Analizė

 

KOSOVA NĖN OMBRELLĖN E “QEVERISĖ BOTĖRORE”!?

 

“Mė jepni tė drejtė tė shtypi paratė e njė shteti, e pastaj nuk mė intereson kush i harton ligjet e tij”- ( Rotshild )

 

Shkruan: Fehmi Ramadani - Prishtinė, 11. 02. 2010

 

 

·        Ēka ėshtė “Qeveria botėrore”?

·        Kush janė protagonistėt e saj?

·        Cilat janė interesat e tyre?

·        Cili ėshtė raporti i tyre me organizatat masone?

·        A janė tė pranishme dhe cili ėshtė roli i tyre nė Kosovė?

·        Pse politikanėt e Kosovės janė vetėm pionė nė duart e tyre?

Pėr kėto dhe disa pyetja tjera do bėjmė pėrpjekje tė japim pėrgjigje nė kėtė teme, e cila deri mė tani shumė pak ėshtė shqyrtuar nėpėr mediumet e Kosovės.

 

*   *   *

Rendi i ri botėror dhe “Qeverisja e fshehtė”

 

     Rendi i ri botėror (New World Order, Novus Ordo Mundi) ėshtė njė emėrtim qė pėrdoret nga “Teoria e komplotit”, me tė cilin nėnkuptohet njė shoqėri e fuqishme dhe sekrete, qė ka hedhur themelet pėr tė pushtuar botėn nėpėrmjet njė qeverisje tė vetme botėrore. Rendi i ri botėror ėshtė njė teori e pėrbashkėt mijė vjeēare qė shfaqet si nė anėn fetare, po ashtu edhe nė atė bashkėkohore. Pjesė tė teorisė sė komplotit janė tė njohura qė nga qindvjeēari i shekullit XIX. Ato mund tė gjurmohen edhe nė qindvjeēarin e shekullit XX me rėnien e komunizmit sovjetik, rėnien e murit tė Berlinit, rėnien e komunizmit tė Lindjes, dhe fjalimin e Xhorxh H. Bushit, me 11 shtator 1991, ku pėrshkruan synimet e SHBA-ve pėr bashkėpunim, pas luftės sė ftohtė me ish BRSS, duke pėrdorur emėrtimin "Rendi i ri botėror".

( Shikoni:  mbjatjen e fjalimit tė presidentit amerikan Bush, mė 11 shtator 1991 )

     Nė teoritė komplotiste tė rendit tė ri botėror, shumė gjėra tė veēanta shkaktohen nga njė shoqėri, apo grup sekret i fuqishėm. Ngjarje dhe ndodhi tė rėndėsishme nė histori shihen si hapa nismėtarė nė vendosjen e qeverisjes sė re botėrore. Pėrkrahės tė kėsaj teorie mund tė tregojnė nė njė fare shkalle kush bėn pjesė nė kėtė grup, apo shoqėri, e cila punon nė vendosjen e rendit tė ri botėror. Shumė familje tė njohura si  Familja Rotshild, Familja Rekfeller, Morganėt, Kisingerėt, Shrederėt dhe DuPontėt, si edhe monarkė evropianė mendohet tė jenė anėtarė tė rėndėsishėm tė kėsaj shoqėrie.

     Po ashtu, teoria beson qė tė gjithė personat e rėndėsishėm nė skenėn ndėrkombėtare tė botės sė bankės, tregut, arteve, zbavitjeve, dhe mjeteve tė komunikimit masiv janė anėtarė tė tyre. Sistemet shoqėrore, tė cilat sipas teorisė sė komplotit janė sisteme paraprirėse tė rendit tė ri botėror janė SHBA-tė dhe sė fundmi  Bashkimi Evropian. Po ashtu edhe organizata ndėrkombėtare si: Banka botėrore, Fondi Ndėrkombėtar Monetar, Kombet e Bashkuara, NATO, etj shihen si pjesė pėrbėrėse tė Rendit tė Ri Botėror. Presidentėt, kryeministrat dhe kryetarėt e kėtyre kombeve dhe organizatave pėrfshihen nė kėtė rrjet tė madh komplotist.

 

Protagonistėt e “Qeverisė sė fshehtė”

 

     Ndėrsa, e ashtuquajtura “Qeveria botėrore” ėshtė njė organizatė e fshehtė sunduese, e cila ėshtė e pėrbėrė nga njerėz mė tė pasur tė botės. Kėta njerėz e udhėheqin dhe sundojnė botėn, ndėrsa qeveritė e shteteve janė kukulla nė duart e tyre. Filozofi i vjetėr grek Herakliti thotė: ”Mos ju mbaroftė pasuria o burra tė Efesit, qė t’iu turpėroj poshtėrsitė e tua”. Ndėrsa, filozofi gjerman Hajne thotė: ”Paratė janė Zot tė kohės sonė, ndėrsa Rotshildėt janė profetėt e tij”. Ata janė mėsuesit e kapitalizmit ndėrkombėtar. Protagonistėt kryesorė tė Qeverisė botėrore janė: Rotshildėt, Varburgėt, Rokfellerėt, Beringovėt, Kisinxherėt, Shrėderėt, DuPontėt, monarkėt e ndryshėm, pėrfaqėsues tė lozhave masonike, si dhe pėrfaqėsues tė firmave e organizata tė ndryshme botėrore. Rotshildėt, tė parėt nė botė kishin filluar tė krijojnė sistemin bankarė dhe atė tė fajdeve, sepse janė tė pangopur pėr pasuri.

( Lexoni shumėēka pėr: pėr protagonistėt kryesorė tė qeverisė botėrore )

     Njė fjalė e urtė persiane thotė: ”Syri i pangopur, asnjėherė nuk mund tė ngopet”. Rotshildėt kishin financuar luftėn e Krimesė, kontrollojnė minierat e arit nė Amerikėn jugore, i kanė dhėnė para Anglisė pėr tė blerė gjysmėn e kanalit tė Suezit. Ata, kryesisht veprojnė nėpėr Evropė, ndėrsa Rokfellerėt dhe Beringovėt janė tė drejtuar nė Amerikė. Rotshildėt konsiderohen si flakadanėt e Revolucionit francez, anglez, por edhe tė krijimit tė krizės nė Gjermani dhe ardhjes sė Hitlerit nė pushtet. Nė Gjermani, para se tė vine Hitleri nė pushtet njė kokėrr vezė kushtonte 80 miliardė marka, ndėrsa 1kg patate kushtonte 100 miliardė marka. Ky hiperinflacion e kishte zhdukur shtresėn e mesme, e cila mė vonė e kishte mbėshtetur Hitlerin pėr tė marrė pushtetin.

( Lexoni: Die Rothschild-Dynastie )

     Rotshildėt pėr here tė parė kishin financuar 101 judaistė rus qė tė vendosen nė Palestinė. Nga arabėt blinin toka dhe lagje tė tėra. Mė tepėr se 100 koloni i kishin ndėrtuar. Me ndihmėn e tyre rreth 600 mijė judaistė tė Rusisė dhe Evropės nė vitin 1948 ishin vendosur nė Palestinė pėrballė 1.350000 palestinezėve dhe tė krishterėve, tė cilėt mė vonė u dėbuan nga ky vend. Ata kanė filluar tė shtrijnė rrėnjėt me anė tė pesė djemve tė saj dhe konsiderohen si dinastia kryesore mbretėrore Judaiste, e cila pėr libėr tė shenjtė ka Talmudin e vjetėr judaist. Ata fshihen pas qindra bankave dhe firmave tė ndryshme financiare.

 

Lufta si mjet pasurimi

 

     Rotshildėt shquhen edhe pėr financimin e luftėrave tė ndryshme nė mes shteteve pėr pėrfitime tė mėdha. Janė mjeshtėr tė mėdhenj tė politikave luftėnxitėse. Si rezultat e kėtyre politikave nė historinė njerėzore kishte 534 lufta, ose 2,6 lufta nė vjet, ndėrsa janė shkaktuar, rreth 600 milionė viktima njerėzore. Vetėm gjatė luftės sė Parė Botėrore 1914-1918 janė shkaktuar 10 milionė viktima nė njerėz, ndėrsa nė luftėn e Dytė Botėrore 1941-1945, rreth 50 milionė viktima. Prej vitit 1945 nė botė janė shkaktuar rreth 16 milionė viktima njerėzore. Nė vitin 1945 forcat anglo-amerikane bombardojnė Dresdenin me rreth 10 mijė aeroplan bombardues dhe shkaktojnė rreth 300 mijė viktima njerėzore.

( Lexoni: Luftangriffe auf Dresden )

     Ēerēili dhe Rusvelti deshėn ta thyejnė moralin e gjermanėve, por nuk arritėn, sepse pėr sė treti here Gjermania u ringjall. Ndėrsa, nė gusht tė vitit 1945 amerikanėt kishin lėshuar bombėn atomike mbi Hiroshimė dhe Negasaki duke bėrė shkatėrrim total. Pasojat e saj ndihen edhe sot e kėsaj dite. Lufta ėshtė instrument kryesor pėr formimin e shteteve dhe perandorive, por edhe pėr shkatėrrimin e tyre. Nxitėsit e luftės janė edhe nėnshkruesit e paqes. Nevil Ēemberlen thotė: ”Nė luftė cilido qoftė prej shteteve ta quaj veten fitues, tė tillė nuk ka, sepse tė gjithė janė humbės”. Luftėn e Parė Botėrore e kishin filluar Austria, Gjermani dhe Rusia pėr ta mbrojtur prestigjin e tyre, ndėrsa kishte ndodhur e kundėrta, tė gjithė kishin humbur.

( Lexoni: Atomic bombings of Hiroshima and Nagasaki )

     Ndėrsa, nė qershor tė vitit 1944, rreth 160 mijė forca britanike dhe amerikane zbarkuan nė Normandi pėr ta thyer pėrfundimisht Hitlerin dhe ky operacion ishte udhėhequr nga Feldmarshal Montgomeri nėn komandėn e gjeneralit amerikan Ajzenhauer. Nga ky moment kėto dy fuqi bėhen superfuqi botėrore. Ndėrsa, SHBA-ja dhe ish-BRSS-ja, apo Rusia nė historinė e tyre kurrė nuk kanė luftuar ndėrmjet veti. Rusia kishte miqėsi tė mirė gjatė luftės qytetare nė SHBA dhe ishte nėn anėn e saj gjatė luftės sė Dytė Botėrore. Dallimet ideologjike nuk kanė treguar kurrfarė armiqėsie, ndėrsa mosbesimi nė mes tyre ėshtė artificial. Kėto dy superfuqi nė luftė i futin shtetet e vogla, kurse ndėrmjet veti nuk guxojnė tė luftojnė, sepse kėto dy shtete do tė shkatėrrohen plotėsisht dhe mbarė njerėzimi. Pas luftės sė Dytė Botėrore kryetari i SHBA-ve W. Wilson dhe kryeministri anglez Lojd Xhorxh kishin formuar Lidhjen e popujve.

     Mė 25 qershor 1945 nė San Francisko rreth 50 shtete nėnshkruajnė Konventėn e Kombeve tė Bashkuara. Nga ky mekanizėm kontrollohen luftėrat dhe konfliktet e ndryshme nė botė. Tani, bota ėshtė nė ethe tė pėrditshme tė krijimit tė konflikteve, sidomos pas zbulimit tė armės nukleare(bėrthamore). Shkencėtari Harold Uri thotė: ”Prej sot e tutje ne do tė ushqehemi me frikė, do tė jetojmė me frikė dhe do tė vdesim me frikė”. Bota ka ndryshuar shumė. Sot, vetėm SHBA-ja ka armė nukleare pėr shkatėrrimin 12 herė tė krejt popullatės botėrore. Pas ēdo lufte lindin pasoja tė mėdha. Vetėm pas luftės sė Parė Botėrore prej tė ashtuquajturave “Etheve spanjole” kishin vdekur rreth 20 milionė njerėz. Prej stresit, tensionit tė lartė, infarktit, kancerit, pasigurisė shpirtėrore dhe sėmundjeve tė ndryshme psikike kanė vdekur me miliona njerėz. Rritet numri i madh i tė infektuarve me SIDA, sėmundje ngjitėse, gripi i shpezėve, derrit, por edhe sėmundje tjera, tė cilat krijohen nga kėto struktura tė fshehta ē’njerėzore.

 

Adam Vajshop (Adam Weishoup) dhe Ilimunatėt

 

     Adam Vajshop ėshtė protagonist shumė i rėndėsishėm i “Qeverisė botėrore” dhe ėshtė themelues i “Ilimunatėve gjerman”, i cili kishte arritur t’i nėnshtroj lozhat masone. Qėllimi i tij ishte revolucion botėror, ndėrsa “Ilimunatėt” konsiderohen si doktrinė satanike pėr pushtimin e botės dhe zhdukjen e krishterimit. Vajshopi kishte krijuar njė program duke u mbėshtetur nė kėto pika:

     1. Heqjen e trashėgimisė,

     2. Zhdukjen e pronės private,

     3. Zhdukjen e patriotizmit,

     4. Zhdukjen e familjes,

     5. Heqjen e fesė, dhe

     6. Krijimin e njė “Qeverie botėrore”.

     Mė vonė kėtė rrugė e kishin vazhduar Karl Marks, emri i vėrtet i tė cilit ėshtė MORDAHAJ, qė ka prejardhje nga njė familje rabine judaiste. Ai ka qenė njė njeri pėrtac, pa kurrfarė morali, ndėrsa Fridrih Engels ka qenė njė fabrikant anglez i pambukut, i cili edhe fėmijėt i ka shfrytėzuar pėr punė, ndėrsa Lasal ka qenė i pasur dhe kurrė nuk ka punuar.

     Veprimtaritė nėntokėsore tė Revolucionit Bolshevik i kishin udhėhequr “Ilimunatėt” dhe “lozhat masone”, ndėrsa sot kėtė punė e bėjnė prej 120-130 organizata tė ndryshme tė shpėrndara nėpėr botė. Selia e vėrtet e tyre ėshtė OKB-ja, ndėrsa tė gjitha tė kėqijat e botės bėhen nė emėr tė “demokracisė dhe paqes botėrore ”. Shantazhi politik ėshtė mjeti kryesor pėr fitimin e pasurisė sė tyre. Pas, Vajshopit pėrfaqėsues i kėsaj Qeverie tė fshehtė ėshtė edhe Dinastia Varburg nga Gjermania. Edhe kjo ka prejardhje judaiste, mė pastaj Dinastia Rokfeller, e cila kryesisht vepron nė Amerikė dhe shtetet pėr rreth, Dinastia Kisinxher, Shreder, Ford, Kargen, si dhe shumė pronarė tė firmave tė mėdha botėrore. Dizraeli, NapoleoniIII, Bismarku, Gambeta, Marksi, Trocki, Herci etj, kanė qenė agjentė besnik tė tyre. Komanda supreme e organizatės sė fshehtė botėrore quhet “Alta Vivenda”, lozha mė e lartė e masonėve italian, tė cilėn e udhėheqin Rotshildėt. Shumicėn e burrėshtetasve botėror janė nė duart e Rotshildėve dhe janė drejtpėrdrejt nė shėrbim tė tyre. Nė rast se njėri prej tyre nuk i zbaton urdhrat e tyre, atėherė kėta dėnohen me helmin e quajtur “Akfa tofana”.

     Vrasja e ish-presidentit amerikan Xhon Kenedit, tentim vrasja e Ronald Reganit, vdekja e mistershme e presidentit Egjyptian Naser, vrasja e presidentit tė Palestinės Envaral al Sadat, pushkatimi pa gjegj i kryetarit rumun Nikollaj Qausheski me tė shoqen Elenėn, vrasja e kryeministrit tė Serbisė Zoran Gjingjiqi, atentati dhe vrasja e kryetarit maqedonas Boshkoski, varja me litar e kryetarit tė Irakut Sadam Hyseini, vrasja e lideres Pakistaneze Benazir Buto, vdekja e mistershme e kryetarit tė Kosovės Ibrahim Rugova, vdekja e mistershme e Jaser Arafatit, zhdukja e mistershme e Ariel Sharonit dhe shumė raste tė tjera a nuk janė argumente tė planit tė tyre ogurzi? Tė gjitha revolucionet botėrore kanė qenė tė lidhura me kėto organizata tė fshehta duke filluar nga revolucioni amerikan, francez, anglez, bolshevik, etj. Shumica e organizmave ndėrkombėtarė janė pjesė e tyre si Komisioni Trilateral, i pėrbėrė prej kryetarėve tė shumė shteteve, Kėshilli pėr Lidhje me Botėn, Vėllazėria Financiare nė Njujork, Kompania Ford, Kompania Krajsler, Kompania Xheneral Motors, pastaj Kompania Ekson, NBS, Behtel, Njujork Times dhe shumė e shumė firma tė ndryshme.

 

Masoneria dhe Judaizmi

 

     Masoneria ėshtė organizatė e fshehtė botėrore. Qėllimi i saj sundimi dhe shfrytėzimi i botės. Ndėrsa, judaizmi ėshtė besim fetar dhe ka pėr qėllim rrėnimin e tė gjitha besimeve tjera, pėr veē atij tė Musait (Mojsiut), sepse sipas tyre janė ushtria e zgjedhur e Zotit. Kaha ėshtė njė sistem judaist, i cili obligon tė gjithė judaistėt tė ndihmojnė bashkėvendėsit e vet ku do qė janė. Hitleri nė librin e tij “Lufta ime” thotė:”Krejt popujt e botės janė tė asimilueshėm, pėr veē judaistėve”. Judaistėt kanė njė organizatė shumė tė forte financiare nė SHBA e quajtur “Anti Defamation”, apo “Liga” e themeluar nė vitin 1913 nga B’nai B’rth. Judaizmi ėshtė fe, ndėrsa hebre ėshtė racė, njėra prej 13 fiseve tė vjetra tė Izraelit tė Davidit. Sionist ėshtė pėrkushtim politik, ndėrsa antisemitizėm ėshtė kundėr Semit (Shemit) njėri nga djemtė e Noes. Kurse fjala ēifut ėshtė fjalė turke pėr judaistėt. Judaistėt kanė edhe shėrbimin e fshehtė mė tė forte nė botė MOSAD-in, por kanė edhe njė shėrbim tjetėr inteligjent tė quajtur “PERMINDEKS”, i cili ėshtė i ngritur nga A.Rotshild. Ky shėrbim sė bashku me “KOZA NOSTREN” kishin gisht nė vrasjen e kryetarit amerikan Xhon Kenedi.

 

Roli i “Qeverisė botėrore” nė Kosovė

 

     Roli i tė ashtuquajturės “Qeveri botėrore” nė Kosovė ėshtė mjaftė me ndikim. Ajo ka rrėnjėt mė herėt nė kėtė vend, sidomos me ardhjen e SOROS-it njė firme me ndikim tė madh botėror, e qė ėshtė dorė e zgjatur e kėsaj qeverie. Interesimi i tyre pėr Kosovėn ishte politik, por edhe ekonomik. Qėllimi politik ėshtė shkatėrrimi i ndikimit komunist, ndėrsa ekonomik ėshtė shfrytėzimi i resurseve kryesore ekonomike tė kėtij vendi. Kjo “Qeveri e fshehtė” ishte shkaktari kryesor i shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė nėpėrmjet agjenturave tė ndryshme tė tyre. Nuk ėshtė rastėsi ardhja e ish-diktatorit S.Millosheviq nga SHBA-ja nė Jugosllavi dhe prurja e tij nė pushtet, kur dihet se ky njeri ishte njė banakier i zot nė SHBA. Ky njeri ishte njė agjent i tyre dhe roli i tij ishte shkatėrrimi i Jugosllavisė. Vdekja e mistershme e tij lė pėr tė dyshuar pėr fatin e tij.

     “Qeveria botėrore” interesimin e saj tė shtuar pėr Kosovėn e kishte filluar nga vitit 1990 sidomos me Lėvizjen Paqėsore tė Ibrahim Rugovės. Pėr mes saj kishin shpartalluar bėrthamėn komuniste nė kėtė vend, por kishin ndikuar qė edhe nė Evropėn Qendrore dhe Lindore tė shpėrthejnė pakėnaqėsitė e ndryshme. Me fillimin e luftės nė vitin 1997 ishin pėrcaktuar pėr metoda mė radikale nė realizimin e synimeve tė tyre. Kėsaj “qeverie” aspak nuk i interesojnė viktimat nė njerėz, shkatėrrimi material, etj, sepse motoja e tyre ėshtė realizimi i qėllimit pa marrė parasysh pasojat e saj. Nuk ka dyshim se me ndihmėn e saj shqiptarėt kishin filluar luftėn kundėr njė ushtrie shumė tė forte tė Jugosllavisė. Rezultati i saj ishte Konferenca e Rambujesė nė Paris, e cila Kosovės i jep njė status autonom nė kuadėr tė Jugosllavisė sė mbetur. Nė kėtė Konferencė shqiptarėt ishin pėrjashtuar nga procesi vendimmarrės. Kjo ndodhi edhe gjatė Marrėveshjes sė Kumanovės, edhe pse ata kishin luftuar dhe ishin pjesėmarrės aktiv nė luftė. Pra, dukej qartė se kush bėnė plane dhe pėr llogari tė kujt shkojnė ato. Pas kėsaj, periudhe jo rastėsisht nė Kosovė ishte instaluar UNMIK-u, njė administratė heterogjene e Kombeve tė Bashkuara. Kjo bėrthamė kishte instaluar edhe organizma tjerė si, Shtylla tė ndryshme, si nė ekonomi, polici, gjygjėsi, arsim, shtyp, shėndetėsi, etj. Qėllimi i tyre ishte kontrolli dhe shfrytėzimi i tė gjitha kapacitet njerėzore dhe ekonomike tė kėtij vendi. Pėr dhjetė vjet sundimi nė Kosovė nuk ėshtė arritur ndonjė rezultat i dukshėm pėr popullin e saj.

     Tani, kemi njė modifikim tė kėtij misioni me tė ashtuquajturin EULEX, njė mision evropian, por nė esencė ėshtė i njėjtė. Edhe ky mision ėshtė nė shėrbim tė tyre, e mė sė paku nė shėrbim tė popullit tė Kosovės. Shumica e elitės politike, elitės mediatike dhe njė pjese tė elitės sė biznesit janė nė duart e tyre. Ato kontrollohen nga njerėzit e kėsaj “qeverie tė fshehtė”. Ata qė nuk i binden rregullave tė tyre, ose u ndalohet veprimtaria politike, ose u inskenohet ndonjė vepėr penale. Futja nėpėr listat e zeza pėr ata qė punojnė kundėr tyre janė dėshmia mė e mirė pėr ekzistencėn e tyre nė Kosovė. Si shpjegohet fakti i ngritjes sė akuzave ndaj tyre, njėherė i konsiderojnė bashkėpunėtorė, ndėrsa mė vonė i akuzojnė. Rasti i ngritjes sė akuzės ndaj shumė ish-luftėtarėve tė UĒK-sė nė Hagė, Albin Kurtit dhe tė tjerėve, a nuk tregon pėr funksionimin  e tyre nė Kosovė? Kėta nuk lejojnė tė dalin proceset jashtė orbitės sė tyre planifikuese, edhe pse kanė kundėrshtarė tė fortė.

     Njerėzit me mendje tė madhe, moral tė fortė dhe tė pėrkushtuar pėr drejtėsi, humanizėm dhe postulate tjera njerėzore janė kundėrshtarėt e tyre. Si tė shpjegohet fakti, edhe pse kjo “qeveri botėrore” sundon nė Kosovė dhe ky vend tė jetė mė i izoluar nė botė, popullata e saj ėshtė mė e varfėr dhe mė e diskriminuar nė Evropė? Pastaj, kush i kontrollon paratė e kėtij vendi? Shembulli i Trustit Pensional tė Kosovės dhe parave tė pronės sė Kosovės nga i ashtuquajturi Agjencioni Kosovar i Mirėbesimit tregojnė qartė se tė gjitha kėto janė nė duar tė tyre. Menaxhimi i pasurive nacionale tė Kosovės ėshtė plotėsisht nė duar e tyre. Trepēa, e cila ėshtė baseni i dytė me xehe dhe minerale nė Evropė nuk punon, sepse nuk lejohet nga kjo “qeveri e mistershme”. Ata kanė plane pėr shfrytėzimin e resurseve energjetike, rrugore, ujore, pyjore dhe tė tjera. Ata vendosin pėr fatin e tyre, ndėrsa vendorėt janė vetėm spektatorė tė thjeshtė, apo disa prej tyre mund tė shėrbejnė si argat pėr interesa tė vogla individuale.

 

Kosova projekt eksperimental

 

     Kosova ėshtė njė eksperiment nė duart e tyre. Plani i Ahtisarit ėshtė njė dokument i tyre dhe pėr kėtė nuk ėshtė pyet populli i saj, ndėrsa negociatat me Serbinė ishin vetėm farsė mediale. Krejt jeta e banorėve tė kėtij vendi duhet tė rregullohet sipas programit tė tyre, nga demokracia, ligjet e zgjedhjeve, shtypit, arsimit, shėndetėsia, etj. Rasti i RTK-sė tregon edhe njė fakt se sa vendorėt kanė nė duart e tyre ndonjė mjet tė vetin informativ. Po ashtu, resurset ekonomike janė duke u shfrytėzuar nė mėnyrė tė vrazhdė, ndėrsa ekonomia ėshtė nė shkatėrrim e sipėr. Investohet vetėm aty ku fitojnė ata, e jo vendorėt.

     Projekti i rrugės Durrės-Morinė dhe Morinė-Merdarė, qė kapin shumė prej 2 miliardė euro janė projekte tė tyre, ndėrsa pagesa bėhet nga populli shqiptar. Qėllimi kryesor i kėsaj “qeverie” ėshtė rregullimi idiotesk liberal dhe anarkik i shtetit, tė cilat mė pastaj ndikojnė nė ligjet e jetės sė kėtij vendi. Mendjet e mėdha mbeten tė mbyllura nė kėtė shoqėri. Pėr kėtė shoqėri ka vlerė njeriu mistrec, gėnjeshtar, xheloz, intrigant, mashtrues, sepse kėta pėrshtaten me dekadencėn e tyre njerėzore. Si ėshtė e mundur qė kjo “qeveri botėrore” me 50 mijė forca mė tė forta ushtarake nė botė dhe me qindra shėrbime dhe organizata tė ndryshme tė mos mund tė rregullojė njė vend tė vogėl prej 2 milion banorėsh? Qėllimi i tyre nuk ėshtė rregullimi, por shkatėrrimi. Lufta e Kosovės ishte zhvilluar pėr baza humanitare, njė mashtrim i tyre, ndėrsa kjo ishte vetėm pretekst pėr luftėrat e mėvonshme, si nė Afganistan, Irak, por edhe nė Iran dhe Korenė Veriore qė do tė zhvillohen mė vonė, sepse interesi i tyre ėshtė i madh, shfrytėzimi i burimeve tė naftės, dhe vjelja e pasurisė sė tyre.

     Politikanėt e Kosovės janė pionė tė mirė nė duart e tyre, sepse ka kohė qė kėta janė futur nėn ombrellėn e tyre. Disa janė futur pėr interesa, disa janė tė kushtėzuar, ndėrsa disa me dėshirė, sepse spiunazhin e kanė trashėgimi. Si tė tregohet fakti i Qeverisė sė Kosovės, e cila pėr kėshilltarė ka njerėz tė tyre? Nė shėrbim tė kujt punojnė kėta njerėz? Ata qė i rezistojnė planeve tė tilla menjėherė futen nė lista tė zeza, ose nuk i lėnė qasje nė detyra tė rėndėsishme, sepse pengojnė punėt e tyre. Nė kėtė luftė qėndrojnė vetėm mendjet e mėdha e tė guximshme, sepse vetėm ata mund t’i prishin planet e tyre.

 

( Lidhjet ilustruese janė tė www.pashtriku.org )

 

FEHMI RAMADANI: SHABI AJDINI ATDHETAR I DEVOTSHĖM I ĒĖSHTJES KOMBĖTARE