Pėrkujtim - me rastin e 25 vjetorit tė vdekjes sė Metush Krasniqit - viganit tė Shqipėrisė Etnike.

 

 

DĖSHMI TĖ KOHĖS

M E T U SH  K R A S N I Q I

THEMELUESI I LNĒKVSH’sė

DHE FRYMĖZUESI I UĒK’sė

Shkruan: Ramadan PLLANA

 

 

Metush Krasniqi - Heroi ynė Kombėtar

(19. 08.1928 - 15.10.1986 )

 

 

     - Luftėn dhe kundėrshtimin ndaj copėtimit do ta ndaloj vetėm kur tė ēlirohet dhe tė bashkohet kombi im! - Unė jam gati tė jap nė ēdo kohė jetėn time pėr kėtė atdhe!

(Hasan Prishtina)

 

     - Plotėsisht jam i vetėdijshėm, ia kam pasur borxh popullit tim, andaj, e kam dhėnė njė kontribut tė vogėl pasi qė nuk kemi arritur ta ēlirojmė, kėtė detyrim qė e kam pasur ndaj popullit tim deri nė arritjen e lirisė nuk do tė pushoj sė punuari nė kėtė drejtim, pėr Bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet me njė emėr tė natyrshėm Shqipėri, as e madhe, por as e vogėl!

(Metush Krasniqi)

 

_______________________________________________________________________________

 

     U mbush plot njė ēerek shekulli nga vdekja e heroit tonė  kombėtar, Bacė Metush Krasniqit, njė vdekje e parakohshme, qė ishte si pasojė e torturave mizore  prej dorės kriminale serbo-jugosllave - konkretisht vdekur nga pasojat e dhunės qė ia bėnė UDBA’shėt shqipfolės, xhelatėt, Selim Brosha dhe Zymber Zymberi, mė 15 tetor tė vitit 1986 nė spitalin e Prishtinės.
Por, heronjtė nuk vdesin kurrė, sepse emrat dhe veprat e tyre bėhen tė pavdekshėm! Ata u nderuan, nderohen e do tė nderohen me respekt tė madh nga populli, kėshtu ata e fituan pėrjetėsinė nė zemrat e kombit, sepse ata u ngritėn pėr tė mos rėnė kurrė. Nga ndikimi e frymėzimi i kėtij ylli tė Shqipėrisė sė natyrshme, siē e thotė edhe vetė para gjykatėsve serbo-ēetnikė veshur me petkun “komunist”, do tė vazhdojnė pėrpjekjet pėr ēlirim e ribashkim kombėtar deri te lufta e  lavdishme e heroike e UĒK’sė, me Komandantin legjendar Adem Jashari, bashkė me tė vėllain Hamzėn dhe me familje, me luftėn pa kompromis me pushtuesin, luftė qė do tė sakrifikojė bijtė e bijat mė tė mira tė kombit nga tė gjitha trojet tona etnike.

     Metush Krasniqi, ėshtė njėri nga  heronjtė mė tė merituar tė  popullit tonė gjatė gjysmės sė dytė tė  shek. XX,  i cili tėrė jetėn e vetė e vuri nė shėrbim tė atdheut duke shkrirė tė gjitha  aftėsitė e veta mendore e fizike,  nė pėrpjekje  tė Ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike. Pėr Bacė Metush Krasniqin, jetėn dhe veprimtarinė e tij, kanė shkruar e po shkruajnė dhjetėra autorė , ata qė e kanė njohur drejtpėrsėdrejti, po edhe ata qė nuk e kanė njohur sė afėrmi. Unė, autori i kėtij artikulli, pata rastin historik dhe fatin nė jetė, qė tė bashkėpunoja me tė nė organizatėn ilegale kombėtare LĖVIZJA NACIONAL ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE E VISEVE TJERA SHQIPTARE NĖ JUGOSLLAVI» (LNĒKVSHJ).

     Tė shkruash pėr shokėt qė tėrė jetėn e vet ia kanė kushtuar lirisė dhe ribashkimit tė atdheut - Nėnės Shqipėri, jo vetėm qė ėshtė njė borxh kombėtar por, njėkohėsisht, ėshtė edhe njė pėrgjegjėsi morale dhe historike, sidomos pėr ne bashkėveprimtarėt e tyre, qė t’i shkruajmė sa mė shumė me vėrtetėsi ngjarjet reale nė mėnyrė qė brezat e ardhshėm t’i kenė tė gjallė nė kujtesėn e tyre historike, pėrjetėsisht. Nė kėso rastesh, si tani; -kur shkruaj pėr kėtė atdhetar tė dorės sė parė, mė ndien zemra se kam njė privilegj tė veēantė dhe se kam, deri diku, pėrgjegjėsi historike pėr tė dėshmuar, sa mė realisht, pėr jetėn dhe veprimtarinė e tij. Nė kėtė shkrim do tė pėrpiqem qė t’i sqaroj e ndriēoj, nė disa vende edhe t’i pėrmirėsoj e t’i plotėsoj, disa tė dhėna pėr historikun e LNĒKVSHJ’sė qė ėshtė shkruar deri mė tani. Lidhur me formimin e organizatės sonė kanė shkruar Shefqet Jashari, Sabri Novosella, si bashkėthemelues tė Lėvizjes nė fjalė, po edhe unė si bashkėveprimtar mė i hershėm i saj; kanė shkruar edhe autorė tė tjerė, por, pa i nėnēmuar asnjė prej tyre, do ta veēoja historianen - shkencėtaren e nderuar Sabile Keēmezi-Basha, e cila shkruan veprėn pėr Bacėn Metush Krasniqi: Formimi dhe veprimtaria e Organizatės ilegale “Partia Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me shtetin Amė”. Unė, e pėrgėzoj dhe e falėnderoj historianen e nderuar pėr ndriēimin e figurės dhe tė veprimtarisė patriotike tė heroit tonė tė dorės sė parė - Bacė Metush Krasniqi - Dajkoci.

     Pėr tė sqaruar e plotėsuar, edhe njėherė, themelimin e LNĒKVSHJ-sė, po i referohem shkrimit tim me titull METUSH KRASNIQI - SIMBOL I REZISTENCĖS DHE I RIBASHKIMIT KOMBĖTAR,  (LNĒKVSHJ), publikuar nė nėntor tė vitit 2009, nė gazetat elektronike, si nė «Albaniapress», nė « Pashtriku», nė “Nėnė Shqipėri”, nė  “Zėripress”, nė «Thėrret-Kushtrimi»”, nė “Diplomacia.dk”, nė “Hogoshti.blogspot” e nė disa ueb-faqe tjera.

     Nė shumė shkrime e kujtime nga veprimtarė e autorė qė janė marrė me historikun dhe ndriēimin e formimit tė LNĒKVSHJ’sė prapė shkruhen datat tė pasakta, madje edhe emėrtimi i ndryshėm dhe jo i plotė i saj, pastaj edhe pėr themelimin e Lėvizjes sonė kemi dhėnė deklarata jo tė sakta edhe ne qė ishim nė udhėheqėsinė e saj, Sabri Novosella, Shefqet Jashari dhe unė, Ramadan Pllana. Arsyeja kryesore ėshtė se kemi qenė shumė konspirativė dhe se nėqoftėse ka dokumente tė shkruara pėr datėn e saktė tė themelimit tė organizatės sonė, ato duhet t’i ketė fshehur iniciatori dhe themeluesi i saj, Metush Krasniqi. Pėr datėn e themelimit nuk ka qenė i sigurt as Jusuf Gėrvalla, dėshmori ynė kombėtar, ideologu dhe promotori kryesor i LNĒKVSHJ’sė. Nė shumė shkrime historike thuhet se nė vitin 1976 Metush Krasniqi vihet nė krye tė Organizatės "Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės dhe e Viseve tjera Shqiptare nė Jugosllavi" [LNĒKVSHJ], dikush shkon edhe nė vitin 1975, dikush mė 1978, etj. E kam vėrejtur qė,  nė shkrimet e disa autorėve pėrsėritet thėnia se “Metush Krasniqi vihet nė krye tė LNĒKVSHJ-sė”, atėherė, vetvetiu, nga ky pohim kuptohet se kjo organizatė qenka formuar edhe para vitit 1976, shkrimet e kėtyre autorėve nuk bazohen nė fakte, prandaj edhe lėnė dilemė se, vėrtetė, kur u formua kjo organizatė. Prandaj, si njė nga veprimtarėt e hershėm tė kėsaj organizate, e shoh tė domosdoshme qė tė dėshmoj pėr historikun e krijimit tė LNĒKVSHJ’sė.

     Nė bazė tė hulumtimeve tė mia konstatoj se themelimi dhe emėrtimi «LĖVIZJA NACIONAL ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE E VISEVE TJERA SHQIPTARE NĖ JUGOSLLAVI» ėshtė bėrė nė verėn e vitit 1977. Dėshmitė qė vėrtetojnė kėtė konstatim janė deklaratat qė shėnohen mė poshtė: Sabri Novosella, nė „NJĖRI NGA ATA“ (Rrėfim nė veten e tretė), botuar nė ”Bota sot”.  Nė pushimet verore tė vitit 1977, nė shtėpinė e Sabri Novosellės, u mbajt Mbledhja Themeluese e LNĒK-sė. Mirėpo, siē u cek mė lartė, kėsaj Mbledhje i kishin paraprirė konsultat e pandėrprera mes Metushit, Sabriut, e Shefqetit, sidomos, ato pas dėnimit me 15 vite burg tė Adem Demaēit nė vitin 1975. Se, ky proces gjyqėsor ishte i montuar, pėr kėtė s’kishte dilemė fare. Ndaj Metushi, Sabriu dhe Shefqeti morėn vendimin dhe e themeluan Organizatėn Kombėtare “Lėvizja Nacional Ēlirimtare e Kosovės“. Qėllimi i organizatės ishte i qartė, ashtu siē kishin qenė objektivat e organizatave nė tė cilat kishin vepruar edhe mė parė: Ēlirimi i viseve shqiptare nga Jugosllavia dhe bashkimi i kėtyre viseve me Nėnėn Shqipėri... Mė vonė, me zgjerimin e organizatės jashtė kufijve tė Kosovės, u kėrkua qė tė zgjerohet dhe emri i saj nė: - Lėvizja Nacional Ēlirimtare e Kosovės dhe Viseve Shqiptare nėn Jugosllavi [LNĒKVSHJ]... kurse, Shefqet Jashari, nė ”Mėsuesi i atdhedashurisė” (Metush Krasniqi, shėnimi im) nė ”Zėri i Kosovės” Nr. 35, 17 tetor 1996 shkruan: ”...Duke qenė i bindur se me vdekjen e Titos Jugosllavia do tė shkatėrrohet, vendos tė konsultohet me veprimtarė dhe kėshtu me 1977 e formojnė Lėvizjen Nacional Ēlirimtare tė Kosovės dhe Viseve tjera Shqiptare qė nė momentin e duhur populli ynė tė jetė i gatshėm pėr ta fituar lirinė.”

     Dhe, unė Ramadan Pllana, nė intervistėn dhėnė «Albaniapress»it, mė 17 mars 2009. Siē e ceka mė lartė, unė kisha kontakt me Shefqet Jasharin, i cili, nga gjysma e vitit 1977, mė informoi se i kishin forcuar radhėt e LNĒKVSH’sė, qė ishte vazhdimėsi e LRBSH’sė, tė themeluar nė vitet e gjashtėdhjeta nga Adem Demaēi me shokė, dhe, nė bazė tė vlerėsimit tė punės tė grupit tonė, pėr tė cilėn ishin nė dijeni, ata, ishin tė pajtimit qė ne tė “shkriheshim”, nė gjirin e Lėvizjes. Ne, si grup, nė njė konsultim formal, me gėzim tė madh e pranuam kėtė propozim, kėshtuqė, nga Nėntori i vitit 1977, ne, si grup u shkrimė nė kėtė Lėvizje Kombėtare.

Pėrveē fakteve tė lartshėnuara, unė kam edhe dėshmitė e ish-veprimtarėve tė grupit tim “Shkėndijat e Kuqe” se nga fillimi i vitit 1977 ishim nė kontakt tė drejtpėrdrejtė  me ish-anėtarin e organizatės ilegale tė LBRSH-sė, Shefqet Jasharin, i cili na lidhte, me ndėrmjetėsim, me Bacė Metush Krasniqin, dhe Sabri Novosellėn, kurse Sabri Novosella ishte ndėrlidhės midis nesh e Jusuf Gėrvallės. Pra, dėmshoj edhe njė here, se LNĒKVSHJ u themelua nė verėn e vitit 1977 nga Metush Krasniqi - Dajkoci.

     Mirėpo, kjo nuk do tė thotė se Baca Metush kishte pushuar ndonjėherė nga lirimi i tij nga kazamatet serbo-ēetnike, po as  veprimtarėt e grupeve tė ilegales kombėtare, qė kishin synim bashkimin e trojeve tė ripushtuara nga ish Jugosllavia me shtetin amė, nuk kishin pushuar sė vepruari edhepse ishin dėnuar nga regjimi serbo-jugosllavė, si p.sh. grupi “Komiteti Revolucionar pėr Bashkim tė Trojeve Shqiptare nė Jugosllavi me Shqipėrinė” qė udhėhiqej nga Kadri Halimi, Ali Aliu dhe Ramadan Hoxha, LBRSH’ja e udhėhequr nga Bacė Adem Demaēi, simboli i Rezistencės sonė kombėtare, ishte dėmtuar shumė me burgosjen e tij tė tretė dhe shokėve tė vet. Ishte i njohur edhe Grupi 68’tės qė kishte organizuar demonstratat e fuqishme nė Kosovė nė vitin 1968, ku Ismail Dumoshi, Metush Krasniqi, Hyrije Hana etj.  ishin ndėr kėshilltarėt e demonstruesve. Nė kėtė kohė, nė vitet e 70’ta tė shekullit tė kaluar kishin lindur edhe shumė organizata tė reja mė tė njėjtin program, pėr ribashkimin e Kosovės me vise tjera shqiptare me Nėnėn Shqipėri, njėra nga ato ishte edhe OMLK (si vazhduese tė „Grupit Revolucionar“ tė Kadri Osmanit), tė drejtuar nga Kadri Zeka, Mehmet Hajrizi, Hydajet Hyseni, Rexhep Mala etj. etj.

     Nė kėto vite ishte krijuar njė plejadė atdhetarėsh revolucionarė qė vepronin me devotshmėri pėr ēlirim e bashkim kombėtar. Metush Krasniqi, do tė jetė gjithmonė shembull frymėzimi e unifikimi pėr tė gjithė ata veprimtarė, politikanė, tė djathtė a tė majtė,  qė donin t’i shėrbenin ēėshtjes sė mirėfilltė kombėtare, gjegjėsisht ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike. Baca Metush ishte njė revolucionar i kalibrit tė madh popullor, njė demokrat i mirėfilltė, me njė shpirt tolerance e mirėkuptimi ndaj dallimeve ideopolitike, ishte mesi i artė i tė gjitha grupeve, me njė pėrkushtim kulmor tė demokracisė popullore. Ai, i kishte tė gjitha virtytet e larta tė njė njeriu e tė njė atdhetari: dashurinė familjare, respektin miqėsor, besėn, pėrzemėrsinė, mirėsinė, mirėnjohjen, tolerancėn dhe mbi tė gjitha e kishte edhe karakterin vetėmohues tė burrėrisė dhe trimėrisė shqiptare, ngjashėm me atė tė heroit e ideologut kombėtar tė Shqipėrisė Etnike - me atė tė Hasan Prishtinės sė madh. Atdheu, pėr tė ishte parėsor, partia dytėsore.

     Sot, gjithė ata qė mundohen qė ta vėnė atė, qoftė nė tė djathtė, qoftė nė tė majtė, nuk e ēmojnė e nuk i bėjnė nder atij burri tė madh tė ēėshtjes sonė kombėtare. Ai, me tėrė qenien fizike e mendore, i pėrkiste Atdheut - Nėnės Shqipėri! Se, ishte vėrtetė kėshtu dėshmojnė lidhjet e tij me kėta veprimtarė: me Gjon Sereēin e me Mark Gashin, me Sejdi Kryeziun e me Qemajl Kallabėn, me Adem Demaēin e me ish-anėtarėt e LRBSH’sė, pastaj bashkėveprimtarė tė tė gjitha rrymave ideologjike e politike, me Mulla Ramė Govorin, me Rexhep Abdullahun, NDSH-ist tė njohur, me Ali Boletinin e Hyrije Hanėn, Sadik Tafarshikun, komunistė, luftėtarė kundėr pushtimit nazifashist gjatė LDB, pastaj me Hasan Dėrmakun, Ismajl e Osman Dumoshin, Ahmet Haxhiun, Jusuf e Zeqir Gėrvallėn, Fehmi e Rexhep Elmazin, Hetem e Rafet Bajramin, Sabri e Selatin Novosellėn, Adil Pirevėn, Hilmi Rakovicėn, Shefqet Jasharin, Adil e Iljaz Pirevėn, Afrim Loxhėn, Ilmi Malokun, Rexhep Malėn, Skėnder e Isa Kastratin, Njazi Korēėn, Kadri Zekėn, Ethem e Fehmi Bajramin, Azem Beqirin, Sadri Fetiun, Isa Demajn, Zymer Nezirin, Sabit Ratkocerin, Hyda Dobrunėn, Hizir Shalėn, pastaj me Zenun Beqėn, i cili ia mundėsoi punėsimin nė NT »Hekurudha» nė Fushė-Kosovė, si jurist, e shumė tė tjerė.

     Gjeneza e LNĒKVSHJ-sė e ka burimin nė takimin e Dajkocit, mė 1974.

     Metush Krasniqi, ishte pėrpjekur, me mish e me shpirt, qė energjitė atdhedashėse tė tė gjithė veprimtarėve, pa dallim ideje e feje, t’i shkrijė nė dobi tė ēėshtjes kombėtare - pėr Shqipėrinė Etnike.

     - Pėr t’i konkretizuar mendimet dhe veprimet pėr njė qėllim tė pėrbashkėt Baca Metush bėnė njė  mbledhje tė fshehtė nė shtėpinė e vet, nė Dajkoc tė Dardanės, mė 2,3 dhe 4 shtator tė vitit 1974, bashkė me Adem Demaēin, Mulla Ramė Govorin, Hyrije Hanėn, Ahmet Haxhiun, Selman Ramadanin, Fehmi Bajramin, Sylė Krasniqin, pleqnar, Hazir Krasniqin, punėtor. Nė kėtė takim ishin edhe Ilmi Ramadani, student, si dhe Emin e Besnik Krasniqi, nxėnės. (marrė mga libri i Selatin Novosellė “DEMAĒI METAFORĖ LIRIE”, INTERPRESS, Prishtinė, 2006, faqe 51-55 nė artikullin e Ilmi RAMADANIT: “ADEM DEMAĒI - IDEATOR I LĖVIZJES KOMBĖTARE”. Pėr kėtė takim kam shkruar, siē e ceka mė lart,  nė nėntor tė vitit 2009, nė pjesėn e dytė tė shkrimit tim pėr Bacėn Metush, me nėntitull E VĖRTETA PĖR KRIJIMIN E «LĖVIZJA NACIONAL ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE E VISEVE TJERA SHQIPTARE NĖ JUGOSLLAVI» (LNĒKVSHJ). Nga kėto biseda me ndjenja tė larta atdhedashurie u arrit marrėveshja e pajtimit, nė ide e nė veprime, dhe u vendos qė tė vazhdohet Lufta Nacional Ēlirimtare e Kosovės e Viseve tė tjera nė ish-Jugosllavi  vetėm me njė platformė kombėtare e ideopolitike, as tė majtė e as tė djathtė, nga i cili takim do lind edhe ”Lėvizja Nacional Ēlirimtare e Kosovės”, mė 1974, dhe mė vonė LNĒKVSHJ, mė 1977.

     Nė kėtė artikull po e shfrytėzoj rastin qė t’i bėjė njė korrigjim mikut tim tė nderuar, Ilmi Ramadanit, duke saktėsuar datėn e mbajtjes sė takimit tė lartpėrmendur. Takimi ėshtė mbajtur nė muajin shtator 1974 e jo siē shkruan ai, mė 2,3 e 4 qershor 1974, sepse Baca Adem ėshtė liruar nga burgu i dytė mė 8 qershor 1974. Kėtė vėrtetėsi e kam marrė nga vetė Baca Adem nė bisedat qė kam pasur me tė mė 21 maj 2011 nė Tribunėn kushtuar 30 vjetorit tė demonstratave tė pranverės sė vitit 1981, mbajtur nė Heidelberg tė Gjermanisė, ku pata fatin qė tė takohem me dy veteranėt e Shqipėrisė Etnike, Bacėn Adem Demaēi e Bacėn Zeqir Gėrvalla si dhe me shumė shokė e miq tjerė. Njė harresė qė ėshtė bėrė nga Ilmi Ramadani nė kėtė shkrim nė mungesė tė kujtesės, megjithė kontributin e tij shumė tė ēmuar pėr kėtė informim historik, ėshtė se kėtė takim e kishte dėshiruar kaherė poeti ynė popullor Baca Zeqir Gėrvalla, veterani e njėri nga shokėt e bashkėpunėtorėt e parė tė Bacės Adem. Baca Zeqir, kishte pasur fatin qė t’i njihte patriotėt e mėdhenj, nė burgun e Nishit, Mulla Ramė Govorin dhe Metush Krasniqin dhe ky ishte njėri nga nismėtarėt dhe protagonistėt e kėtij takimi historik. Pėr respektin qė ka pėr kėta dy atdhetarė tė mėdhenj u ka kushtuar edhe poezitė: “NĖ BALLĖ E PUTHI KOSOVA” (kushtuar Mulla Ramė Govorit) dhe “NĖN DEGĖT PLOT QERSHI” (kushtuar Metush Krasniqit), publikuar mė 29 tetor, 2010, nė gazetėn elektronike ”Albaniapress”.

 

    

     Pėr kėtė takim shkruan edhe Shkėlzen Gashi nė librin e tij “ADEM DEMAQI biografi”, Prishtinė, 2010, nė faqėn 71, ku thotė: “ Po tė mos arrestoheshin Demaēi me tė tjerėt, ekzistonte mundėsia e themelimit tė njė organizate ilegale prej disa tė akuzuarve dhe veprimtarėve tė tjerė. Kėtė e mbėshtet fakti se mė 2,3 dhe 4 shtator 1974, Adem Demaēi bashkė me Ahmet Haxhiun, Ramė Govorin dhe Hyrije Hanėn pėr tri ditė rresht takohen me Metush Krasniqin nė shtėpinė e tij nė fshatin Dajkoc tė Kamenicės, ku e diskutojnė mundėsinė e organizimit dhe veprimit konkret.”

     Metush Krasniqi, ishte njė nga frymėzuesit e UĒK’sė

     Se frymėzimi dhe ndikimi ka qenė i madh, nga sakrificat dhe gjaku i derdhur pėr atdhe, i tė gjithė dėshmorėve tė kombit, te gjeneratat e reja, tregon lufta e pandėrprerė e popullit tonė pėr liri e pavarėsi. Edhe Metush Krasniqi mbetet i  paharruar, bashkė me dėshmorėt tjerė tė kombit tė ēdo brezi, dhe ndikimi i tij te luftėtarėt e UĒK’sė, ashtu sikur ndikimi i tre yjeve tė pashuara - Jusufit, Kadriut e Bardhoshit, e shumė emra tė dėshmorėve tė paharruar, si Fazli Grejqevci e Shaban Shala, Rexhep Elmazi e Hilmi Rakovica, Rexhep Mala e Nuhi Berisha, Afrim Abazi, Zija Shemsiu, Afrim Zhitia e Fahri Fazliu, Ali Ajeti, Xhemajli Berisha, Fadil Vata, Ahmet Haxhiu e shumė e shumė tė tjerė, emrat e tė cilėve janė tė shkruar me shkronja tė arta nė altarin e lirisė. Nga shkrimet qė i kam lexuar nė internet mė pėlqeu shumė edhe shkrimi i prof. Sylejman Sylejmanit, me titull “ATDHETARI SYLĖ SARBINCA - KURBAN I SHQIPĖRISĖ ETNIKE!”, publikuar nė “Pashtriku.org” mė 12.06. 2007, ku autori flet edhe pėr Bacėn Metush dhe ndikimin e tij te gjeneratat e reja, ja teksti:

     “Patrioti i paharruar Metush Krasniqi nuk linte vend ku i jepej rasti pa e pėrmend Sylė Zarbicėn dhe me e idealizue deri nė pėrkushtim, jetėn, veprėn dhe martirizimin e tij. Nga vepra e tij dhe e shokėve tė tij, kishin marrė frymzim edhe djemtė trima si Rexhep Mala, Kadri Zeka, Nuhi Berisha e deri te ushtarėt trima tė UĒK’sė.”

     Nė fund tė kėtij shkrimi, autori i tregon emrat e njerėzve nga tė cilėt i ka marrė kujtimet e tyre pėr luftėtarin trim tė lirisė – Sylė Sarbinca, ku hasa edhe nė emrin e Metush Krasniqit – Dajkoc, si dėshmitar i gjallė qė flet pėr kėtė patriot tė madh. Edhe unė kam ndėgjuar pėr atdhetarin e njohur Sylė Sabrinca, gati tė njėjtat rrėfime, nga Jakup Sylejmani – Llashtica, kushėri nga nėna me Bacėn Metush, me tė cilin kam pasur rastin qė tė njihem nė burgun e Nishit gjatė vuajtjes sė dėnimit... Shpresoj e besoj se prof. Sylejmani do t“na shpalosė edhe mė shumė kujtime historike pėr Bacėn Metush e pėr atdhetarė tjerė, e mė konkretisht lidhjet e Metush Krasniqit me Sylė Sarbincėn. Nga shokėt e Bacės Metush qė mė kanė folur mė sė shumti pėr tė kanė qenė Sejdė Kryeziu, tė cilin e kemi quajtur “Dajė” nė shenjė respekti pėr nipin e tij, veprimtarin e njohur Hydajet Hyseni, pastaj Bacė Shaban Syla, babai i shokut tim tė burgut, Xhevdet Sylės, dhe Baca Jakup Sylejmani- Llashica etj. Kurse, nga shokėt e tij qė ende janė gjallė, tė cilėve iu uroj jetė sa malet e Shqipėrisė, qė mė kanė folur me njė respekt tė lartė  pėr tė janė edhe Baca Adem Demaēi e Baca Zeqir Gėrvalla, edhe pse jam takuar shumė rrallė me ta.

 

 

     “- Me ēetnikėt veē me pushkė se tjetėr politikė nuk ka!”

-kėshtu, ka thėnė gjithmonė Baca Metush, i cili ėshtė ndėr tė parėt qė iu ka kundėrvėnė ripushtimit tė Kosovės e viseve tjera shqiptare nė ish Jugosllavi duke luftuar pėr ēlirimin e popullit shqiptar dhe pėr ribashkimin me shtetin amė.

     Prof. dr. Sabile Keēmezi-Basha gjithashtu shkruan pėr pėrpjekjet e Metush Krasniqit pėr tė formuar formacion ushtarak e pėr tė luftur pėr ēlirimin e Kosovės e tė viseve tjera shqiptare dhe bashkimin e tyre me shtetin amė. Mė poshtė po e shėnojmė kėtė fakt historik:

     Propozimi pėr formimin e Formacionit ushtarak

     Fjala e Metush Krasniqit Para trupit gjykues

 Rėndėsi tė veēantė i kishte kushtuar para tė pranishmėve formimit dhe aktivizimit tė formacionit ushtarak, duke iu tregua skemėn organizative dhe se si nė tė ardhmen ata do ta formonin dhe nė momentin e duhur do tė vepronte me qėllim tė realizimit tė qėllimeve tė kėtij grupi. Metushi vijoi: “Para kėtij gjyqi deklaroj me pėrgjegjėsi morale dhe politike se e kam themeluar organizatėn politike “Partia revolucionare pėr Bashkimin e Tokave shqiptare me shtetin amė“.

     Referatin unė e kam shkruar, e kam bėrė skicėn pėr formacionin ushtarak-brigadėn e luftėtarėve shqiptarė tė Anamoravės Lindore, e kam vizatuar Shqiponjėn dykrenore pėr t“u betuar para saj, i kam shkruar poezitė, trakte e proklamata, i kam bėrė thirrje popullit tim pėr luftė pėr ēlirim nacional dhe bashkimin me atdheun tonė - Shqipėrinė...“...Para gjykatėsit, kishte pranuar se me ėndje kishte dėgjuar Radio-Tiranėn qė katėrēipėrisht ishte pajtuar me qėndrimet e shtetit shqiptar.

 (Marrė nga artikulli: Sabile Keēmezi-Metush Krasniqi: Formimi dhe veprimtaria e Organizatės ilegale “Partia Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me shtetin Amė).

     Metush Krasniqi edhe si udhėheqės i organizatės sė Re, LNĒKVSHJ-sė, i kishte projektuar formacionet ushtarake, njė ushtri ēlirimtare, si paraardhėse e UĒK-sė. Ai, kishte lidhje konspirative edhe me disa udhėheqės shtetėror tė shtetit shqiptar, konkretisht ishte i lidhur me atdhetarin me origjinė nga Vaganica e Mitrovicės, me Ajet Haxhiun. Nė marrėveshje me te kishte filluar tė bėjė skicėn pėr formacionet ushtarake, tė ndara nė bazė tė qarqeve apo rretheve sipas administrimit tė Kosovės. Nėpėrmes Shefqet Jasharit, si ndėrlidhės nė mes meje e Metush Krasniqit, jam informuar se mua mė kanė caktuar nė Shtabin e Qarkut tė Mitrovicės, si zėvendės i Ajet Haxhiut, nė Ushtrinė e ardhshme qė do tė formohej. Pėr qarqet tjera nuk kam qenė i informuar. Por me burgosjen e grupit tonė, prej tetė vetash, nė nėntorin e vitit 1979, dhe me daljen jashtė vendit  tė Jusuf Gėrvallės e Sabri Novosellės, LNĒKVSHJ-ja u dėmtua shumė.

Baca Metush ishte gjithnjė i pėrcjellur nga sigurimi i atėhershėm i shtetit jugosllav, kėshtuqė,  ai u izolua shumė dhe nuk dihet aktiviteti i tij pas burgosjes sonė.

     Tani, nė kohėt e fundit kanė filluar tė dalin nė shesh edhe disa tė vėrteta lidhur me Lėvizjen tonė, tė cilat merren nga dokumentet zyrtare tė shtetit amė. Kėshtu p.sh. Revista “Klan” jep njė informacion edhe pėr Metush Krasniqin e Lėvizjen tonė, me titull “E vėrteta e 11 Marsit 1981”,  ku shkruan: Njėra nga  Organizatat pėr bashkim me Shqipėrinė ose “Lėvizja Nacional Ēlirimtare e Kosovės”, shkruan Agim Popoci, i cili u referohet dokumenteve zyrtare tė shtetit shqiptar, qė pėr kohėn ishin tepėr sekrete, thotė se Prof.Bujar Hoxha  harton njė raport tė detajuar duke informuar Komitetin Qendror dhe Enver Hoxhėn se udhėheqės ideor i kėsaj Lėvizjeje ishte Metush Krasniqi qė ishte burgosur, Ramadan Pllana, Abdullah Prekadini dhe Ahmet Lleshi. (marrė nga Revista “Klan” E Martė, 23 Gusht 2011.) Megjithėse dokumenti ėshtė shumė i shkurtėr dhe jo sa duhet i sqaruar, sepse, e vėrteta ėshtė se unė isha nė kėtė kohė i burgosur e jo Metush Krasniqi, prapėseprapė ka njė realitet historik qė nė tė ardhmen mbetėt tė hulumtohet mė hollėsisht.

     Me Bacėn Metush, pėr arsye tė konspiracionit qė kishim,  edhe pse e njihja nga viti 1970, nuk u takuam kurrė nga afėr, gjatė aktivitetit tonė nė kuadėr tė LNĒKVSHJ’sė, mirėpo na lidhte veprimtaria jonė e pėrditshme, qė tė dyve na lidhnin shumė simpatizues, sidomos nga N.T. «Hekurudha », dhe nėpėrmes tyre shkėmbenim mendime e kėshilla, pėr kėtė do tė shkruaj njė kujtim tjetėr tė veēantė. Ai, ka folur hapur pėr mua nė shumė raste nė ndeja me shokė e me miq tė besueshėm. Pėrveē kėsaj ēka u dėshmua mė lart, nė kėtė shkrim, unė ruaj kujtimet mė tė ēmuara pėr Bacėn Metush i cili ka folur pėr mua, para shokėve tė vet, me njė konsideratė tė veēantė. Mund tė them, me njė ndjenjė shpirtėrore, se ai mė nderoi edhe pas vdekjes, sepse kur shkova nė familjen e tij pėr ngushėllime, bashkė me familjen e Shafqet Jasharit, kur Baca Qerim, babai i Shefqetit, u tregoi se kush isha, ata tė gjithė u ēuan dhe mė ngushėlluan edhe mua duke mė konsideruar si njėrin nga shokėt mė tė ngushtė tė Bacit Metush.

     Unė, duke menduar se nga konspiracioni qė kemi pasur, nuk u ka folur pėr mua, por jo, ai kishte folur hapur edhe pėr mua qysh kur kemi rėnė nė burg nė nėntorin e vitit 1979. Nga ky respekt qė mė kishte bėrė Baca mė i dashur nė jetėn time, shpesh mendohem e duke pėshpėritur them: Baca Metush mė respektoi edhe pas jetės sė pėrtej varrit. Kam shkuar nė pesėvjetorin e vdekjes e pėrkujtimit tė tij, nė Dajkoc mė 15 tetor 1991, nėn dardhėn e Jahisė duke hedhur njė grusht dhe dy pika lot mbi varrin e tij.

 

LAVDI E PĖRJETSHME

BACĖ METUSH KRASNIQIT - HEROIT TONĖ KOMBĖTAR!

 

Zvicėr, mė 14 Tetor 2011

 

Nė 13 vjetorin e zhdukjes pa gjurmė tė veprimtarit Xhavit Haziri

 

- XHAVIT HAZIRI -

NJĖ HERO I MERITUAR

 

 

© Pashtriku.org, Tetor’2011

______________________________________________________________________________________________________________________________________________