrjetuar “demokracinė” fashiste serbe, maqerdone e malazeze. Natyrisht sė politika e tillė e klasės politike shqiptare fiton nė kohė, por kėshtu u veprua edhe nė ish-Jugosllvai nga klasa e atėhershme politike, e megjithate erdhi koha kur mė s’ bėnte punė me genjeshtra politike dhe shpėrthimet ishin tė ashpra.

 

         Aktualisht po vazhdohet me politikėn e tillė, madje tash edhe me zgjedhje pėr parlamentet serbo-maqedono-malazeze, sikundėr edhe nė Kosovė  pėr shtetet, pėr shtetet qė deri dje dhe aktualisht ende janė tė ndėrtuara nė shtypjen e kombit shqiptar. Kėtė kombi e dinė dhe me siguri do tė vėrtetohet sė ato parlamente e shtete sllave nuk janė demokratike dhe liridashėse, e prandaj edhe do tė ngritėn nė veprimtari pėr shtetin – komb. Ndėrsa, nė Kosovė vetėm baza e shtetit sovran tė shqiptarėve, pa kufizime dhe afatizime e ndėrton paqėn. E megjithate, paqa nuk ruhet nėse kombi shqiptar nė pėrgjithėsi nuk ėshtė i lirė dhe i bashkuar nė shtetin – komb.

 

         Pėrfundimisht mund tė themi sė rruga e popullit shqiptar ėshtė rruga e bashkimit kombėtar nė SHTETIN – KOMB. Dhe, pėr kėtė duhet bėrė thirrje faktorit ndėrkombėtar, shtetėve vendosėse nė Evropė dhe botė qė  t“ua mundėsojnė shqiptarėve tė drejtėn e vetevendosjės kombėtare, tė drejtėn e deklarimit tė lirė mbi tė ardhmėn e vetė nacionale. Pra, tė organizojnė REFERENDUM tė lirė pėr kombin shqiptar nė mėnyrė qė kombi tė shprehet pėr tė ardhmėn. Kjo e ndalon ēdo lėvizje tė rrezikshme dhe hapė pėrspektiven pėr paqe tė qendrueshme, duke krijuar terrėn pėr liri dhe barazi shoqėrore, politike e nacionale edhe pėr shqiptarėt.

         Kėshtu ecet pėrpara, e prandaj shteti – komb ėshtė rruga kah do tė shkoj kombi shqiptar!