Ēėshtja shqiptare nė ish’RJ tė Maqedonisė duhet tė rikthehet pėr shqyrtim

 

MARRĖVESHJA E OHRIT DUHET TĖ SHPALLET E

 VDEKUR DHE TĖ VARROSET PĖRGJITHMONĖ!

 

Shkruan: Ahmet Qeriqi * Prishtinė, 06. 02. 2010

 

 

     Prej kohės sė nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit, nė gusht tė viti 2001, pozita e shqiptarėve nė ish-RJ tė Maqedonisė nuk ka ndėrruar asgjė nė esencė. Ndryshimet qė kanė ndodhur janė tė karakterit pragmatik-politik dhe kanė tė bėjnė vetėm me joshjen e shqiptarėve pėr tė marrė pjesė nė institucionet e kėtij shteti, i themeluar nė Mbledhjen e komunistėve serbė e sllavė tė AVNOJ-it, mė 29 nėntor tė vitit 1945. Qysh atėherė kjo republikė jugosllave ka zbatuar dhunė sistematike shtetėrore kundėr shqiptarėve etnikė, me qėllim tė dėbimit nga trojet e tyre tė lashta, duke i trajtuar si turq, apo si shqiptarė me fe islame dhe duke i diskriminuar nė tė gjitha aspektet ekonomike, politike, kulturore e kombėtare. Vetėm ata shqiptarė qė i kanė shėrbyer besnikėrisht regjimit kanė gėzuar tė drejta politike dhe janė bėrė pjesė e institucioneve, duke pėrkrahur pushtetin dhe duke i shėrbyer atij  nė dėm tė interesave tė bashkėkombėsve tė tyre. Nėnshkrimi i Marrėveshjes sė Ohrit, qe bėrė me njė presion tė fuqishėm politik nga bashkėsia ndėrkombėtare, e cila duke parė se ushtria dhe policia sllavo-maqedonase nuk mund ta pėrballonte luftėn e shqiptarėve, qė u mbėshteten nga vėllezėrit e tyre  vullnetarė nga Kosova, Shqipėria dhe nga Kosova Lindore, arriti ta bind Qeverinė e Shkupit se e vetmja zgjidhje, pėr tė mos lejuar ndarjen e shtetit, edhe ashtu artificial nė pikėpamje politike, kombėtare, historike e gjuhėsore, ishte nėnshkrimi i njė marrėveshje me shqiptarėt kryengritės, tė cilėt nė qershor tė vitit 2001 po bėheshin gati tė hynin fitimtarė, nė Shkup.

     Klasa politike shqiptare nė Maqedoni e pėrfaqėsuar asokohe edhe nė Qeverinė e Shkupit nuk kishte strategji tė realizonte aspiratėn e ēlirimit dhe bashkimit kombėtar me Kosovėn apo me Shqipėrinė. Pėr mė tepėr ajo kishte qenė pjesė e koalicionit qeveritar gjatė tėrė kohės sė luftės. Kreu politik i luftės, nėn presionin e grupeve tė interesit politik, qė ndikohej drejtpėrdrejt nga Kosova e Shqipėria, u tregua i paaftė pėr tė luftuar deri nė arritjen e qėllimit, meqė nuk kishte strategji tė qartė, as plan definitiv me rastin e fitores. Si kishte kuptim tė luftohej, tė derdhej gjak, pėr te mbetur sėrish nėn po atė shtet kundėr tė cilit qe nisur lufta. A kishte kuptim tė derdhej gjaku, pėr te mbetur serish ne suaza tė njė autonomie kulturore e cila “de jure” ka ekzistuar qysh prej vitit 1945, por “de facto” kurrė nuk ėshtė implementuar. Kėtu qėndron mungesa e strategjisė sė kreut tė luftės dhe mu pėr kėtė shkak lufta e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare stagnoi nė radhė tė parė pėr shkak se nuk pati as qėllim , as strategji tė qartė, sikur kishte pėr shembull lufta e ushtrisė Ēlirimtare e Kosovės, qė kishte njė strategji unike dhe njė kėrkesė tė vetme politike, liri dhe pavarėsi nga Serbia, si fazė fillestare.

     Nėnshkrimi i Marrėveshjes sė Ohrit u bė nėn kushte tė diktatit, dhe ata qė pranuan ta nėnshkruajnė kėtė marrėveshje, pranuan vetėm njė autonomi kulturore e politike pėr shqiptarėt dhe asgjė mė shumė. Pėr mė tepėr, nėnshkrimi i kėsaj marrėveshje sanksionon ēdo mundėsi tė revidimit tė proceseve, meqė nė parimet themelore pėrcaktohet ruajtja nė ēdo segment e kėtij shtet sllav, pa identitet tė mirėfilltė kombėtar, gjuhėsor dhe historik.

     Nė pesė pikat e para tė kėsaj marrėveshjeje shkruan:

     1. Tėrėsisht dhe pa kusht hedhet poshtė pėrdorimi i dhunės pėr realizimin e qėllimeve politike. Vetėm zgjidhjet paqėsore politike mund ta garantojnė stabilitetin dhe ardhmėrinė demokratike tė Maqedonisė.

     2. Sovraniteti dhe integriteti territorial i Maqedonisė dhe karakteri unitar i shtetit janė tė pashkelshėm dhe duhet tė ruhen. Nuk ekzistojnė zgjidhje territoriale pėr ēėshtjet etnike.

     3. Karakteri shumetnik i shoqėrisė maqedonase duhet tė ruhet dhe tė gjejė shprehjen e vet nė jetėn publike.

     4. Njė shtet bashkėkohor demokratik, nė rrjedhėn natyrore tė zhvillimit dhe krijimit tė vet, duhet vazhdimisht tė sigurojė Kushtetutėn e tij qė tėrėsisht t'i plotėsojė nevojat e tė gjithė qytetarėve tė saj, nė pajtim me standardet mė tė larta ndėrkombėtare si dhe vet tė zhvillohen vazhdimisht.

     5. Zhvillimi i pushtetit vendor ėshtė me rėndėsi thelbėsore pėr nxitjen e pjesėmarrjes sė qytetarėve nė jetėn demokratike dhe pėr pėrparimin e respektimit tė identitetit tė bashkėsive.

     Mjaftojnė tė lexohen me kujdes dhe interpretohen realisht vetėm kėto pesė pika tė marrėveshjes, pėr tė kuptuar, dhe, pėr t’u bindur  se shqiptarėt me rastin e kėsaj marrėveshjeje, nėnshkruan tė zezėn e tyre, nga e cila burojnė tė gjitha tė ligat, qė nuk iu ndanė, qysh prej asaj kohe e deri tani.

     Pika e parė e kėsaj marrėveshjeje pėrjashton pėrdorimin e forcės nė realizimin e tė drejtave kombėtare, qė do tė thotė se ishte pėrjashtuar nė ēdo segment lufta e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare,  pėrmbajtja kombėtare dhe karakteri i saj ēlirimtar, meqė vetė kreu i saj kishte pranuar kapitullimin, meqė kishte filluar njė luftė me karakter kombėtar, ndėrsa me rastin e marrėveshjes kishte ulur pazarin me pranimin e njė autonomie kulturore.

     Nė pikėn e dytė tė kėsaj marrėveshjeje, Maqedonia njihet si shtet me karakter unitar, me sovranitet  dhe integritet tė pacenueshėm, qė nuk lejon asnjė zgjidhje  territoriale mbi baza etnike dhe qė pėrjashton mundėsinė e ndarjes, qoftė edhe me plebishit popullor. Kėto dy pika pėrjashtojnė kategorikisht aspiratat e shqiptarėve pėr tė jetuar tė lirė e tė pavarur nė trojet e tyre etnike. Pėrjashtojnė edhe mundėsinė e bashkimit tė viseve shqiptare me shumicė Ata, edhe po tė realizohej nė pėrpikėri Marrėveshja e Ohrit, nuk do tė fitojnė asgjė mė shumė se sa njė autonomi kulturore me pėrfaqėsim politik nė institucione, ku pėrbėjnė shumicėn dhe gjithnjė tė trajtuar, si pakicė kombėtare, si ardhacakė, pikėrisht ashtu sikur shkruan nė Enciklopedinė shtetėrore tė kėtij shteti artificial sllav, tė krijuar mbi kurriz tė tokave shqiptare dhe bullgare.

     Mosrealizimi i Marrėveshjes sė Ohrit, e cila nė disa segmente nuk i pėrshtatet as shtetit sllavo-maqedonas, lė mundėsi pėr organizimin e njė plebishiti popullor, me qėllim pėr tė kėrkuar shfuqizimin e saj, pėr shkaqe dhe arsye tė kuptueshme. Vetėm shfuqizimi i kėsaj marrėveshjeje, qoftė edhe nė mėnyrė tė njėanshme, e kthen pėr rishqyrtim ēėshtjen shqiptare nė ish-RJ tė Maqedonisė. Shteti sllavo-maqedonas i krijuar nė mėnyrė artificiale, nuk ka identitet tė mirėfilltė kombėtar, kulturor, as historik

     Popullata, e ardhur nga Bullgaria gjatė luftėrave ballkanike, 1912-1914, tashmė shumicė nė kėtė shtet,ėshtė popullatė me prejardhje bullgare, ka historinė dhe gjuhėn bullgare, ose njė dialekt tė kėsaj gjuhe, tė rėnduar nė leksik me shumė fjalė turke, shqipe e greke. Emri i kėtij shteti ėshtė emėr grek, dhe Greqia bėn mirė qė nuk e pranon kėtė emėr, sepse kur maqedonėt grekė dhe dardanėt ilirė ishin banorė tė kėsaj pjese tė Ballkanit, sllavet jetonin pėrtej Uralit si grupe hordhish heterogjene, me njė shkallė shumė tė ulėt tė qytetėrimit. Ėshtė absurd e pėrtej tė gjitha absurdeve tė mendohet se kėta sllavo-maqedonėt e sotėm janė racė e pėrzier me maqedonėt e kohės sė Lekės sė Madh, i cili ka jetuar plot 1.000 vjet para dyndjes sė hordhive sllave nė viset e Ballkanit.

Qeveria e sotme e Shkupit po bėn pėrpjekje tė pareshtura, por edhe mjaft tė suksesshme  pėr ta devalvuar politikisht ēėshtjen shqiptare, me vetė faktin se ka pėrfituar klasėn politike poltrone, e cila improvizon realizimin e Marrėveshjes sė Ohrit, por ankohet nė procesin e ngadalshėm tė implementimit.

     Ēėshtja shqiptare nė ish-RJ tė Maqedonisė ka filluar tė gangrenizohet. Janė mijėra shqiptarė  tė cilėt duke mos parė perspektivė, kanė shfrytėzuar liberalizimin e vizave dhe janė larguar, e shumė tė tjerė pritet tė largohen nga Maqedonia. Politika diskriminuese e kėtij shteti kundėr shqiptarėve po vazhdon me njė dhunė perfide sistematike, qoftė duke vrarė, plagosur e burgosur shqiptarė, tė cilėt kanė luftuar nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, qoftė duke bėrė pėrpjekje pėr t’i shkombėtarizuar nė formė institucionale, duke i detyruar fėmijėt shqiptarė ta mėsojnė sllavo-maqedonase qė nga klasa e parė, apo e katėrt, kjo ėshtė gati krejt njė, qoftė duke i privuar nga e drejta pėr punė nė institucionet e shtetit, nė mekanizmat mbrojtės dhe po thuajse nė tė gjitha segmentet, qė nėnkuptojnė dhe e pėrbėjnė shtetin.

     Tetė vjet pas luftės dhe bashkėqeverisjes me sllavo-bullgarėt, i pari i BDI-sė, ish-pėrfaqėsuesi i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, pranoi botėrisht se deri tani ai dhe tė gjithė udhėheqėsit shqiptarė i kanė bėrė amin ēdo veprim tė kėtij shteti. Kjo deklaratė skandaloze e Ali Ahmetit, do tė duhej tė manifestohej me dorėheqje tė pėrnjėhershme, jo vetėm nga koalicioni me VMRO-DPNE-nė ( parti me origjinė nacional-shoviniste), por edhe nga BDI-ja. Merreni me mend, qohet biri i botės dhe e pranon botėrisht se ai dhe bashkė-qeveritarėt e tij kanė luajtur haptas lojėn e zotėrisė me shėrbėtorin, nė stilin “lepe -peqe” dhe tash paska marrė qėndrim tė  mos iu bėjė aminin tė gjitha kėrkesave tė Gruevskit. Ja cila ėshtė vetėdija politike dhe pėrgjegjėsia e kėtij lideri, e cila nuk dallon fare nga ajo e liderėve tė PDSH-sė dhe tė disa partive tė tjera. Ēėshtja shqiptare nė Maqedoni as ėshtė zgjidhur as mund tė zgjidhet edhe nėse realizohet pikė pėr pikė Marrėveshja e Ohrit. Nė njė rast tė tillė, shqiptarėt e atjeshėm do tė fitonin njė autonomi tė gjerė kulturore, por jo shtetformuese, sikur gėnjejnė interpretuesit e Marrėveshjes sė Ohrit.

     Pėr tė dalė njėherė e pėrgjithmonė nga kjo gjendje qė gjeneron krizė, diskriminim, mungesė perspektive, mungesė emancipimi tė vėrtetė kulturor e kombėtar, shqiptarėt nė trojet e tyre autoktone historike duhet ta shpallin tė vdekur Marrėveshjen e Ohrit, e cila edhe ashtu nuk po realizohet. Ata duhet tė kėrkojnė, qė ajo edhe tė varroset, nė mėnyrė qė tė mos e ndot klimėn politike ndėr fqinjėsore, me hamendje se shqiptarėt e sllavėt mund tė vėllazėrohen dhe mund tė jetojnė nė paqe si qytetarė tė barabartė. Ne e kemi provuar bashkim vėllazėrimin e kohės sė Jugosllavisė sė Rankoviqit e tė Titos, dhe ata qė ende nuk e kanė kuptuar se shqiptarėt e sllavėt kanė tė pėrbashkėt vetėm armiqėsinė e tyre, tė gjatė 13 shekuj, ata janė iluzionistė tė pandreqshėm tė infektuar me virusin BV, i cili ėshtė njėlloj i rrezikshėm pėr kombin ashtu si virus HIV pėr njerėzit. Jam i vetėdijshėm se nė mesin e vėllezėrve tanė tė gjuhės, tė kombit e tė fesė sė pėrbashkėt nė Maqedoni, ky shkrim tė shpallet tendencioz, ekstremist dhe i lansuar pėr tė shkaktuar pėrēarje, por e vėrteta qėndron mbi faktet dhe fakti se shqiptarėt jetojnė nėn sllavėt apo nėn hijen e tyre, jo vetėm nė Maqedoni ėshtė njė realitet i hidhur, tė cilit mund tė mos i besojmė dhe tė cilin mund ta kalojmė nė tė gjitha rasat gramatikore, por jo edhe nė rasėn e vetme tė realitetit dhe tė gjendjes faktike.

     Andaj nuk duhet harruar se nuk bėhet dot hasha armiqėsia 13 shekullore, as pėr hir tė Amerikės, as pėr hir tė Evropės, sepse tekefundit janė vetė sllavėt, ata, qė nuk e duan njė bashkim me shqiptarėt. Kėtė, sllavėt e kanė treguar me sa e sa shembuj deri tani. Kėtė e treguan edhe me rastin e imponimit tė mėsimi tė gjuhės sė pushtetit, pėr tė gjithė nxėnėsit shqiptarė, madje qysh nė klasėn e parė. Po kjo nuk vlen pėr nxėnėsit sllavė, sepse ata qenkan racė superiore, me faktin se i pėrkasin shtetit tė tyre, e jo “do fiseve shqiptare qė kanė zbarkuar nga Shqipėria dhe tash po jetuakan nė vendin e sllavėve, ku ata paskan jetuar qysh nė kohėn e Lekės sė Madh”.(!) Nga kėto pretendime dalin pėrfundime tė zymta, pėr tė gjithė ata qė mendojnė se ish-RJ e Maqedonisė ėshtė shtet i pėrbashkėt i sllavo-bullgarėve dhe shqiptarėve. Janė dokrra kėto dhe tė besosh nė kėto dokrra ėshtė sikur tė ėndėrrosh syhapur.

     Marrėveshja e Ohrit ekziston vetėm si njė relikt i hidhur, sidomos pėr shqiptarėt. Ajo nuk u zhvillua, sepse nuk iu krijuan kushtet, sepse nuk mund tė krijohen kushte mbi polet apo bashkėdyzimet e  panatyrshme. Nuk mund tė jetojnė shqiptarėt nėn sllavėt dhe kjo tė quhet gjendje normale, sepse shqiptarėt tashmė janė popullatė e arsimuar dhe nuk mund tė pranojnė, nėse nuk duan tė pranojnė,  tė jetojnė nėn robėri dhe tė mashtrojnė vetveten se po jetuakan nė njė liri e barazi tė plotė. Andaj kėrkohet rrugėdalje dhe ajo ėshtė shumė e thjeshtė. Aq e thjeshtė dhe aq e qartė sa nuk vlen tė komentohet. Shqiptarėt liridashės e idealistė edhe ashtu po i bashkon opsioni i natyrshėm i bashkimit, i cili pėrderisa ka vlejtur dhe vlen pėr grekėt, bullgarėt, serbėt e tė tjerė, pėrse tė mos vlejė edhe pėr ne, nėse duam ta bėjmė Shqipėrinė njė, qoftė edhe tė Madhe, pėr nga emėrtimi. Njė Shqipėri me rreth 50 mijė km2, nuk do tė jetė shtet aq i madh sa t’ua zė dritėn grekėve, bullgarėve apo serbėve, qė kanė shtetet e tyre me nga 100 mijė e mė shumė  km2.

* Autori ėshtė drejtor i Radios Kosova e Lirė