Fazlliē - Mishkoviē, lidhje e tyre kriminale…!

 

BIZNESET E FAZLIĒ - MISHKOVIQ NĖ SHQIPĖRI

PAS ARDHJES SĖ SALI BERISHĖS NĖ PUSHTET!

 

Lazareviē ishte ngritur nė biznes si tregtar energjie dhe partneri i tij kyē ishte bėrė Fazlliē, i cili kishte krijuar njė rrjet tė fortė me politikanė, biznesmenė dhe shoqata mediash, nė Serbi por edhe nė BiH, sidomos pas zhvendosjes sė tij nga Sarajeva nė Beograd. Prej gushtit 2008 manjati serb Mirosllav Mishkoviē bėhet zyrtarisht pronari i njė rrjeti supermarketesh nė Shqipėri. Njė biznes fitimprurės i nisur tre vite mė parė qė shitet pėr rreth 31 milionė euro.

___________________________________________________________________________________________________

Taksat e qytetarėve tė Kosovės nė duar tė korporatave tė

bosėve tė krimit ekonomik

 

DAMIR FAZLIQ FITON MILIONA EURO PREJ KEK’ut!

 

_________________________________________________________________________________________________

 

Bizneset:

Pikat e kontaktit mes kryesekserit dhe njeriut tė

dytė mė tė pasur nė Serbi

 

     Vladimir Popoviē, ndihmės i ish-kryeministrit Zoran Xhinxhiē tė vrarė nga pjesėtarė tė “Klanit tė Zemunit” , nė njė intervistė tė dhėnė pak kohė mė parė pėr njė gazetė boshnjake thotė se ėshtė nėntoka kriminale ajo qė i lidh Damir Fazlliēin me Miroslav Mishkoviēin. “Fazlliē ėshtė mjeshtėr i mashtrimeve, e nga sa dihet, kjo ėshtė pikėrisht ajo qė i duhet Mishkoviēit nė Ballkan.“

 

 

     Prandaj ai dėrgon atė kriminel tė vogėl qė nė emrin e tij t’i mbarojė punėt mė tė ndyta korruptive prej Shqipėrisė e deri nė Bosnjė. Ai ėshtė njeriu qė pėrdoret nga Radonēiēi dhe Mishkoviēi pėr punėt e ndyta dhe do tė jetė shumė interesant tė shihet se nė cilėn anė do tė rreshtohet, kur Mishkoviēi tė vendosė tė ‘lirohet’ nga Radonēiēi, siē ka vepruar me tė gjithė partnerėt e tjerė afaristė,”- thotė Popoviē. / Lexo kėtu: Radoncicev prijatelj Lazarevic u pohodu na BiH - moderatori  pashtriku.org  /  

 

     Mė 17 janar 2008 nė tė parjavshmen e pavarur boshnjake, “Slobodna Bosna”, jepet skema e bashkėpunimit tė mandatit serb Mishkoviē me bosin e “Rudnap” Lazareviē, qė ka sjellė energji elektrike pėr Shqipėrinė dhe sekserit Fazlliē.

 

     Tė gjithė janė serbė, dy tė parėt milionerė dhe tjetri nė shėrbim tė tyre. Gazeta thoshte se kishte nė pronėsi dokumente qė vėrtetonin skandalin mes ofertės sė Rudnap Group pėr Kompaninė Energjetike tė Bosnje-Hercegovinės, pėr furnizimin me 150 megavat energji. Kontrata shkonte nė 10 milionė euro, nė tė cilėn Rudnap i Lazareviēit dhe partnerit tė tij nė biznes, Damir Fazlliē, do tė merrnin njė pjesė tė majme. Oferta e Rudnap ishte bėrė nė 11 dhjetor 2007 dhe njė javė mė pas firma e Lazareviē mori njė refuzim nga Kompania Energjetike e BiH se nuk mund tė kontraktojė pėr aq shumė energji.

 

     Lazareviē ishte ngritur nė biznes si tregtar energjie dhe partneri i tij kyē ishte bėrė Fazlliē, i cili kishte krijuar njė rrjet tė fortė me politikanė, biznesmenė dhe shoqata mediash, nė Serbi por edhe nė BiH, sidomos pas zhvendosjes sė tij nga Sarajeva nė Beograd. Pas dėshtimit tė kontratės mes Rudnap dhe Kompanisė Energjetike tė Bosnje Hercegovinės, kompania e Lazareviēit “Kotlogradnja”, (pjesė e kompanisė Rudnap), nė rrethana tė dyshimta fiton njė kontratė prej 40 milionė markash konvertibile pėr rikonstruksionin e TEC-it nė Tuzla. Ligjėrisht tenderin e fitoi kompania Transelectro, por kontraktori ishte Rudnap. Njė lidhje e rėndėsishme nė kėtė marrėveshje ishte “brokeri” me eksperiencė.

 

     Kėtu e njė vit mė parė, Fazlliē ishte konsulent pėr privatizimin e “Investicijska Bank” dhe pėrgatiti pėr privatizim kompanitė mė tė mėdha shtetėrore tė BiH, siē ishte Fabrika e Duhanit nė Sarajevė.

 

Forbes e rendit miliarderin 62-vjeēar ndėr mė tė pasurit nė Ballkan

Milionat e Mishkoviēit, nga Millosheviēi dhe sot

 

     Ai ėshtė nė listat e Forbes, nė rubrikėn “Miliarderėt e botės”. Ėshtė 62 vjeē, fitimi neto nė vitin 2007 ishte 1 miliard dollarė. Ishte dikur atlet dhe mė pas u laureua pėr ekonomi. Ishte qeveritar nė regjimin e Millosheviēit dhe e la atė i pakėnaqur pėr tė themeluar “Delta M” njė kompani holding pėr sigurimet, bankingun dhe rrjetin e supermarketeve. Gjatė luftrave nė ballkan nė vitet 1991-1995 ai e zhvendosi selinė e kompanisė nė Moskė, Kiev dhe Qipro. Nė 2001 ishte marrė peng, por ishte liruar pasi kishte paguar rreth 10 milionė dollarė pėr anėtarėt e “Klanit tė Zemunit”.

 

     Nė gusht 2003 Mirosllav Mishkoviē e kishte vėnė nė pozitė tė vėshtirė ish-kryeministrin serb Zoran Zhivkoviē, i cili ishte nėn presion pėr tė vepruar ndaj dy zyrtarėve tė lartė qė ishin akuzuar per pastrim parash nė korrik nga ish-guvernatori i bankės qendrore, Mladjan Dinkiē. Tė dy zyrtarėt, tė pėrmendur nė njė dokument tė policisė hungareze tė cilin Dinkiq ua kishte dhėnė gazetarėve, gjatė njė konference pėr shtyp me 25 Korik, janė kėshilltari i Zivkoviq pėr sigurinė, Zoran Janjuseviq dhe Nemanja Kolesar, drejtor i Agjencisė per Ristrukturimin e Bankave tė qeverisė sė Serbisė.

 

     Dokumenti i akuzonte ata se kanė pastruar 1.02 milionė euro nėpėrmjet njė kompanie tė regjistruar nė ishujt Seyshell. Si Kolesar ashtu edhe Janjuseviq konsiderohen si pjesė e kėtij grupi. I pari ka fituar postin e tij si kėshilltar financiar i Gjingjiq pėr shkak tė aftėsive qė kishte fituar nė “Delta Bank”, nė pronėsi tė financierit tė kohės sė Millosheviqit, Miroslav Miskoviq. Janjuseviq kishte punuar pėr policinė sekrete tė serbėve tė Bosnjės gjatė viteve 1992-93.

 

     Dy vite mė vonė, Mishkoviēi ua shet italianėve njė pjesė tė biznesit tė vet. Nė shkurt 2005, Banca Intesa bleu 75 pėr qind tė aksioneve tė Delta Banka me bazė nė Beograd, pėr 278 milionė euro. Mishkoviē, president i Delta Holding, firmė amė e bankės, tha se do tė investojė paratė nga shitja nė zhvillimin e ardhshėm me objektivin pėr ta bėrė kompaninė njė kryesues rajonal nė shitje, bujqėsi dhe prodhimin ushqimor.

 

     Kapitali gjigant i mbledhur nga Mishkoviēi ishte tema e preferuar e mediave serbe prej vitit 1990. Media serbe “Tabloid” ( www.tabloid.co.yu ), nė njė analizė tė gjatė tė 2 marsit 2007 shkruante pėr Mishkoviēin si njeriu qė bleu Serbinė nė treg tė lirė. “Miroslav Mishkoviē, sot ėshtė njeriu mė i pasur nė Serbi, ndėr mė tė pasurit nė Europė” dhe perandoria e tij financiare shtrihet nė gjithė Ballkanin”.

 

     Duke patur parasysh lidhjet e tij tė fuqishme me ish-kasapin e Ballkanit Millosheviē, gazetarėt serbė shtronin pyetjen se pse holdingu i tij kishte emrin “Delta” (shkronjė greke) dhe “M” dhe pse jo “Delta 3 M” duke nėnkuptuar Mirjanėn, Marijan dhe Marko (Millosheviēin), pėrkatėsisht gruaja dhe dy fėmijėt e Sllobodan Millosheviēit.

 

 

     Nė kohėn e krizės sė madhe financiare nė Serbi nė vitin 1993, kur vendi vuante nga inflacioni galopant qė rritej me minuta, Mishkoviē arriti tė pėrfitonte nga kėmbimi i valutės me dinarin e zhvleftėsuar dhe falė lidhjeve me familjen Millosheviē dhe Partinė Socialiste Serbe banka e Mishkoviēit, kishte marrė pėrsipėr tė shpėrndante edhe fondet e pensioneve.

 

     Edhe nė ditėt e sotme sfondi kriminal nuk i ndahet emrit tė bosit tė “Delta”. Nė nėntorin e shkuar lideri i partisė opozitare Liberal-Demokratike, Ēedomir Jovanoviē, i dorėzoi Prokurorisė kundėr krimit tė organizuar aktpadine pėr shoqėrim kriminalistik ndaj pronarit tė Deltės Mirosllav Mishkoviē, ish-kryeministrit Vojisllav Koshtunica dhe disa ministrave e redaktorėve tė mediave kryesore. Ekspertėt juridikė thonin se nė kėtė aktpadi kishte pak elementė pėr nisjen e ēėshtjes penale, sepse ato ėshtėvėshtirė tė vėrtetohen edhe nėse ekziston lidhja ndėrmjet kompanisė Delta dhe politikanėve.

 

     Serbėt e stigmatizojnė nė mėnyrė artistike portretin e manjatit tė tyre, Mishkoviē. Duke i bėrė njė fotomontazh me posterin e filmit “Sin City” tė regjisorit Frank Miller, ku luajnė atkorė si Brus Uillis, Xhesika Alba, apo Beniēe Del Torro. Bashkėpunėtorėt e tij nė kėtė “aksion” janė presidenti Boris Tadiē, ish-kryeministrit Koshtunica, zėvendėspresidentja e “Delta” Milka Forcan.

 

Bizneset e mandatit serb nė Shqipėri pas ardhjes sė Berishės nė pushtet

 

Mishkoviē bleu nė gusht 2008 supermarketet nė Tiranė

     Prej gushtit 2008 manjati serb Mirosllav Mishkoviē bėhet zyrtarisht pronari i njė rrjeti supermarketesh nė Shqipėri. Njė biznes fitimprurės i nisur tre vite mė parė qė shitet pėr rreth 31 milionė euro. Pas shitjes u publikua se pronarėt e rinj nė Shqipėri janė holandezė, por ata kanė vetėm 5 pėr qind tė aksioneve dhe pronari ėshtė bosi serb Mishkoviē, njeriu i dytė mė i pasur i Serbisė, me kompaninė e tij “Delta”.

 

     Se sa ballkanik ėshtė bėrė biznesi i Mishkoviē e tregon harta e marrė nga sajti www.ekapija.com, ku njė shigjetė ėshtė drejtuar mbi Shqipėrinė. “Delta Maxi Shoping”, sipas njoftimit tė agjencisė sė lajmeve NOA, nė verėn 2008 ka bėrė blerje tė ngjashme dhe nė Malin e Zi, Bosnje-Hercegovinė dhe Bullgari. Planet e kompanisė janė qė deri nė vitin 2012 tė hapė pika tė ngjashme shitjeje dhe nė Kroaci, Moldavi, Rumani, Ukrainė dhe Maqedoni. Blerja tjetėr mė e fundit ishte ajo nė 4 tetor 2008 nė Malin e Zi dhe "Delta City" ėshtė qendra tregtare me e madhe e llojit tė vet nė Malin Zi, dhe njė nga mė tė mėdhatė nė tė gjithė rajonin. Se ai do tė vinte nė Shqipėri e kishte lajmėruar qė nė vitin 2006.

 

     Sipas sajtit www.seecap.com, Mishkoviē paralajmėronte nė qershor 2006, ndėrsa prezantonte njė investim prej 113 milionė eurosh nė Maqedoni, se do tė ishte pas njė jave nė Tiranė pėr tė “parė pėr investime tė mėtejshme”.

 

  Delta Holding, kompania e tretė mė e madhe nė Serbi, hapi nė 1 nėntor 2007 treg shitjesh me kapacitet tė barabartė me qytetin e Novi Sadit. Delta Siti, qendra mė e madhe tregtare nė Ballkan u hap nė Beogradin e Ri, njė seksion i kryeqytetit serb qė po bėhet qendra e biznesit tė qytetit. 2007 ishte njė vit zgjerimi pėr Delta Holding, kompania e tretė e madhe nė Serbi, pas furnizuesve shtetėrorė tė naftės dhe elektricitetit dhe njė nga pesė kompanitė kryesore nė rajon.

 

     Nė shtator 2007, dega shitėse e kompanisė Delta Maxi bleu 85% tė aksioneve nė Piccadilly, njė rrjet bullgar dhe ky ėshtė i pari investim nga njė firmė serbe nė njė kompani nga BE. Atėherė njoftohej se kompania po negocionte pėr tė hapur njė qendėr tregtare nė Zagreb dhe e ka syrin nė projekte tė ngjashme nė Tiranė, Shkup, Bukuresht dhe Sofje. Por Delta Holding pati dėshtime kur deshi tė shkrihej me rrjetin mė tė madh kroat tė dyqaneve, Agrokor, pasi nė shtator 2007 marrėveshja u pezullua, me Delta qė pretendon se autoritetet nė Zagreb po vėnė pengesa.

 

Biznesmeni: “Ndėrhyj pėr Kosovėn, nė kėmbim tė vizės amerikane”

Mishkoviē, nė listėn e zezė tė SHBA-sė

 

     Nė 30 tetor 2007, radio serbe B92 me bazė nė Beograd raportoi se Mishkoviēit i qe ndaluar hyrja nė Shtetet e Bashkuara pėr shkak tė lidhjeve me regjimin e Slobodan Millosheviēit. Pasi regjimi ra, thoshte radioja, ai u lidh me autoritetet e reja dhe ka qenė nė gjendje qė atėhere tė marrė njė rol kyē nė privatizim. Mishkoviē e mbron pozitėn e tij duke financuar bujarisht partitė politike serbe, pohonte B92. Delta i mohonte thėniet, duke thėnė se ato janė pjesė e njė fushate shpifjesh.

 

     Nė vitin 2007 ambasada amerikane nė Beograd refuzoi ndėrmjetėsimin e Mishkoviēit pėr bisedimet mbi Kosovėn, nė kėmbim tė heqjes sė emrit tė tij nga lista e zezė e personave qė nuk mund tė hyjnė nė SHBA. Oferta ishte bėrė nga Bratislav Grubaēiē, botues i ‘VIP Bulletin’, ku thuhej se Mishkoviē ishte gati tė ndėrhynte pranė qeverisė serbe mbi statusin e Kosovės. Dokumenti theksonte se nė 18 maj 2007 Grubaēiē kishte biseduar me pėrfaqėsues tė ēėshtjeve politike nė ambasadėn amerikane nė Beograd. “Mishkoviē ėshtė gati tė ofrojė ndihmėn e tij dhe lidhjet e ngushta me qeverinė.”

 

      Mishkoviē ėshtė gati tė ushtrojė influencėn e tij mbi ministra kyē nė qeverinė serbe pėr njė politikė tė butė shtetėrore tė serbisė mbi Kosovėn dhe pėrballė SHBA-ve, pėr tė mirėn e sigurisė, stabilitetit pas shpalljes sė statusit,” - thuhej nė raportin e ambasadės amerikane. Mishkoviē ėshtė veēanėrisht i shqetėsuar pse ėshtė nė listėn e njerėzve qė iu mohohet hyrja nė SHBA dhe kjo e pengon atė tė bėjė njė marrėveshje biznesi me korporatat amerikane pėrfshirė “City Bank,’- u tha Grubaēiē pėrfaqėsuesve tė ambasadės amerikane.

 

     Por ambasada nuk pranoi tė bėnte kompromis: “Refuzojmė kategorikisht dhe menjėherė propozimet e Mishkoviēit, veēanėrisht duke u mbėshtetur nė tė dhėnat e Gjykatės sė Hagės pėr abuzimet e Mishkoviēit me detyrimet doganore, duke marrė pėrfitime nė vitet 1999 dhe 2000 dhe pėr pjesėmarrje tė drejtpėrdrejtė nė kontrabandėn e cigareve nė vitet 1993-1995, tė cilat e fusin atė nė listėn e tė korruptuarve dhe qė rezulton qė pėrjetė t’i refuzohet hyrja nė SHBA,” - pėrmbyllet dokumenti i ambasadės amerikane nė Beograd.

( Arben Rrozhani - Tiranė)

 

Si raportonin te Fazliē ministrat e Sali Berishės?!

 

*  *  *

( Lidhjet ilustruese u siguruan nga moderatori i www.pashtriku.org )