Ta njohim Etnikumin Shqiptar

 

KU SHTRIHET KRAHINA - E TOPLICĖS DHE E SANXHAKUT

 

 

           Shkruan: Tomorr TOPLICA

          Pashtriku.org – 25. 09. 2007

 

KRAHINA E TOPLICĖS

 

          Kjo krahinė shqiptare ėshtė pjesa mė veriore e Shqipėrisė Etnike. Ajo fillon nga Medvegja e Vranja nė jug dhe pėrfundon te Molla e Kuqe afėr Nishit nė veri. Nė kohėn e sundimit turk krahina e Toplicės ka qenė pjesė e Vilajetit tė Kosovės me emrin Sanxhaku i Toplicės (Nishit).

 

          Ēlirimi i viseve tė Pashallakut tė Beogradit dhe 6 nahijet tjera gjatė viteve 1800-1875 nga sundimi osman ishte e drejtė legjitime e popullit serb. Mirėpo, nė anėn tjetėr, pushteti serb largoi popullsinė joserbe nga ato treva. Kėshtu, sipas dokumenteve historiografike, nga viti 1800 e deri nė vitin 1875 qarqet ushtarake dhe qeveritare serbe i larguan nga viset e Toplicės dhe nga Lugina e Moravės rreth 150.000 banorė shqiptarė. Regjimet e dinastisė sė Obrenoviēve (1817-1903) vazhduan politikėn terroriste shtetėrore ndaj shqiptareve e boshnjakėve edhe gjat viteve 30-tė shekullit XIX, me qėllim tė spastrimit etnik tė trojeve shqiptare.

 

          Nė frymėn e kėsaj politike, qeveria e Principatės sė Serbisė urdhėroi me 1832 qė ēdo shqiptar dhe boshnjak, qė kapet nė territorin e Serbisė, tė goditet me nga 25 tė rėna me shkop! Ndėrsa me 1834 urdhėroi qė tė pėrdoret ushtria pėr tė djegur fshatrat shqiptare. Pushteti serb mė 1856, me marrėveshjen e Paqes sė Parisit, kishte fituar njėfarė tė drejte qė t'i largojė tė gjithė shqiptarėt nga qytetet e Shumadisė, si dhe nga Hercegovina.

 

          2 Mars 1865 Knjaz Mihajli kishte nxjerrė ligjin pėr kolonizimin e vendeve tė pushtuara. Me atė ligj territoret, tė cilėt i posedonin shqiptarėt, sidomos nga Qarku i Nishit dhe i Pirotit u serbizuan, u kolonizuan menjėherė pas Kongresit tė Berlinit, me njohjen e Serbisė si shtet nga ky kongres.

 

           Duhet theksuar se shqiptarėt deri kah fundi i shekullit XIX qenė t vendas etnik nė shumicėn e qyteteve, qytezave dhe fshatrave tė Qarkut (Kazasė) tė Nishit, tė Qarkut tė Vranjės, tė Qarkut tė Pirotit. Banorė shqiptarė kishte edhe nė vendet tjera, sidomos nė qytete, si p.sh. nė: Qupri, Paraqin, Uzhicė, Krushec, Aleksinc, Kralevė e deri nė Beograd.

 

          Rreth 350 000 shqiptarėt vendas tė Sanxhakut tė Toplicės u dėbuan me dhunė ushtarako-policore nga mbretėria serbe e Obrenoviēėve gjatė luftės ruso-turke nė vitet 70-tė tė shek.XIX ( Pėr mė tepėr kliko KETU). Nė atė kohė u bė njė gjenocid dhe pastrim etnik total i kėsaj krahine shqiptare, kur janė vrarė e masakruar reth 70 000 shqiptarė, tė cilėt banonin nė afro 700 fshatra e qytete shqiptare tė Sanxhakut tė Toplicės. Me qėllime kriminale tė spastrimit etnik, janė zbrazur trojet me shumicė shqiptare tė Jagodinės, Kosanicės, Pirotit, Quprisė, Pllanės, Krushecit, Nishit, Leskocit, Gurdulicės, Vranjės, Pėrkupės, Kurshumlisė,… etj. Popullsia e shpėrngulur shqiptare, qė i shpėtoi plumbit dhe bajonetės serbe, u vendos nė jug tė trojeve shqiptare nė Kosovė dhe nė Maqedoni.

 

          Nė fillim tė vitit 1878 situata nė frontin e luftės ruso-turke u pėrmbys plotėsisht. Pasi kaluan malet Ballkan, ushtritė ruse filluan tė pėrparonin me shpejtėsi nė drejtim tė jugut, pa ndeshur ndonjė rezistencė serioze nga ana e ushtrive osmane. Mė 4 janar 1878 ato pushtuan Sofjen, mė 18 janar Edrenenė dhe mė 28 janar arritėn nė fshatin Shėn-Stefan, nė periferi tė Stambollit. Nga paniku qė e pushtoi Perandorinė Osmane, pėrfituan ushtritė serbe, tė cilat marshuan pa vėshtirėsi drejt Toplicės  Vilajetin e Kosovės dhe pushtuan Pirotin, Nishin, Leskocin, Pėrkupėn, Kurshumlinė, Vranjėn dhe nė fund tė janarit arritėn nė Gjilan. Po ashtu, ushtritė malazeze pushtuan mė 10 janar Tivarin, mė 19 janar Ulqinin dhe njė javė mė vonė dolėn nė brigjet e liqenit tė Shkodrės e tė lumit tė Bunės.

 

          Nga njė ēėshtje territori, sot Krahina e Toplicės ėshtė shndėrruar nė njė ēėshtje "pronash" nga disa politikanė, historianė e publicistė, tė cilėt nuk kanė bosht kurrizor kombėtar. Kėta pseudopatriotė mjaftohen qė Serbia t'ua paguaj dėmshpėrblimin dhe ēmimin e pronave ish-pronarėve shqiptarė dhe ēėshtja tė mbyllet me kaq.

 

          Por, ata harrojnė se prona ėshtė e shenjtė, ajo duhet t'i kthehet pronarit, qė ai vetė pastaj tė vendosė a do ta shesė apo jo. Pastaj, tė gjithė Shqiptarėt duhet ta dinė se Toplica as nuk shitet, as nuk blehet, ajo vetėm trashėgohet nga zotėrinjtė e saj - Shqiptarėt. Shqiptarėt e Toplicės duhet tė kthehen nė vendlindjen e tyre dhe nė pronat e tyre. Toplica ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet njė krahinė shqiptare, pjesė integrale dhe sovrane e Shqipėrisė Etnike.

 

KRAHINA E SANXHAKUT

 

          Sanxhaku ėshtė krahina mė veri-perėndimore e Shqipėrisė Etnike. Serbia ėshtė pėrpjekur vazhdimisht ta mbuloj me njė harresė publike gjendjen dhe emrin e Sanxhakut. Krahina e Sanxhakut ka njė sipėrfaqe prej 8.686 km2 dhe njė popullsi prej 530 000 banorėsh, nga tė cilėt 67 pėrqind janė boshnjakė (prej tė cilėve gjysma janė shqiptarė tė asimiluar qė ende belbėzojnė shqip)  dhe tė tjerėt serbė, malazezė, shqiptarė etj.

 

          Krahina ėshtė e ndarė ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi (2/3 e territorit nėn Serbi dhe 1/3 e saj nėn Mal tė Zi). Diskriminimi i thellė qė i ėshtė bėrė dhe po i bėhet popullsisė joserbo-malazeze tė Sanxhakut, e ka shtyrė atė qė shpesh tė protestojė hapur, duke kėrkuar tė drejtat dhe liritė e veta kombėtare.

 

          Nė tetor tė vitit 1991 nė Sanxhak ėshtė zhvilluar njė Referendum popullor, ku ėshtė votuar pėr Autonominė politike dhe territoriale, me tė drejtė bashkimi me Shtetin e Kosovės, ku 98 % e votuesve votuan pėr Referendumin.

 

          Udhėheqėsit politik i kanė pėrcaktuar qartė kufinjtė e Sanxhakut dhe harta e tij ėshtė shpėrndarė nėpėr tė gjitha institucionet ndėrkombėtare qė nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė e deri te qeveritė e tė gjitha vendeve me peshė nė skenėn ndėrkombėtare.

 

          Qė nė fillimet e shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė, sanxhakasit u deklaruan pėr shkėputje nga Sėrbia dhe Mali i Zi dhe pėr bashkim ose me Kosovėn, ose me Bosnjen. Por vitet qė pasuan, Sanxhakun mė tepėr e larguan nga Kosova dhe shqiptarėt dhe mė shumė e afruan me Bosnjėn dhe boshnjakėt, pėr arsye se shqiptarėt e robėruar i kanė hallet e veta, kurse Shqipėria londineze nuk ėshtė nė gjendje tė pėrkrahė e tė ndihmojė sa duhet Shqiptarėt e jo mė Sanxhakasit.

 

          Diplomacia boshnjake, edhe pse e ndodhur nė katarzin e luftės, u tregua mė e shkathėt se sa ajo shqiptare. Tani gjithnjė e mė tepėr Sanxhaku po del nė skenėn politike si faktor qė mė shumė i pėrket ēėshtjes boshnjake se sa asaj shqiptare. Gjithė ambasadat boshnjake nėpėr botė kanė marrė pėrsipėr afirmimin e ēėshtjes sė Sanxhakut. Po ashtu faktori Sanxhak po luan njė rol tė rėndėsishėm edhe nė vetė Bosnjen. Luftėtarėt mė tė shkathėt dhe komandantėt mė tė shquar nė ushtrinė boshnjake janė pikėrisht sanxhakasit.

 

          Natyrisht, Sanxhaku nuk paraqet ndonjė faktor tė rėndėsishėm ekonomik, siē paraqet Kosova, por ai ėshtė jashtėzakonisht i rėndėsishėm nė aspektin gjeopolitike e gjeostrategjik. Aktualisht, territoret e Bosnjės, me pėrjashtim tė qytetit tė Gorazhdės, i cili ėshtė nėn mbrojtje tė OKB-sė. Njė ndėr qėllimet prioritare boshnjake, sipas udhėheqėsve tė tyre ushtarakė, ėshtė shpėrthimi nė kėtė drejtim dhe dalja nė Sanxhak. Futja e zjarrit brenda kufinjve republikanė tė Serbisė do tė nxiste reaksione zinxhirore nė vetė Serbinė dhe Malin e Zi, gjė qė do t'u lehtėsonte punė boshnjakėve. Kuptohet, as Kosova nuk ka se si tė mbetet jashtė kėtyre operacioneve ushtarake, sepse ajo kufizohet me Sanxhakun, i cili, nė fund tė fundit, ėshtė pjesė integrale e territoriale e saj. Shqipėria dhe Shqiptarėt duhet tė jenė tė pėrgatitur pėr ēdo rrethanė tė re, qė mund tė krijohet nė tė ardhmen, qė t'i dalin zot Sanxhakut, si krahina mė veriore etnike e saj. Sanxhaku ėshtė njė "bombė me sahat", e cila herėdokur do t'i shpėrthejė Serbisė shoviniste nė dorė e nė fytyrė dhe do ta plandosė pėr tokė.

 

          Kėrkesa e sanxhakasve pėr Autonomi bazohet nė tė drejtat historike dhe juridike. Sanxhaku ka qenė rajon autonom qė nė kohėn e Kongresit tė Berlinit. Ai u pushtua ushtarakisht mė 1912 nga Serbia, e cila e aneksoi dhe  ia hoqi Autonominė. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore Kshilli Antifashist i Sanxhakut e shpalli atė Krahinė Autonome, por regjimi komunist titist ia hoqi kėtė tė drejė dhe madje administrativisht e ndau nė dy pjesė, duke ia aneksuar njė pjesė Serbisė dhe njė pjesė Malit tė Zi.

 

          Populli i Sanxhakut asnjėherė nuk ka hequr dorė nga e drejta e tij pėr Autonomi Politiko-Territoriale dhe vetėvendosje, prandaj edhe  nė shtator tė vitit 2006 pėrfaqėsuesit e katėr partive politike dhe tė 9 organizatave joqeveritare tė Sanxhakut nėnshkruan njė Deklaratė tė pėrbashkėt, ku kėrkojnė qė tė zgjidhet statusi i boshnjakve nė Serbi dhe qė Sanxhaku tė jetė njė krahinė Autonome Vetadministrative. Ato i kėrkojnė qeverisė serbe qė ajo tė zbatojė mė parė tė drejtat dhe Autonominė e Sanxhakut nė Serbi, pėrpara se tė kėrkojė "autonomi" pėr serbėt e Kosovės, tė cilėt janė tre herė mė pak nė numėr se popullsia josllave e Sanxhakut.

 

          Fillimisht krahina e ndarė mė dysh e Sanxhakut ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi duhet qė tė bashkohet dhe tė shpallė Krahinėn Autonome tė Sanxhakut, qė pastaj populli i Sanxhakut tė vendosė vetė se me cilin shtet fqinj don tė bashkohet: me Kosovėn apo me Bosnjėn.

 

Pėrndryshe, historikisht, Krahina e Sanxhakut ka qenė dhe mbetet krahinė integrale e Shqipėrisė Etnike.