SEKRETI I SUNDIMIT TĖ BOTĖS

Procesverbalet e pleqėsisė sioniste

 

Pėrktheu: Fatos Aliu

 

--------

 

Pėrgatiti pėr botim

L & M

GĖZHILLI

Arti grafik

Kleida Maluka

 

(C) i kėtij botimi Argeta – LMG, Tiranė 2002

 

---------------------------------

 

VĖSHTRIM MBI LIBRIN: «SEKRETI I SUNDIMIT TĖ BOTĖS»

 

     Duke shfletuar kalimthi kėtė libėr, tė cilin mund ta quajmė Manual pėr sundimin e botės, fillimisht kisha dyshimin se mos mund tė ishte njė nga qindra librat e zhanrit mistik tė fantazisė, edhe pse nuk isha i panjohtuar me lėndėn apo plagjiaturėn e tij tė konvertuar tė programit nazist tė veprės “Mein Kampf” tė Adolf Hitlerit, tė dorės sė zgjatur apo tė mashės sė komplotit antinjerėzor, tė Luftės sė Dytė Botėrore, me pasojat katastrofale pėr njerėzimin dhe vet popullin gjerman, i cili nė “bisedimet” me Rauschningun shprehej: “Nė kohėn time kam qenė sinqerisht i tronditur duke lexuar “Procesverbalet e dijetarėve sionistė”...E kam kuptuar menjėherė se duhet ta zbatojmė, natyrisht, nė mėnyrėn tonė (7, fq. 92). Kam mėsuar shumė nga kėto “Procesverbale”. Nė pėrgjithėsi, unė kam mėsuar shumė nga armiqtė e mij. Teknikėn revolucionare e kam mėsuar nga Lenini dhe Trocki dhe marksistėt tjerė... I ēmendur ėshtė ai i cili nuk mėson nga armiqtė e tij. Vetėm i ligu frikohet se tek ato i humb idetė e veta personale...Mė sė shumti kam mėsuar nga jezuitėt. Kėtė e ka bėrė edhe Lenini. Deri sot asgjė nė botė nuk ka mė madhėshtore se sa rendi kierarkik i kishės. Shumė nga ky rend kam marrė pėr partinė time ”.  Pėrkthyesi i kėtij libri nė kroatisht, Dr. Franjo Letiq, duke arėsyetuar botimin e tij, thekson: “A duhet tė heqim dorė nga Nobeli, sepse botės ia ka zbuluar dinamitin me tė cilin kjo botė mund tė shkatėrrohet (a nuk i bėhet nderimi mė i madh ēdo shkencėtari apo shkrimtari marrja e shpėrblimit Nobel?), ose nga zbuluesi i energjisė atomike, sepse ajo mund tė keqpėrdoret?” Ky libėr, i botuar nė fillim tė shekullit XX, ka bėrė jehonė tė madhe, duke revoltuar e nxitur qarqet hebrenje pėr ta ndaluar apo larguar nga publiku, qė ka ngritur ēmimin e tij tė shitjes nė kuota milionėshe.

     Pėrmbajtja e kėtij manuali nė formė tė procesverbaleve tė seancave, nga 1 gjer 27, dėshmon pėr fillet e hershme tė programit monstruz por praktik tė dominimit tė botės, i cili i ka paraprirė dhe nxitur ngjarjet e mėpastajme qė kanė ndodhur, si edhe tė atyre qė parashihen nė tė ardhmen, rezultat i skenareve tė planifikuar me domethėnie dhe zbatim nė botė, siē e thonė edhe autorėt e kėtij programi: “Nė vend tė sunduesve mbretėror, do tė vendosim vet Demonin, tė cilin tė gjithė do ta konsiderojnė Qeveri Mbishtetėrore. Duart e tij do tė shtrihen nė tė gjitha anėt si kthetra, ndėrsa organizata e saj do tė jetė aq fuqiplote sa tė sundojė me tėrė botėn.” (Seanca e dhjetė: “Mbiqeverisja e jonė”).

     Po ta trajtojmė kėtė libėr thjesht si pjellė tė njė fantazie utopiste, mund biem nė grackėn e verbėsive tona dhe tė qėllimeve tė tij, ngado qė ta ketė burimin. Motoja e misionit tė procesverbaleve tė kėtij programi apo manueli ėshtė kuptimplotė: sundimi i botės me tė gjitha format dhe mjetet nė dispozicion, pa marrė parasysh viktimat dhe pasojat, ose, shkatėrrimi i saj. Njė program i kėtillė mund tė jetė produkt i mendjeve tė destruksionit gjenial, i cili ka gjetur aplikim nė skenėn politike botėrore, sa herė qė janė shfaqur krizat, si nxitės apo shkaktar i tyre, duke provokuar reaksionet e njerėzimit nė vetėmbrojtje nga forcat e errėsirės, tė personifikuara me liderė-maniakė tė botės, siē ėshtė Demoni i kėsaj vepre.

     Ngjarjet e kohės sonė dėshmojnė se shkaqet e trazirave dhe tė zhvillimeve nė botė nuk janė rastėsi, apo vetėm luftė interesash kombesh e shtetesh, luftė fesh apo ideologjish, por luftė e imperatorive pėr tė sunduar botėn, me misione pėr interesa tė programuara, kryesisht shfrytėzuese tė vendeve nė zhvillim, qė kanė sjellė mė shumė luftra se paqe, mė shumė shkatėrrim tė natyrės se kultivim tė saj. Sa ėshtė ky program ugurzi i realizueshėm? Kush qėndron prapa tij? Sa qėndrojnė pohimet e pėrmbajtjes sė tij si program sionist, me tė cilin instrumentalizohen hebrenjtė? Cili ėshtė synimi i mbjelljes sė urrejtjes kundėr tyre? Lexuesi mund tė konkludojė edhe vetė pėr qėllimet e krijimit tė kėtij programi. Hebrenjtė kanė pėrjetuar vuajtje si edhe populli shqiptar, i cili i ka  strehuar e mbrojtur, nė kohėrat mė tė vėshtira tė nazizmit: “Njė qind pėr qind tė hebrenjėve nė Shqipėri kanė shpėtuar nga Holokausti” (Harvey Sarner, “Rescue in Albania”). “Kisha ortodokse serbe, nėpėrmes bishopit Velimiroviq, “profetit” serb me influencė mė tė madhe pas Sveti Savės, ka zbatuar antisemitizmin e vet nė shėrbim tė nazizmit, duke persekutuar dhe zhdukur hebrenjtė nė Serbi. Idetė dhe planet pėr Serbi tė Madhe etnikisht homogjene, i kanė rrėnjėt thellė nė politikėn e Serbisė, tė kodifikuara me memorandumin intern “Naēertanije”, tė ish ministrit serb Ilija Garashanit, mė 1844” (“Serbia’s Secret War”, Philip J. Cohen). Kėto ide tanimė njihen botėrisht. Fillet e “Naēertanjes” janė pjesė e programeve sllavomėdha tė Rusisė, tė cilat kanė marrė rrugė e gjetur zbatim nė periudhat e mėpastajme tė regjimeve serbe, gjer nė ditėt e sotme, me njė synim kryesor: dalja nė detra tė ngrohta nėpėrmes zhdukjes dhe shpėrnguljes sė shqiptarėve.

     Nuk duhet edhe aq shumė pėr tė zbuluar lojėn apo trukun e kėtij programi, nė grackat e tė cilit tanimė kanė rėnė liderė tė disa shteteve, duke nxjerrė plagjiaturat e tyre, pėr misionet dhe interesat e tyre megalomane, tė cilat kanė pėrfunduar me pasoja katastrofale pėr njerėzimin. Liderėt e errėsirės e tregojnė vetė synimin konspirativ tė tyre (tė dalė sheshit!), duke e bėrė sa sinonim tė sė keqes, po aq edhe mjet tė popujve pėr t’u mbrojtur nga e keqja, e cila qėndron si hije permanente, si ushtri kobsjellėse e gatshme pėr tė vepruar sa herė qė degradon mendja dhe fuqia njerėzore. Ndonėse autorėt e kėtij manuali - apo tė kėsaj kryevepre demonike, e kanė projektuar mjaft bindshėm misionin e tyre djallėzor, duke i shfrytėzuar me mjeshtri dobėsitė njerėzore e marrėdhėniet e degraduara tė jetės shoqėrore nė botė, ai mund tė shėrbejė pėr tė kuptuar mė mirė prejardhjen e ngjarjeve tragjike tė pėrjetuara gjatė historisė, tė cilat mund tė pėrsėriten, nėse njerėzimi nuk nxjerr mėsim nga e kaluara.

Nė fakt, misioni pėr sundimin e botės sipas kėtij programi, me planet despotike tė cilat i pėrmban, pėr tė vendosur rendin e proklamuar  botėror, synon shkatėrrimin e saj dhe tė njerėzimit. Tė gjitha seancat ligjėruese tė kėtij programi i pėrshkon ekspozeu gjakftohtė i referuesit, i liderit enigmatik tė planeve dhe metodave tė komplotit botėror, tė cilat duhet zbatuar nėpėrmes mashtrimeve dhe marrjes sistematike tė kontrollit dhe tė pushtetit, duke i futur qetė dhe hap pas hapi kthetrat e padukshme nė ēdo pjesė tė organizmit tė shteteve dhe popujve tė botės. Programi zbulon fshehtėsitė dhe artin e uzurpimit tė pushtetit politik, psikologjinė e depėrtimit nė masa, metodologjinė praktike tė sistemit tė rivendosjes sė kontrollit ekonomik dhe tė rrėnimit tė qeverive nė botė.

     Kėtu do t’i theksoj vetėm disa nga “margaritarėt” e kėtij programi, tė pėrmbledhur dendėsisht dhe gjėrėsisht nė formė koncentrati nė kėtė manual: “Do tė frikoheshim sikur forcat e dukshme tė qeverive Goje tė lidheshin me forcėn e verbėr tė popullit. Por ne i kemi marrė tė gjitha masat kundėr njė mundėsie tė kėtillė: midis kėtyre dy forcave kemi ngritur njė MUR tė fortė mosbesimi. Kėshtu, forca e verbėr e popullit do tė mbetet njė mbėshtetėse  e jona, ne do tė jemi udhėheqėsit e saj, duke e drejtuar nė kahje tė qėllimit tonė. Pėr kėtė do tė kujdesen agjentėt tanė, tė futur nė brendinė e popullit” (Seanca e tretė).

      Pėr tė mbjellur farėn e pėrqarjes dhe tė konflikteve tė brendshme, kėta strategė tė magjisė moderne i kanė paraparė dhe zbatuar me kohė planet e tyre: “...sistemet rigoroze gojime i kemi zėvendėsuar me rregullime idioteske liberale dhe anarkike, duke ndikuar nė ligjet zgjedhore, nė shtyp, nė lirinė individuale, dhe, qė ėshtė mė me rėndėsi, nė arėsim dhe edukim... (Seanca e katėrt). Nė tė gjitha shtetet jasht nesh, duhet tė ekzistojnė vetėm masat proletare, disa milionerė tė besueshėm, policia, ushtria dhe qeverisja e jonė”.

     Kėta magjistarė misionin e tyre e qartėsojnė edhe mė shumė kur thonė: “Sot mė asnjė ministėr nuk mund tė mbahet nė pushtet pa mbėshtetjen tonė, apo pa pėrkrahjen tonė formale, tė cilėn ne e pėrgatisim prapa perdes.”(Seanca e pestė).

      “Tanimė nė gazetari ekziston solidariteti masonerik, qė ka parollėn e vet...Mjerimi, zbrazėtia, kryelartėsia dhe tė metat e tjera janė garancė e dėgjueshmėrisė sė gazetarit, i cili nxiton pas suksesit duke shkaktuar nėnshtrimin e tij ndaj solidaritetit masonerik. Kjo hapėsirė mbetet e mbyllur pėr shumė shpirtėra tė mėdhenj, tė cilėt, si tė papėrkulshėm ndaj urdhėresave tona, nuk mund tė hyjnė nė tė” (Seanca e trembėdhjetė, “Shtypi dhe masoneria”).

       “Kur ne tė vijmė nė pushtet, do ta ndryshojmė nė themel sistemin financiar tė Gojėve...Mendjelehtėsia e pushtetarėve gojimė, korrupsioni i ministrave tė tyre, apo mosnjohja e ēėshtjeve financiare, sa i pėrket punėve shtetėrore, ka shkaktuar nėnshtrimin e popujve ndaj nesh, duke i detyruar tė krijojnė borxhe tek ne, nga tė cilat nuk do tė mund tė lirohen kurrė...” (Seanca e dhjetė).

     Fuqitė pėrparimtare pozitive nė botė duhet ta kenė alternativėn e kėtij programi, gjatė ndėrtimit tė sistemeve tė reja demokratike, nė tė cilat thirren. Sepse, siē paralajmėron edhe autori amerikan i bestsellerit Ballkan Ghosts, Robert D. Kaplan, nė librin e tij The coming Anarchy: “demokracinė tė cilėn po e inkurajojmė aktualisht nė shumė vende tė varfėra tė botės, ėshtė pjesė integrale e transformimeve nė kahje tė formave tė reja tė autoritarizmit...”

     Ky manual mbi artin e sundimit tė botės, para se tė paragjykohet mbi qėllimet qė pėrmban, duhet marrė e trajtuar si sfidė pėr njerėzimin, pėr vetėdijėsimin e tij mbi tė kėqijat tė cilat i kanosen natyrės dhe ekzistencės sė tij, pėr domosdonė e krijimit tė botkuptimit tė ri njerėzor mbi botėn, tė pėrmirėsimit tė virtyteve dhe tė raporteve ndėrnjerėzore.

      Ofendimet qė i bėhen, skenaret dhe komplotet tė cilat ia pėrgatisin kėta dijetarė-maniakė tė errėsirės popujve dhe shteteve tė botės, para se tė mirren si shprehje e ligėsisė sė tyre shpirtėrore, parashtrojnė sfida tė reja pėr dijetarėt e botės sė shėndoshė, pėr ta mbrojtur dhe realizuar begatinė e mrekullisė sė natyrės e tė shpirtit tė vėrtetė njerėzor. Nė kuptim filozofik tė vėshtrimit tė tij, nuk ėshtė primare se kush qėndron prapa kėtij programi, pėr tė instrumentalizuar kėtė apo atė popull, shtet apo qeveri. Sfida gjendet brenda ēdo individi, kombi, shteti apo qeverie pėr tė zgjedhur destinacionin e tij. Atje ku EGO-ja pushton UNIN, atje individi apo shoqėria merr fund, arrin kulmin e vetėrobėrimit, tė vetėpushtimit dhe tė kapitullimit. Pushtimeve tė tjera i hapet dera lirshėm, dhe djalli bėhet zot shtėpie.

     Duke kujtuar filozofinė niēeane mbi njeriun do tė shtonim: “njerėzit tek tė cilėt mbizotėron shpirti, duke qenė mė tė fortėt, lumturinė e gjejnė atje ku tė tjerėt do ta gjenin shkatėrrimin e tyre, tek labirintet e tė panjohurės, tek pėrpjekja e pandalur pėr tė gjurmuar tė vėrtetėn. Kėnaqėsia e tyre ėshtė zotėrimi i vetvetės, asketizmi i tyre bėhet natyrė, nevojė, instikt. Detyra e vėshtirė pėr ta ėshtė privilegj, loja me barrėn e cila tė tjerėt i shtyp, pėr ta ėshtė njė ēlodhje. Ata janė lloji mė i nderuar i njerėzve, mė tė qetėt, mė tė dashurit. Ata dominojnė jo pse e duan kėtė, por sepse nuk janė tė zotė tė jenė tė dytėt. Ata janė rojtarėt e sė drejtės, tutorėt e rendit dhe tė sigurisė, lufėtarėt fisnikė, ruajtėsit e ligjit. Pėr mediokrin ėshtė lumturi tė jetė mediokėr, tė shkėlqejė vetėm nė njė gjė. Pėr ata dituria ėshtė vetėm njė drejtim, njė instikt.” Mėtej do tė shtonim se; njeriu i lig apo pėrfaqėsuesi i errėsirės ėshtė mistreci xheloz; gjuetar, krijues dhe tregtar i intrigave e i gėnjeshtrave, i mėsuar tė qėllojė ultas pastaj tė tėrhiqet si hijena, i cili njeh dhe respekton vetėm sistemin e frikės dhe tė dhunės, tė cilit i nėnshtrohet me servilizėm. Ky lloj njeriu i pėrshtatet misionit djallėzor tė dekadencės (tė paraparė me kėtė manuel) dhe nuk i duron shpirtėrat qė nuk i gjasojnė, dhe lufton njeriun i cili synon pėrtėrirjen qytetare tė origjinės sė natyrshme dhe jo degjenerimin e kundėrnatyrshėm: qytetėrimin e rrejshėm, qytetarin e pashpirt, jetėn moēalike tė bretkocave tė fryera e boshe.  Shpirtėrat e shitur apo tė vdekur gogolianė, i shėrbejnė me pėrkushtim tė sėmurė tė konformistit jokurrizor misionit tė autorėve tė kėtij manueli, pėr tė degraduar e defaktorizuar intelektin dhe shpirtin autokton tė vendėsit. Njeriu i vėrtetė, duke luftuar tė keqen, lufton sė pari me njeriun e keq brenda llojit tė vet. Betejat e humbura nuk e dekurajojnė - pėrkundrazi; e sfidojnė dhe forcojnė. Ai synon tė fitojė luftėn dhe nuk dėshprohet nga dėshtimet nė beteja, nga tė cilat nxjerr mėsim, pėr tė njohur veten dhe tė tjerėt, pėr t’i dalluar miqt e vėrtetė dhe tė rrejshėm. Nga dėshtimi merr lekcione tė merituara pėr tė vazhduar luftėn, sepse e di se ndalja sjell dėshtimin e vėrtetė.

     Duke u shprehur me fjalorin herė pas herė (anti)biblik tė kėtij programi, do tė gjykonim: mos vallė duke u thirrur nė Perėndinė, si “i dėrguar” i tij, Djalli spekulon pėr tė sfiduar Njeriun, tė krijuar nga Perėndia? Pasiqė Djalli e ka tradhėtuar Perėndinė, si mund tė jetė i deleguari i tij?! Apo, shikuar nga kėndi tjetėr: qė tė dy, Njeriu dhe Djalli, tė krijuar nga Perėndia, kanė misionet e tyre, plotėsisht tė kundėrt njėri me tjetrin. Pse? Pėr tė garuar, sikur Dr. Fausti dhe Mefistofeli?! Bota ėshtė krijuar pėr tė sfiduar njeriun e papėrsosur pėr tė synuar pėrsosjen duke jetuar natyrshėm, pasiqė, sipas librave tė shenjtė, njeriu nė vete i pėrmban kėto mundėsi. Pėr kėtė ekziston djalli, pėrgjuesi dhe gjuetari i gabimeve tė njeriut! Gabimi erdhi qė nė kohėn e krijimit tė njeriut, Adamit dhe Evės, tė cilėt, duke i harruar kėshillat e Perėndisė, e hėngrėn mollėn e ndaluar nė parajsė, nga epshet e botės materiale, nė tė cilat i ka shtyer djalli. Fitorja dhe pėrsosja e njeriut arrihet nė punėn dhe kujdesin e tij pėr tė mos rėnė nė grackat e djallit, i cili qėndron pranė njeriut si edhe vet Perėndia. Rruga tė cilėn e zgjedh njeriu pėrcakton fatin e tij, tė dritės apo errėsirės, tė fitores apo humbjes, tė robėrisė apo lirisė. Nė kėtė kuptim, libri ėshtė i qartė dhe kėshilldhėnės. Nėse ėshtė djallėzor, nuk mund tė mohohet gjenialiteti destruktiv i programit. Ndoshta ėshtė program i ndėrtimit tė Rendit tė Ri botėror tė djallit, apo sfidė pėr tė ndėrtuar Rendin e Ri botėror tė Perėndisė?

     Nė kuptim tė ngjashėm mund t’i vėshtrojmė edhe ngjarjet e kohės, e nė kėtė kontekst, edhe fatin e kombit shqiptar. Se ekziston misioni i errėsirės dėshmi pėr kėtė ėshtė historia e tij, krimet shekullore tė zhvilluar ndaj popullit shqiptar. Se kombi ynė akoma gjendet nė kthetrat e kėtij misioni - “tė njėqind duarve tė zgjatura tė Zotit Vishnu”- apo tė “protektorit” tonė tė harlisur shumė-kokėsh  qė sillet si rojtar i pakontestueshėm me tė drejta apsolute pushtetore mbi popullin shqiptar dhe pasurinė e tij, dėshmon edhe pozita e tij aktuale kombėtare e territoriale; i nėpėrkėmbur, i copėtuar dhe i kolonizuar. A  ėshtė kjo rastėsi, apo ėshtė njė mision djallėzor i misionarėve dje dhe sot, pėr tė maskuar tė vėrtetėn, ēelsin e sė cilės e kanė vjedhur mijėra vjet pėrpara, pėr ta mbajtur peng tėrė njerėzimin?

     Ēka duhet bėrė pėr t’u liruar nga kjo ndrydhje shpirtėrore tė vendosur nga kėto ushujza misionarėsh modernė? Cili ėshtė ilaēi pėr t’u shėruar nga kjo sėmundje virusale moderne? Kujt i shėrbejnė, nėse jo njė misioni tė ngjashėm sipas kėtij manueli?

     Kėtė mund ta dijnė dhe bėjnė vetėm shpirtėrat rebelė dhe jokonformistė, me njė Rilindje tė Re: “si nė mes tė detit tė tallėzitur, qė ngre lart dhe lėshon pastaj me vėrtik poshtė dallgėt si male, qėndron i palėkundur njeriu, qė i ėshtė besuar barkės sė dobėt, ashtu nė mes tė botės me mundime mbijeton, njeriu i vetmuar, i kapur plot besim pas principum individuationus” (Shopenhauer).

     Mos janė edhe shqiptarėt shkaku dhe qėllimi i krijimit tė kėtij plan-programi, meqenėse mbijetesa dhe prejardhja e tyre pellazgo-iliro-etruske, hedh nė dritė tė vėrtetėn qė nuk guxon tė zbulohet, sepse e demaskon misionin djallėzor tė sundimit tė botės? Pėrpiluesi i hieroglifeve egjiptase - ēelėsave deshifrues tė Biblės e Kuranit - profeti Thot, fliste shqip, thotė Giuseppe Catapano nė veprėn e tij “Thot - parlava albanese”. Mbishkrimet mė tė vjetra nė tokė flasin shqip - gjuhė nga e cila lindėn gjuhėt tjera tė popujve tė botės.  Pse nuk lejohet, apo pse u ndalua botimi i kėtij libri? Si dhe pse u zbuluan atėherė vetėm programet kriminale e monstruze tė sundimit; sionist, nazist, sllavo-ortodoks, serbomadh e grekomadh etj., qė tė gjitha duke u thirrur nė hyjnoren?! Nė cilėn hyjnore? Nga filozofėt e kohės sė vjetėr mėsojmė pėr popujt e Hėnės, tė cilėt erdhėn nė fuqi, pas agresioneve tė njėpasnjėshme tė fiseve tė egra primitive, duke lakmuar dhe uzurpuar begatinė e popujve tė Diellit, pėr tė filluar me jetėn e shfrenuar apo tė imitacionit tė jetės apolloniano-dionisiane, qė nga Vitet e Arta tė Athinės, tė cilat nė fakt, siē thoshte filozofi antik Thukidi, ishin edhe vitet e pėrfundimit tė Epokės sė Artė, vitet kur Herakliti paralajmėronte: “mos ju mbaroftė pasuria o burra tė Efesit, qė t’ju turpėrojnė poshtėrsitė tuaja”.

     Burrėshtetasi athinas Soloni, me rastin e udhėtimit tė tij nė Egjiptin e lashtė dhe pas konsulltimeve me dijetarė egjiptas mbi artin e udhėheqjes sė shtetit, merr kėtė pėrgjigje: “Solon, Solon, ju grekėt e sotėm, nuk jeni ata tė vjetrit, ju nuk e dini se para jush nė kėto pellgje ka jetuar njė popull i ndritshėm hyjnor, me dijeni e kulturė tė lartėsisė hyjnore, ndėrsa ju jeni vetėm imitim apo mbeturina tė pėrziera tė tyre...” (Mbi Legjendėn e Atlantidės - nga Sokrati). Edhe kjo dėshmon pėr Lindjen e Tragjedisė pėrshkruar nga Niēe, duke krahasuar Satirin, njeriun e pyllit, mishėrimin  e natyrės, me shtysa dhe prirje tė larta njerėzore, plot ėndėrrime pėr tė mirė, zėdhėnėsin e urtėsisė sė perėndive, me spitullaqin e stolisur e tė krekosur qė neverit, i cili krijon iluzionin e kulturės, realitetin e rremė tė njeriut tė kulturuar...

     Sot, krahas kėrcėnimeve qė i bėhen njerėzimit, ndėrtimi i epokės sė re njerėzore po shfaqet si detyrė universale e forcave pėrparimtare tė botės, pėrballė terrorizmit, tė paralajmėruar edhe me programin e kėtij manueli, i cili nė esencė lindi dhe po zhvillohet si pasojė e shtimit kritik tė diferencės sė dy botėrave: tė pakicės sė pasur dhe tė shumicės sė varfėr.

Njeriu i vėrtetė beson dhe punon qė e vėrteta tė dalė nė shesh. Sa dhe si do tė shfaqet, nė bazė tė ngjarjeve nė zhvillim e sipėr, me gjasė do tė dėshmojė e ardhmja jo shumė e largėt.

     Forcat e dritės nė botė, pasardhėsit e popujve tė kulturės hyjnore tė kohės sė vjetėr, tė stepura nga forcat e errėsirės ndėr shekuj, nga kahjet e egra dhe anarkike tė zhvillimit tė botės dhe tė civilizimit njerėzor, sipas njė ligji tė natyrshėm, pritet tė zgjohen sėrish nga gjumi mijėravjeēar, pėr tė demaskuar e mundur botkuptimin e trashėguar mesjetar duke rindėrtuar Epokėn e Artė, nė shembullin e ndritur tė rilindasve etruskė si: Leonardo Da Vinēi, Dante Aligeri, Marin Barleti, Galile Galileu e mijėra pellazgo-etrusko-ilirė tė kohės sė re.

     Ne shqiptarėt, sa merremi me vizėllimet marramendėse artificiale tė kohės, mė mirė do tė ishte qė tė mos i harrojnė veprat e rilindasve tanė tė mėdhenj si Naimi: “Punė, punė, natė e ditė, qė tė shohim pakėz dritė...”. Bota dhe kultura e vjetėr arabe kishte arritur kulmin e saj nga i cili u pėrplas nė greminėn e varfėrisė dhe tė shkatėrrimit si edhe Kulla e Babilonit; pasojė e harresės, e dhėnjes pas epsheve... Rilindja nga obskurantizmi mesjetar dhe rilindasit e mėvonshėm shqiptarė rezistuan gjatė, duke ndriēuar me veprat e tyre madhėshtore, nė mbrojtje tė natyrės, tė virtyteve njerėzore e kombėtare, tė cilat u lanė nė harresė nga destruksioni anticivilizues i automatizimit modern tė njeriut. Koha e Re duhet tė sjellė Rilindjen e Re, tė tretė - tė vėrtetė, tė feniksit tė ndritur njerėzor nga gjiu i shpėrndarė pellazg anembanė botės, nga burimet e rebelizmit human sokratian dhe mrrekullia hyjnore apolloniano-dionisiane.

     Ish ambasadori amerikan nė Greqi dhe Mal tė ZI mė 1914, Xhorxh F. Wiliams, gjatė kohės kur ishte vėzhgues i Komisionit Ndėrkombėtar nė Durrės tė qeverisė sė Princ Vidit, shkroi librin Shqiptarėt, ku pos tjerash thekson: “Ėshtė larg mendjes qė Europa tė mund tė ushtrojė paqen duke humbur tė drejtat e kėtij kombi, ose duke e ndarė tokėn e tij. Pa u siguruar liria e plotė e shqiptarėve ėshtė i pamundur ndalimi i luftės, dhe parimi pėr tė ndarė tokėn shqiptare, do tė hapi njė plagė tė re e tė helmatisur nė politikėn e Ballkanit...” duke apeluar nė Amerikėn dhe forcat liridashėse tė botės, pėr tė shpėtuar popullin shqiptar nga fqinjėt grabitēarė, tė ndihmuar nga diplomatėt e Europės, tė cilėt, pėrmes konferencave antishqiptare tė pambarim, ia kanė pamundėsuar pėr tė qenė i lirė dhe i bashkuar. Ky paradoks merr fuqinė edhe sot, duke e zėnė sėrish peng tė drejtėn e shqiptarėve pėr vetvendosje, ndėrkaq “harrohet” kontributi i tyre nė tė kaluarėn, drita e emancipimit dhėnė Europės, borxhi i saj ndaj kombit shqiptar, i cili nuk lahet me “ndihma humanitare” por me zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes shqiptare.

     Metodat dhe teknikat e lansuara politike tė kėtij manuali - si edhe ato makiaveliane, janė aktuale e tė pranishme edhe sot, nė jetėn e pėrditshme politike. Si ta cilėsojmė gjendjen e shqiptarėve sot: para rikthimit tė Kalit tė Trojės apo pranė “shpėtimit” nga kriza me kartmonedhat e Mefistofelit? “Askujt nuk do t’i kujtohet tė shfuqizojė dekretin e maskuar nė fuqi, pasi qė ai do tė paraqitet si pėrparim. Agjentėt tanė do ta kthejnė vėmendjen nė drejtim tė arriturave moderne – ne i kemi mėsuar njerėzit tė kėrkojnė gjithmonė modernizmin” . (Seanca e tetėmbėdhjetė - “Skllavėrimi pėr shkak tė bukės sė gojės”). “Agjentėve tanė ju ka shkuar pėr dore t’i kėnaqin shpirtėrat e kufizuar, duke ju premtuar mbėshtetje dhe tė mira nė tė ardhmen. Mund tė kishin pyetur: ēfarė mbėshtetje? Por ata kėso pyetje nuk kanė bėrė...Shikoni deri ku i ka sjellur kjo mospėrfillje, deri nė ēfarė dezorganizimi financiar kanė arritur, pėrkundėr veprimtarisė ēudibėrėse tė popujve tė tyre”. Paaftėsia e paganėve nė lėminė e taksimit financiar” – Seanca e njėzet e katėrt). Ose “margaritari” tjetėr: “Kur ne tė qeverisim, e drejta normale e njeriut pėr shitblerje do tė ndalohet...Metoda mė e suksesshme pėr zbatimin e kėtij plani ėshtė ngritja e taksės dhe e tatimit mbi patundshmėrinė; me fjalė tė tjera, futja e tokės nė borxh. Kjo varėsi do t’i mbajė Gojėt, pronarė tė pasurisė sė patundshme, nė gjendje robėrimi tė parezistueshėm. Aristokratėt (pasanikėt) e tyre, duke mos ditur t’i ndihmojnė vegjėlisė, sė shpejti do tė shkatėrrohen dhe lėshojnė tokat e tyre, tė cilat do t’i blejmė ne si dhurata, nėse jo personalisht – sė paku pėr njė ēast - atėherė nėpėrmes njerėzve tė thyeshėm”. Zbatimi i taksave – zhdukja e begatisė tokėsore tė aristokracisė goje” – Seanca e njėzet e gjashtė).

      “Shtetet nuk janė formuar kurrė nėpėrmes zgjedhjeve...Krijo sė pari ekonominė pastaj kujdesu pėr zgjedhjet...Institucionet burokratike nuk kanė funkcionuar kurrė... Demokracitė nuk i bėjnė gjithmonė shoqėritė mė civile. Hitleri dhe Musolini, qė tė dy, kanė ardhur nė pushtet pėrmes demokracisė -  por ata e kanė ekspozuar nė mėnyrė tė pamėshirshme shėndetin e shoqėrisė me tė cilėn kanė operuar... Nuk mund t’i vesh revolen njė populli nė kokė dhe t’i urdhėrosh: sillu sikur tė kesh pėrvojėn e shteteve tė zhvilluara perendimore...Sillu sikur tė mos kesh probleme etnike dhe regjionale” (R. Kaplan, “The Coming Anarchy”).

     A duhen akoma lekcione pėr tė mėsuar dhe parandaluar pėrsėritjen e skenareve tė vjetra; duke i dalur vet zot vetes?! Rilindasit tanė do tė thėrrisnin: shqiptarė, largojuni iluzioneve tė rrezikshme; keni rėnė shpejt nė harresė, nė gjumė tė rėndė, jeni habitur pas dėfrimeve...! Kujtoni fjalėt e Pashko Vasės: “Ēonju shqiptarė prej gjumit ēonju...” Fjalėt e tij janė fjalėt e Zotit. “Pa vatan nuk ka dinė as iman”. Lini intrigat, hipokrizitė, cinizmin... Mekėn shqiptare e keni fare pranė: tek varrezat e dėshmorėve, te kulla e familjes Jasharaj... Respekti ndaj gjakut tė dėshmorėve tuaj ėshtė respekt ndaj Zotit.

     Ky manuel tregon qartė se si dhe nga vie e keqja, se pėr tė parandaluar tė keqen qė vie nga jasht sė pari duhet mundur tė keqen brenda vetes, se e drejta pėr vetvendosje dhe pavarėsia kombėtare e shtetėrore nuk dhurohet por  fitohet.

 

Shqipėruesi