- Nėpėrmjet artit tė reagimit - 

 

 

BISEDOVA ME PROF.AGIM VINCĖN

 

     Nuk bisedova me Prof.Agimin nė kafe, siē mund tė pėrfytyrohen bisedat mė tė zakonshme midis miqsh. Bisedova me tė nėpėrmjet njė libri, tė cilin ai ma kish dhuruar mė 15 dhjetor 2011. Kjo ėshtė mėnyra mė e pėrsosur pėr tė biseduar njerėzit njėri me tjetrin. Libri titullohet: ”Arti i reagimit”. Ėshtė botuar nė Prishtinė mė 2011-n. Ka gjithsej 568 faqe.

 

 

Shkruan: Gjokė Dabaj - Durrės, 17 shkurt 2012

 

 

     Kėtė herė bisedova gjatė me mikun tim tė kahershėm, Njeriun me tė cilin njihem prej shumė vitesh, Prof.Dr.Agim Vincėn. Thashė: Njeriun. Nuk thashė: poetin. Nuk thashė: pedagogun shumėvjeēar tė letėrsisė shqiptare. Nuk thashė: publicistin. Nuk thashė: patriotin nga mė tė kulluarit. Nuk thashė: familjarin e pėrkushtuar. Tė gjitha kėto ai i ka. Por unė thashė: Njeriun, me shkronjė tė madhe. Sepse Prof.dr.Agim Vinca ėshtė nė radhė tė pare Njeri. Kėshtu e njoh unė atė: Njeri me tė gjitha cilėsitė mė tė mira qė mund tė ketė kjo qenie, e cila, pėrndryshe, mund tė jetė e gjithfarshme.

     Ndenja me Prof.Agimin diku afėr 1 muaj. E takoja pothuaj ēdo mbrėmje dhe pėrhumbesha nė bisedat mė tė pėrzemėrta. Ishin pikėpamjet tona shumė tė afėrta, ishin shikimet tanė tė pėrbashkėt, tė bashkėpajtueshėm, lidhur me morinė e ngjarjevet dhe tė dukurivet qė ndodhin rreth nesh, ato qė na afronin. E, mbi tė gjitha, pėr ēfarė tjetėr mė shumė mund tė flitej, pėrveē pėr problemet qė lidhen me fatet e Kombit e tė Atdheut tonė?

     Nuk bisedova me Prof.Agimin nė kafe, siē mund tė pėrfytyrohen bisedat mė tė zakonshme midis miqsh. Bisedova me tė nėpėrmjet njė libri, tė cilin ai ma kish dhuruar mė 15 dhjetor 2011. Kjo ėshtė mėnyra mė e pėrsosur pėr tė biseduar njerėzit njėri me tjetrin. Libri titullohet: ”Arti i reagimit”. Ėshtė botuar nė Prishtinė mė 2011-n. Ka gjithsej 568 faqe.

     Siē dodh zakonisht me librat qė sapo i marrim nė dorė, e shfletova deri nė fund dhe lexova sė pari shkrimin e tij pėrmbyllės. Nė krye tė faqes 543 hasa nė njė kumt, nė njė tė dhėnė, sa trishtuese e indinjuese, aq edhe revoltuese. Kėshtu qė, gjatė gjithė leximit, gjatė gjithė kėsaj bisede tepėr miqėsore, mė ka shoqėruar edhe emocioni pėlcitės i revoltės. I njė tė atillė revolte tė papėrmbajtshme, e cila s’ka, s’gjenė asnjė rrugė jetėr shkarkimi, veē ta plasė njeriun, ta shpėrthejė e ta bėjė 400 copash. Por unė nuk po e them tash shkaktuesin e kėsaj revolte. Po e lė pėr nė fund, siē e ka lėnė vetė autori.

     Kėtė libėr unė e lexoj edhe: “Arti i Agimit”, pa parashtesėn RE. Mė pėlqen ta quaj kėshtu kėtė libėr, jo vetėm sepse nė dizajnin e kopertinės ėshtė pėrcaktuar edhe kjo mėnyrė leximi, por sepse Prof.Agimi ka njė mėnyrė tė veēantė, doemos artistike, tė dallueshme prej shumė tė tjerėsh, pėr t’iu qasur problemevet. Mėnyrė qė u shkon pėr shtati njė vargu vetishė tė tija shumė tė vlefshme.

     Vetia e parė e tija ėshtė kjo: Ai nuk mund tė rrijė pa folur (publikisht). Ku ta gjejmė ta kenė tė gjithė intelektualėt tanė kėtė cilėsi! Ai jeton me ngjarjet, i pėrjeton ngjarjet (siē i pėrjetojmė realisht qindra mijė shqiptarė), por nuk i mban brenda vetes. As nuk kufizohet fort pėr t’i shprehur nė rrethet e tij mė tė ngushtė. Por prapė rri pa gjumė. Me siguri pjesėn mė tė madhe qė njerėzit e kalojnė duke fjetur, ai rri zgjuar dhe shkruan. Nuk shkruan pėr t’i mbajtur nė sirtar mendimet qė i vlojnė, por shkruan pėr t’i publikuar ata mendime. Me qėllim qė tė trazohet sadokudo edhe shpirti i tė tjerėvet.

     Vetia e dytė e tija ėshtė: Nė tė shprehurit e mendimevet ai mundohet tė jetė sa mė objektiv. Mundohet dhe ia arrinė tė jetė i tillė. Ėshtė kjo vetia, tė cilėn e kanė, e zotėrojnė, vetėm njerėzit me zemėr tė madhe, me shpirt tė madh. Nuk mund tė jesh objektiv, nėse je shpirtngushtė, nėse je egoist, nėse je meskin. Prof.Agimi ia arrinė, ia del tė jetė objektiv, pikėrisht sepse, nė vend tė shpirtngushtėsisė, egoizmit dhe meskinitetit, ka shpirtgjėrėsinė, altruizmin e humanizmin, nė pėrgjithėsi shikimin e gjėravet nė kontekstin dhe arsyeshmėrinė pėrkatėse. I shohim kėto cilėsi sidomos nė vlerėsimin e shkrimtarėvet. Po marr si shembull qėndrimin e tij ndaj Hivzi Sulejmanit dhe Esat Mekulit (f.522-528). Ėshtė njė shembull, me tė cilin shumė analistė, sigurisht tė ngushtė e tė njėanshėm, nuk do tė pajtoheshin. Prof.Agimi, kėtė veti, vetinė e tė qenit objektiv dhe i kthjellėt nė vlerėsimet e njerėzvet nė pėrgjithėsi e tė shkrimtarėvet nė veēanti, punė qė e ka tė profesionit, e ka shpalosur jo veē nė kėtė libėr, por nė krejt veprėn e tij studimore. Pikėrisht pėr kėtė, ky studiues klasik i letėrsisė shqiptare, meriton tė merret si shembull dhe tė imitohet prej tė gjithė atyre dijetarėve qė merren me fusha tė ndryshme tė albanologjisė, por veēanėrisht prej historiografėvet.

     Vetia e tretė e tija (ndoshta e para), ėshtė guximi. Tė jesh i guximshėm nė mendimet qė i thua publikisht, nuk ėshtė gjė e pakėt. Njė veti e tillė shoqėrohet gjithmonė me rrėziqe. I ke tė gjitha mbi shpinė, qė nga mbyllja e tė gjitha rrugėve tė karrierės (Ama, tė gjitha!), te privacionet nė shkallė familjare e deri te jeta. Prof.agimi i ka marrė tė gjitha kėto parasysh qėkurse i ka thėnė vetes intelektual shqiptar. Nė kėtė libėr na bie nė sy, qė nė faqet e para, mospajtimi i tij me qėndrimin e mbrapshtė, pervers, siē e quan ai, tė kryetarit tė LDK-sė, Dr.Ibrahim Rugovės. Ka qenė kundėr politikės sė Dr.I.Rugovės, jo qė nė fillim, por prej ditės kur u pa se ajo politikė qe shndėrruar nė pengesė pėr lėvizjen tone ēlirimtare. Ka qenė kundėr dhe e ka shprehur qysh atėherė kundėrshtimin e vet. Kjo ka rėndėsi: E ka shprehur atėherė! S’e ka ruajtur pėr mė vonė. Kėshtu e kemi Prof.Agim Vincėn nė tė gjithė reagimet. Nuk i ruan pėr mė vonė. Tė tillė do ta shohim edhe ndaj UNMIK-ut, edhe ndaj “Pakos (Peshqeshit tė Ahtisarit, Gj.D.)”, edhe nė pėrkrahjen pa mėdyshje tė Vetėvendosjes, edhe pėrballė surrogatit qė quhet “Enciklopedi maqedonase” dhe qė e pakta 30% tė sajėn e financojnė shqiptarėt.

     Veti e ēmueshme e Prof.Agimit, e cila edhe tė mallėngjen, ėshtė nderimi, reveranca, pėrulja e tij para dėshmorėvet tė atdheut. Duke lexuar faqet e kėtij libri, nė tė cilat flitet pėr bijtė dėshmorė e heronj tė kėtij kombi, unė u ndjeva dyfish i emocionuar. I emocionuar ndaj jetės dhe veprės sė atyre qė tashmė janė shenjtėruar pėr ne, dhe i emocionuar nga mėnyra se si i pėrshkruan jetėn dhe aktin e tyre tė flijimit Prof.Agimi. Nuk mund tė mos pėrlotesh nė heshtje tek shfleton faqet qė flasin pėr djem tė rinj, qė i janė kushtuar Atdheut qė nė moshė fare tė njomė dhe qė, nė njė orė tė caktuar, e kanė mbyllur jetėn ashtu siē edhe e kishin nisur: me bekimin e nėnavet tė veta dhe tė tė gjitha nėnave tė tjera. I shfleton kėto faqe dhe thua: “Shyqyr qė ka kush tė shkruajė e kush t’i kujtojė

     Thua: “Shyqyr qė ka kush tė shkruajė!”, por mendja tė vete sakaq te njė plagė e rėndė e jona: Kemi shumė tė atillė, madje deri nė krye tė 2 shteteve tanė, qė nuk po duan t’i lodhin as mendjen as shpirtin pėr pjesėn qė po sakrifikohet. Po sjell kėtu vetėm 2 a 3 shembuj dhe po hesht edhe unė, siē heshtin tė gjithė tė indinjuarit e kėtij Dheu. Nė faqen 503 Prof.Agim Vinca shkruan: “Me duart e mia i kam mbledhur copat e mermerit (tė thyer, Gj.D.) te varri i poetit Lasgush Poradeci.” Nė faqen 508 Prof.Agim Vinca prapė shkruan: “lexoj e dėgjoj se nė Shkodėr ėshtė dėmtuar rėndė nga njerėz tė panjohur busti i Migjenit.” Ndėrsa nė faqet 542-543, njėlloj si te 2 rastet e mėsipėrm (sado qė ai vetė nuk e vė kėtė rast nė njė rresht me 2 tė tjerėt), lexuesi ka fatin e keq tė lexojė: “Tė gjithė kėta shkrime… janė botuar… pa kurrfarė shpėrblimi material, qė do tė thotė pa asnjė cent honorar.”

     Nė kėtė mėnyrė, gjithė kėnaqėsinė, tejet komplekse, qė ma solli kjo bisedė me mikun tim tė hershėm, Prof.Dr.Agim Vincėn, unė jam i detyruar ta pėrmbyll me njė apel tejet tė hidhur: Mirė qė, pėr fajin tuaj, jo pėr gabimin, por pėr fajin tuaj tė pafalshėm, qė tė gjithė ne, lloji ynė, po e mbyllim me nga njė “cirua tė thatė nė xhep”, si i shenjtėruari paraardhėsi ynė, Jeronim De Rada, por tė paktėn rrasat e varrevet mos na i thyeni! Mos na i thyeni, more, rrasat e varrevet, se pėr ju jemi pėrpjekur!

 

________________________________________________________________

 

Shtojcė e pashtriku.org

________________________________________________________________

 

DR.AGIM VINCA:

METAMORFOZA E ALI AHMETIT