Nė 69- vjetorin e lindjes sė atdhetarit tė palodhur Abdyl Krasniqi dhe 37

vjetorin e nxjerrjes sė eshtrave tė Azem Galicės

 

ABDYL KRASNIQI - FRYMĖZUES BREZASH

 

Shkruan: Bedri TAHIRI

 

E vėrteta dhe drejtėsia janė mbi tė gjitha se vetėm

prej tyre varet madhėshtia e kombit. (Emil Zola)

________________________________________________

 

Llapusha, me pesėdhjetė e gjashtė fshatrat e saj, e gjendur ngjitur mu me zemrėn e Drenicės, pėrherė u pėrcėllua ashpėr nga flakėt e luftės dhe tė betejave tė pareshtura. As vetė nuk qe pa lisa tė mėdhenj, tė pushkės e tė mendjes. Kulla e Sadik Ramė Gjurgjevikut dhe Oxhaku i Ramadan Shaban Kijevės rrezatuan atdhedashuri e mėnēuri nėpėr mote e vite. Dyert e kullave tė kėsaj ane gjithmonė qenė tė hapura pėr trimat dhe luftėtarėt e lirisė. Azem Galica s’ka tė njehur sa e sa  konaqe bėri atje pėr tė gjallė, andaj edhe pas rėnies, ato male besnike ia siguruan varrin mė tė thellė nė botė...

 

Lis rrėnjėthellė

 

Ndėr vendbanimet e hershme e me zė tė kėsaj treve heroike ėshtė edhe Drenoci. Sa emėr i bukur! Vendėsit e lidhin me praninė e madhe tė drerėve e drenushave. Treqind e ca shtėpitė e tij, tė shpėrndara si me dorė tė lirė, nėpėr lagje tė ndryshme, krijojnė mozaik me shije artistike.

Shtėpia e Selim Sadrisė, ngritur mbi kurrizin e dalė tė njė kodrine vezake, qė gjason nė samar breshke, tymonte thik pėrpjetė, sepse gėzonte autoritet tė madh kėtu e mė larg. Pragu dhe nderi i saj kurrė s’ishin shkelur as koritur. Tehun e mbarė ia lanė tė parėt, burrat me nam, qė nuk e shmangen asnjėherė vijėn kombėtare. I ati, Sadriu, ishte nip i atdhetarit tė madh, Prof. Imer Berishės nga Gjurgjeviku i Madh (1912-1946). Pėr tė qenė, edhe vetė ishte lis me rrėnjė tė thella e tė forta, dajė e kishte trimin e njohur, Alush Smajl Javorin e Llazicės (1899-1946).

Ky burrė babagjan jetonte i qetė dhe nė harmoni me tė shoqen, Fatimen nga Lubizhda dhe me dy fėmijėt: Abdylin dhe Ajshen.

Abdyl Krasniqi u lind mė 1 maj 1939 nė Drenoc tė Malishevės (atėbotė i takonte Klinės). Mėsimet fillestare i mori nė Carrallukė e tė mesmet nė Normalen e Prizrenit. Studimet pėr histori-gjeografi i kreu nė SHLP nė Gjakovė, ndėrsa Fakultetin e Historisė nė Tiranė. Pėr disa vite shpėrndau rrezet e diturisė nė Ujmir, Malishevė e Drenoc. Por shkurt, se shpejt ia hoqen ditarin nga dora. ”Tė arrestohet irredentisti me bindje nacionaliste Abdyl Krasniqi!”- shkruhej nė urdhrin e dalė nga zyrat e UDB-sė jugosllave.

Mirėpo, sot,  nxėnėsit e tij, tė cilėve ua mėsoi historinė tonė tė pėrvuajtur e qė mbajnė tituj tė lartė shkencor, e nderojnė dhe e respektojnė denjėsisht profesorin e tyre tė paharruar..

 

Historiani qė vetė u bė histori

 

Secila kohė i ka heronjtė e vet. Kėshtu ėshtė thėnė denbabaden, dhe kjo ėshtė mėse e vėrtetė. Pėr vepra tė mėdha sikur janė tė pėrcaktuar njerėzit qė  mė parė. Kėshtu pėr nxjerrjen e eshtrave tė kryetrimit tė Drenicės e tė mbarė shqiptarisė, pėr ēvarrosjen e mitit, fati e kishte pėrcaktuar mėsuesin dhe atdhetarin e Drenocit tė Malishevės, Abdyl Selim Krasniqin. Ai kėtė mision tė shenjtė e kreu nė moshėn 35 vjeēare, moshė kjo qė pėrkonte me moshėn sa kishte jetuar kryetrimi. Kėtė ide e kishte pasur kaherė nė kokė, por rrėfimet e dajės e frymėzuan edhe mė duke ia ngriten nė njė ideal tė pashuar jetėsor.

Siē rrėfen vetė Abdyli, moment vendimtar pėr ta ndėrmarrė kėtė akt heroik ishte biseda me dajėn e vet, Kadri Imer Berishėn nga Gjurgjeviku i Madh.

...Njė ditė Kadriu kishte vajtur te Abdyli. Dajė e nip po e dėgjonin Radio Prishtinėn, emisionin: Urime dhe pėrshėndetje. Aty u kėndua njė kėngė pėr Azem  Bejtė Galicėn. Kadriut filluan t’i rrjedhin lotėt nga mallėngjimi. Abdyli e kishte vėrejtur dhe pas pak e kishte pyetur pse po qante? Ai pa njė pa dy iu kishte pėrgjigjur:

- Si mos tė qaj o nip, Azem Bejtėn e kam pasur, jo vetėm udhėheqės por edhe shok e vėlla. Ai jo vetėm se ishte trim, por edhe i vlefshėm pėr popullin tonė...E sot...kur po e kujtoj se varri i tij s’gjendet kund, sepse me duart e mia e kam lėshue kufomėn e tij nė shpellė...

Fill pas kėsaj Abdyli iu rrek punės. Bėri planet e duhura dhe formoi ekspeditėn prej mė se pesėdhjetė vetash nga fshatrat pėrreth: Drenoc, Kijevė, Gjurgjevik, Rigjevė, Gllarevė, Pėrēevė...

Mė 22 maj 1971, nė orėn 9 tė mėngjesit, iu afruan grykės sė shpellės „Ēuku qė kėrset “. Duke e menduar shpellėn shumė tė thellė me vete kishin marrė litarin e gjatė 100 metra. Abdyli i pėrgatitur mirė, shpirtėrisht e fizikisht, nisi tė lėshohej gurmazit tė asaj shpelle enigmatike, nėpėr tė cilėn pos Azemit tė pashpirt s’kishte kaluar askush. Me vete kishte maskėn dhe llambėn e karbitit, tė cilėn e kishin siguruar nė xehroren e kromit nė Zatriq tė Rahovecit. Litarin e mbanin dajė Kadri Imer Berisha dhe i unxhi Sadri Krasniqi. Bashkė me tė nė shpellė u lėshua edhe  Cenė Gashi nga Pėrēeva. Nė thellėsinė prej 40 metrash llamba u fik dy herė. Aty, nė atė zonė bėnte shumė ftohtė. E shkundin litarin pėr t’i tėrhequr lart. Pasi vishen mė trash lėshohen pėrsėri. Nė gjysmė tė shpellės ndalet Cenė Gashi pėr ta drejtuar litarin, se hyrja e shpellės ishte zigzage. Me tė u ndal edhe Rexhep Krasniqi.

Abdyl Krasniqi sakaq u gjend nė fundin e shpellės sė errėt enigmatike. Zuri tė hjek gurė e dhe, qė pėr 47 vjet kishin rėnduar mbi skeletin e legjendės, nė kėtė thellėsi prej 73 metrash. Pas nėntė orė pune tė pandėrprerė, me shat e lopatė, me kujdesin mė tė madh u grumbulluan eshtrat e trimit tė pavdekshėm, Azem Bejtė Galicės. Pasi i vendosi nė njė ēarēaf tė bardhė (me kohė e kishte menduar kėtė gjė), i vuri nė gjoks, dhe e lėkundi litarin pėr ta tėrhequr lart. Sakaq shpella zu tė buēiste fuqishėm nga zėri i Abdyl Krasniqit:“O pritne Azem Galicėn, se edhe nga  toka po fluturon“.

Dhe, kryetrimi doli nė dritė, mori frymė lirshėm. Akt rrėqethės ky, i cili u la me lot mallėngjimi si nga bashkėkohanikėt e tij ashtu edhe nga tė tjerėt qė ishin tė pranishėm...

 

Akt frymėzues

 

Zemra e atdhetarit, qysh kur preku me dorė eshtrat e kryetrimit, u entuziazmua dhe klithi:

 

                       Ngritu burrė Azem Galica

                       lart tė pret e gjithė Drenica!

 

Dhe, atje nė thellėsi, nė errėsirė, zhvillohet njė dialog i imagjinuar mes tyre:

 

                       -Ku ėshtė Kosova?

                       A ėshtė Drenica?

                       Kanė ende Plisa?

                       apo kanė vu t’zezat kapica?

                       

 

                      Ku janė shokėt?

                      A ėshtė Qyqavica?

                      A e kam, vallė kullėn?

                      Si qėndron GALICA?!

 

Shpirti poetik i atdhetarit i pėrgjigjet:

 

               

                   E tani, TI, Azem Bejta, jeton shumė lart:

                   Simbol tė kemi pėr Atdhe:

                   dritė shpėrndan, si yll i zjarrtė

                   si i famshmi S k ė n d e r b e.

 

 

Rivarrimi i eshtrave nė Galicė

 

         Pasi u nxorėn eshtrat dhe u vendosėn nė vend tė sigurt, nė arkėn e odės sė Cenė Gashit, u nisėn lajmėtarėt pėr nė Galicė. Vendlindja e kėtij trimi kėtė sihariq e priti me gėzim. I madh e i vogėl u ēuan nė kėmbė pėr ta pritur birin e tyre, i cili pas 47 vjetėsh po kthehej nė vendlindje pėr t’u prehur aty ku kishte lindur.

         Vėrtet, njė javė pas ngjarjes sė bujshme, mė 27 maj 1971, njė delegacion nga fshatrat Pėrēevė, Gllarevė e Drenoc i Vlashit erdhėn nė Galicė. E lajmėruan fshatin dhe e kėrkuan ndonjė mė tė afėrm tė Azemit. U takuan me Adem Sahitin dhe bashkė shkuan nė Klinė tė Poshtme, pėr ta lajmėruar vajzėn e kryetrimit, AZEMINEN. Pėrsėri tė gjithė bashkė kthehen nė Galicė. Galicasit e thėrrasin Kuvendin dhe e vendosin qė rivarrimi i eshtrave tė bėhet nė vendin ku ishte zhvilluar beteja e fundit, aty ku e kishte kullėn.

         Po atė natė nė komunėn e Vushtrrisė ėshtė formuar komisioni pėr bartjen e eshtrave me kėtė pėrbėrje: Adem Sahiti, Qamil Hajdari dhe Branko Vojinoviqi. Nga Prishtina ėshtė paralajmėruar se sa mė shpejt duhet bėrė rivarrimin, sepse ka intenca tė dėrgohen eshtrat nė Beograd pėr ekspertizė mjekėsore. Edhe nga Vatikani pati interesime tėr kėta eshtra.

         Tė nesėrmen, nė orėn 07:00, me automobilin e komunės sė Vushtrrisė janė nisur pėr rrugė. Nė Kijevė u ka ra ndėrmend porosia e Azem Bejtė Galicės qė dora e shkaut nuk bėn ta prekė as pėr sė vdekuri dhe e kanė zbritur Branko Vojinoviqin. Prej Kline i ka shoqėruar edhe kerri i policisė (vetė komandanti me dy policė). Nė malin e Pėrēevės, te shpella “Ēuku qė kėrset” ishte rregulluar vendi si pėr dasmė. Ishte pastruar terrenin pėrreth shpellės, ishin prerė shkurret dhe ishin shtruar qilima e sixhade. Rreth 50 burra kishin dalė nė pritje. Pas njė ceremonie tė shkurtėr tė gjithė janė nisur pėr nė shtėpinė e Cenė Gashit, nė Pėrēevė.

         Te dera e kullės, ku ruheshin eshtrat, bėnin roje dy burra tė armatosur. Eshtrat kishin qenė nė njė arkė prej druri e arka e futur nė dollap tė mbyllur me dyer. Edhe aty u bė njė ceremoni e shkurtėr dhe janė nisur tė gjithė pėr nė Galicė. Delegacioni tashmė ishte rritur shumė. Rrugės vazhdimisht bashkangjiteshin njerėzit. Erdhėn nga Klina, Prishtina, Vushtria, Mitrovica e nga Skėnderaj.

         Nė Galicė, edhe pse nuk ishte lajmėruar, po grumbulloheshin njerėz. Varri ishte hapur. Njerėzit po prisnin nė heshtje. Ishte njė varrim i pazakonshėm. Po rivarrosej biri mė i madh i tyre, heroi i Drenicės, i  Kosovės dhe i mbarė Shqiptarisė,  kryekomandanti i ēetave kryengritėse tė viteve 1915 - 1924. Po rivarrosej Azem Bejtė Galica, pas 47 vjetėsh, nė vendlindjen e vet. Herėn e parė ishte varroshur nga 4-5 veta nė Varrin-Shpellė, tė thellė 73 metra, e tash po e varrisnin qindra e mijėra vetė, nė varr tė zakonshėm.

         Shumica e njerėzve kishin dalė te xeherorja e Magnezitit, pranė Zyrės sė vendit dhe po e pritnin delegacionin me eshtrat. Dikur, pasdite arritėn. Brenda nė zyrė e bėnė pėrgatitjet e nevojshme. Aty hynė Adem Sahiti, Abdyl Krasniqi, Cenė Gashi, Fevzi Dėrvari dhe mjeku nga Prespa, Sako Sakoja, drejtor i atėhershėm i Shtėpisė sė Shėndetit nė Vushtrri. Pasi u nxorėn eshtrat nga arka dhe u radhitėn nga mjeku i lartpėrmendur nė arkivolin e ndėrtuar nga punėtorėt e NP “KOSOVA”, tė cilin e mbuluan me flamurin kombėtar, dolėn nė oborr. Prej aty arkivoli bartet nė duar, sipas zakonit deri nė Galicė. Pas shkonte kortezhi i gjatė i njerėzve dhe i nxėnėsve.

Te varri prisnin tė tjerėt. Aty kishte ardhur edhe bashkėluftėtari i Azemit, Emin Lati i Prekazit (babagjysh i Tahir Mehės), i cili dridhej nga pleqėria. Ai kėrkoi patjetėr t’ia zbulojnė arkivolin. U afrua, i lėmoi eshtrat me dorėn qė i dridhej dhe iu drejtua me kėto fjalė: “Azem, vėlla, ma bān halalh se kur jemi nda pėr herė tė fundit nuk jemi pėrshėndetun!” Disa pika lotėsh i rodhėn faqeve. Mezi i fshiu dhe iu drejtua masės: “Mė falni vllazėn, se jemi djeg e jemi vra e s’kemi kajt, por tash jam plakun dhe mė mallėngjeu shoku i luftės”.

Pasi u kryen ceremonitė dhe ritet e zakonshme, u bė varrimi i eshtrave. Pra, mė 28 maj 1971, nė orėn 18:30 minuta, u rivarrosėn eshtrat e Azem Bejtė Galicės aty ku e kishte zhvilluar betejėn e fundit, Epopenė e lavdishme mė 15 korrik 1924. Pra, pas shumė peripecive, kryetrimi vajti nė gjiun e vet, nė Galicėn trime, pranė themeleve tė  kullės se tij tė dashur, aty, ku mė 15 korrik 1924, kishte zhvilluar betejėn e tij tė fundit, Epopenė e Arbėrisė sė Vogėl.

Jetish Kadishani ishte pjesėmarrės, anadaj atė ditė e pėrshkruan kėshtu:”Mė 28 maj 1971 nė malin e Pėrēevės, pranė Shpellės sė Azemit, u mbajt njė mbledhje komemorative pėr trimin Azem Galica dhe po nė tė njėjtėn ditė eshtrat e tij udhėtuan pėr t’u varrosur e prehur pėr jetė nė vendlindjen e tij tė dashur, nė Galicėn trime, ku morėn pjesė qinda e mijėra qytetarė, udhėheqės komunalė e kosovarė, historianė, nxėnės e arsimtarė tė shkollave tė Kosovės qė mbajnė emrin e Shote e Azem Galicės.

 

            Lajmi qė mori dheun

 

Vepra madhėshtore e Abdyl Krasniqit jehoi shumė larg. Pėr tė dėgjuan edhe organet e pushtetit. Dora e tyre e gjatė arriti edhe nė shkollėn ku punonte mėsuesi Abdyl. Mė 21 shtator 1971 iu dorėzua vendimi pėr largim nga puna, si i „ dyshimtė “ dhe i „ papėrshtatshėm “. Kėshtu kaluan plot 8 vite e 19 ditė pa punė.

- Ah, i mallkuar, po ē’na bėre, na e ngjalle nacionalizmin dhe na e dhe flakėn!- ēirreshin bishat e tėrbuara, kur lodheshin duke ushtruar torturė mbi trupin e tij granit.

- Mos u ēeltė agu tė gjallė dhe u daltė flaka, o shpirtshitur!- ua kthenti ai, duke qėndruar burrėrisht.

          Ra nė 19 seanca gjyqėsore, derisa mė nė fund u kthye nė punė si i pafajshėm. Ishte kjo rrugė e gjatė e me pasoja, veēan pėr fėmijėt e tij, tė cilėt hoqėn tė zitė e ullirit dhe kurrė nu panė ditė tė bardhė...

         Akti madhor dhe heroik i nxjerrjes sė eshtrave tė Azem Galicės pushtoi faqet e gazetave e tė revistave shqipe. Nebil Duraku shkroi nė gazetėn “RILINDJA”, Selim Gashi nė gazetėn “Flaka e Vėllazėrimit”etj.

         Ėshtė mjaft interesante edhe letra e Ramė Tupanit (Rifat Kukajt), dėrguar revistės “Thumbi” tė datės 1. 07. 1971, me titullin  “Kjo nuk ėshtė pėr t’u qesh, po as pėr vaj nuk kemi nevojė”, nė tė cilėn, pasi, nė mėnyrė poetike, e zhvillon njė dialog tė imagjinar me kryetrimin, nxjerr edhe disa pėrfundime:

         ...Isha duke kaluar nėpėr fshatin Galicė, dhe sikur dėgjoja zėrin e Azem Bejtės (ndjesė pastė)...Dita qe e bukur. Pa asnjė re nė qiell. Njė varr i ri, modest. Pa kurrfarė pllake pėrkujtimore. Njerėzit e botės, gati prej kurrėgjėsė krijojnė diēka, pastaj asaj diēkaje i kėndojnė oda, i bėjnė mrekulli, e zbukurojnė. Bėjnė histori. E ja ku flenė eshtrat e trimit tė madh, e burrit tė urtė, i cili i deshi shumė njerėzit, dhe nuk ka asnjė pllakė (kemi piktorė e         skulptorė, e poetė qė do t’i shkruanin diēka nė atė pllakė).

         As bust nuk kishte!

         As pėrmendore!!

         Athua, pyesim, i meriton!!!

         Flenė Azem Bejta, por jo edhe ndėrgjegjja ime. Mora vesh se dikush paska thėnė t’ia kishin kthyer eshtrat nė shpellė!

         Ai qė i tha kėto, gjithė ē’mund tė them pėr tė- mė vjen keq pėr tė. Me kėto qė tha mė bindi se nuk e ditka tė kaluarėn e kombit tė vet, e duke mos e njohur nuk guxon tė krenohet me thesarin qė ka, e duke mos ditur tė krenohet, nuk ka guxim, e guximi ėshtė ēelėsi i trimave...

Mirėpo jehonė mė tė madhe pati shkrimi i Nebil Durakut me titullin simbolik “Varri 73 metra nėn tokė”, i botuar nė gazetėn kroate “VUS” nr. 997, mė 9. VI. 1971, qė, siē thoshte prozatori tjetėr i shkėlqyer, Mehmet Kajtazi, artikulli ishte pėrkthyer nė shumė gjuhė...Kjo e gėzonte pa masė shkrimtarin tonė tė madh, Nebil Durakun, i cili, me zemrėn mal pėrfundonte se s’ka prozator tė mirėfilltė sot nė Tiranė qė nuk ia ka kushtuar sė paku njė tregim Shotės (Mehmet Kajtazi: Njėqindvjetori i lindjes sė Shotė Galicės, fejtoni nr. 15, Bujku, Prishtinė, 17 janar 1995).

Edhe Ajet Haxhiu nė librin “SHOTA DHE  AZEM GALICA” (Tiranė,1976, f. 280) i bėri nder kėtij akti historik, duke shkruar:”Gjysmė shekulli ka kaluar nga viti 1924, kur Shotė Galica me bashkėluftėtarėt e saj e lėshuan trupin e Azemit, nė shpellėn historike tė katundit Pėrēevė. Plot 47 vjet heshti toka, heshtėn edhe bashkėluftėtarėt e bijtė e Drenicės, duke ruajtur nė fshehtėsi atė shpellė. Shqetėsimi mos armiku do t’i keqpėrdorte eshtrat e  tij kurrė atyre nuk u dha qetėsi e besim. Shpėrblim tjetėr mė tė mirė, veē besnikėrisė ndaj porosisė qė Azemi u pati lėnė, bashkėluftėtarėt nuk patėn mundėsi t’i siguronin prijėsit tė tyre famėmadh.

Por njė ditė bijtė e Drenicės, me atė Guximin dhe iniciativėn qė i ka karakterizuar gjithmonė, bėnė tė veten. Nga shpella e thellė e Pėrēevės nxorėn skeletin e kryetrimit Azem Galica...”.

 

       Amaneti i   Azem Galicės

 

        Atdhetari sypatrembur, Abdyl Krasniqi, tė gjitha i pėrballonte, kur e dinte se kishte realizuar njė qėllim tė lartė kombėtar, kishte kryer amanetin e kryekomandantit tė ēetave ēlirimtare, Azem Bejtė Galicės.                                                                                           

         Azem Galica u lind mė 10 dhjetor 1889. I rritur nė njė familje me tradita luftarake e atdhetarie, qė nė fėmijėri u pėrcaktua nė rrugėn e lavdisė. I ati, Bejtė Galica, ishte ndėr luftėtarėt mė tė njohur tė Drenicės, i cili ra heroikisht nė betejėn e njohur kundėr satrapit Shemsi Pasha, mė 1907, nė mes Rezallės dhe Deviēit.

        Bejta kishte edhe tre djem tė tjerė: Seferin, Zenelin dhe Ademin, por Azemi ishte mė i dalluari. Ishte i zgjuar, besnik dhe shumė i shkathėt. Ende pa i mbushur njėmbėdhjetė vjet, me pushkėn e dajės sė vet, Kurt Selacit, nė Selac, vret kriminelin serb, Stojanin.

         Gjatė viteve 1910-12 shpėrthyen kryengritjet e pėrgjithshme pėr pavarėsinė e tokave shqiptare. Mė 5 maj 1912 Hasan Prishtina doli nė Drenicė, nė kullėn e Ahmet Delisė, mbathi opingat dhe dha kushtrimin pėr njė luftė mbarėkombėtare kundėr Perandorisė osmane. Edhe trimi 20 vjeēar radhitet nė ēetat e Drenicės dhe merr pjesė nė betejėn legjendare tė Merdarit.

Megjithatė, me theqafjen e Turqisė, mbi trojet tona tė molisura u vėrsulėn bandat kriminale serbe. Luftėtarėt e lirisė u ndoqėn, u  vranė dhe u burgosėn. Edhe Azem Galica bashkė me dy vėllezėrit arrestohet. Pėr disa muaj vuajti nė baltėn e Runikut, ku ishte formuar kampi famėkeq e rrėqethės. Drenicasit nuk duruan shumė. Njė ditė e sulmuan dhe tė burgosurit u liruan. Mirėpo xhandarėt u vunė nė ndjekjen e trimit, derisa e zunė dhe e dėrguan nė thellėsi tė Serbisė, nė Zajeqar, gjegjėsisht nė Pozharevc. As prangat e rėnda nuk e penguan shpirtin e etur pėr liri. Nė pranverėn e hershme tė vitit 1915 Azem Galica u gjend nė Drenicė.

 

         Kryekomandant i ēetave ēlirimtare

 

         Kthimi i tij ngjalli shpresat pėr ditė mė tė mira. Pa humbur kohė formoi ēetėn luftarake, e cila mė vonė do tė bėhet NĖNA E ĒETAVE. Ato ditė nė Kosovė u ndėrruan edhe pushtuesit, nė vend tė serbėve erdhėn austrohungarezėt dhe bullgarėt. Pushkėt e lirisė nuk e ndalė n kėngėn e tyre. Shaqir Smaka me kohė kishte formuar ēetat ēlirimtare dhe luftonte pa pushuar.

Tashmė Azem Galica nė Ēetėn e tij kreshnike kishte edhe shoqen e jetės e tė pushkės, kishte Nusen e Maleve- SHOTĖ GALICĖN, me tė cilėn qe fejuar para se tė binte nė burg. Kėta dy bashkėshortė e bashkėluftėtarė u bėnė tmerr pėr armikun e pėr ata qė i bėnin argatė dreqit. Njė ditė, kur Azemi mungonte, forca tė shumta austriake ia mėsyejnė Galicės. Pas njė lufte tė rreptė, dy vėllezėrit e tij, Seferi dhe Zeneli, vritėn nė malin Gamna.

         Betejėn mė tė njohur kundėr kėtyre pushtuesve e zhvillojnė nė Abri, mė 6 mars 1917, ku plagoset pėr vdekje edhe vėllai i tij i vogėl, ADEMI. Pos tjerash nuk duhet harruar as aksioni i suksesshėm nė Pėrrua tė Keq, kur me pak trima zuri mbi 2000 ushtarė austrohungarezė dhe tė gjithė i dorėzoi nė Mitrovicė, te komnadanti francez Balshe.

         Mė 1918 formohet Mbretėria  SKS, qė populli e quajti Serbia e Dytė, e cila edhe mė rėndoi ēizmėn mbi tokat tona tė shkretuara. Nė anėn tjetėr as shqiptarėt nuk qėndruan duarkryq. Po kėtė vit, intelektualėt shqiptarė nėn udhėheqjen e Hoxhė Kadri Prishtinės formojnė Komitetin “MBROJTJA KOMBĖTARE E KOSOVĖS” me seli nė Shkodėr. Ky Komitet, pėr t’u ardhė nė ndihmė kryengritėsve hartoi PROGRAMIN prej 10 pikėsh dhe Azem Galicėn caktoi kryekomandant tė ēetave ēlirimtare, tė cilat numėronin mbi dhjetė mijė luftėtarė.

         Dhe, nė pranverėn e vitit 1919, pikėrisht mė 6 maj, shpėrtheu kryengritja e pėrgjithshme, duke pėrfshirė mbarė Drenicėn dhe Dukagjinin. Ajo u shua me gjak, por pati jehonė tė madhe. Serbia u pėrpoq t’i zėrė  udhėheqėsit e saj. Azemi e Shotė Galica ranė nėpėr shumė gracka, por dolėn faqebardhė. Luftėrat dhe betejat e tyre nuk kishin tė ndalur.

Bishat serbe tėrė mllefin e shfrenin, duke u hakmarrė  mbi tė paarmatosurit. Nė janarin e vitit 1920 dogjėn Kollėn, kurse mė 1921, nė malet e Dubovcit e pushkatuan nėnė Sherifen me bija e mbesa. Zjarrit i shpėtoi vetėm Rahimja pesė vjeēe...    

Por tė gjitha kėto veprime kriminale i paguanin me kokė. Kėshtu, fill pas kėsaj, Shota me vėllezėr e me shokė, hyn nė Mitrovicė dhe naēellnikut fytyrėzi ia numėron plumbat nė lule tė ballit.

         Nė dhjetorin e vitit 1921 formohet edhe Zona e lirė e Junikut ku kaluan shumica e luftėtarėve tė lirisė. Ata, herė pas here dilnin edhe nė Shqipėri, sidomos nė Shkodėr, ku merrnin udhėzimet pėr veprime tė mėtejme.

 

         Zona e lirė e Drenicės

 

         Serbia, duke mos ia dalė me luftėra e me armė, zuri tė pėrdorė taktikė tjetėr, atė tė mashtrimit, duke zhvilluar bisedime me prijėsit e  ēetave. Nė ndėrkohė u formuan edhe dy zona tė lira: ajo e Dumnicė, nė krye me Mehmet Konjuhin dhe ajo e Drenicės, nė krye me Azem Galicėn.

 

         Zona e lirė e Drenicės, qė mė shumė njihet si ARBĖRIA E VOGĖL, nė fillim pėrfshinte tė gjitha fshatrat e komunės sė atėhershme tė Prekazit: Galicėn, Lubovecin, Mikushnicėn, Prekazin, Dubovcin, Beēiqin, Krasaliqin, Tėrnavcin, Kuēicėn dhe Stėrmcin. Prej janarit tė vitit 1924 ngushtohet, duke u kufizuar nė tri fshatra: Galicė, Lubovec dhe Mikushnicė. Kjo bėrthamė e shtetit shqiptar, pėr ca vite rrezatoi atdhedashuri mbi tė gjitha trojet shqiptare dhe frymėzoi luftėrat pėr liri...

Ėshtė e rrugės tė ceket sė Hasan Prishtina e ēmonte shumė Azem Bejtė Galicėn, saqė e krahasonte me Skėnderbeun dhe, kudo qė shkonte e takohej me kosovarėt tė ikur nė Shqipėri, thoshte:”I vetmi trim i Ballkanit ka mbėrri me armė nė dorė e pa pėrkrahje, tė paktėn morale, tė ndonjė shteti evropian, nė zemėr tė Ballkanit, nė Drenicė, me krijue autonomi mbi disa copė katunde dhe me ia shti tmerrin qarqeve ushtarake dhe politikanėve hegjemonistė tė Karagjorgjeviqėve”(Ahmet Maloku: Hasan Prishtina me Azem Bejtėn, Zani, Prishtinė, 1968).

                          

     Rrethimi

 

     -A durohet kjo, shteti nė shtet?! O shėn Savė, Azem Galica po na ēmend fare! Edhe fėmijėt nė djepa po e shohin ėndėrr, ēirreshin ministrat e oficerėt serbė, nėpėr  zyrat e Beogradit.

      -Do ta djeg shkrumb e hi mbarė Drenicėn e mallkuar,- shfreu i tėrbuar kral Aleksandri.

     - Ah, jo, ore tė keqen, jo, e zbuti mjekėrbardhi tinėzar, Pashiqi. Unė tė mėsoj ndryshe, qė, edhe do ta heqim qafe atė tė mallkuar Azem Galicė, edhe  Evropa nuk do tė hidhėrohet...

    Dhe, dita e 15 korrikut e vitit 1924 gdhiu fare ters. Forca tė mėdha nga garnizoni i Shkupit, mbi 1200 veta, tė pėrcjellė edhe nga artileria e rėndė e pėrbėrė nga shtatė topa e shumė mitraloza ia kishin mėsyrė Drenicės. Gjarpri i zi zvarritej drejt Arbėrisė sė Vogėl, e popullata e Mitrovicės nuk merrte vesh gjė. As xhandarėt vendės nuk kuptuan dot deri te Leskova, afėr Lubovecit, kur koloneli Stojanoviq, nė prani te Zhupanit tė madh te Shkupit, lexoi urdhėresėn se shkonin pėr ta rrethuar Azem Galicėn. Sulmi duhej tė ishte i bėftė dhe i furishėm...

      Kur kėndoi gjeli i parė, tė tri katundet: Galica, Luboveci dhe Mikushnica u gjenden tė rrethuara shumėfish.

 

          Plagėt mortore

 

Hėna kishte tretur diku pas resh e rojat i kishte mashtruar gjumi i ėmbėl i mėngjesit. Edhe kulla qėndresė flinte nė heshtje. Dje kishte pasur festė. Mbarė vendi kishte qenė pėr ta pėrgėzuar kapedanin. Kishin lozur, kishin kėnduar dhe kishin qėlluar shenjė. Tė sfilitur ishin shpėrndarė tė gjithė, edhe trimat e ēetės. Aty s’kishin ngelur veēse dymbėdhjetė luftėtarė.

Zoja, gruaja e dytė e Azemit, i kishte hetuar pa krisur topi i parė. U zgjua edhe kryetrimi dhe dha kushtrimin, qė sfidoi edhe krismat e topave. Djajtė u futen tė gjallė nė dhe. Beteja u ndez ashpėr. Nė ēdo frėngji njė grykėhollė lirie. Askush nuk i druante mortjes. Vargonjtė e rrethit tė parė zunė tė shkriheshin nga gjaku i valė i Bajram Tėrnavcit e i Hys Popovės.

- Kujdes gratė dhe fėmijėt e katundit, oj Shotė Galica!- tha kapedani dhe ēau si vetėtima nėpėr flakė pushkėsh. Kapitenit serb, i cili kishte guxuar te afrohet pranė kullės, i ngeli shpata nė gardh. Ushtarėt serbė i mbyllnin sytė dhe i lėshonin armėt nga dora. Livadhi i Frashrit zu tė skuqej nga gjaku qė shkonte rrėke. Halit Bajrami lėshohej rrokullimė me trimat sypatrembur gashianė. Nė anėn tjetėr, Bekė Hyseni fluturonte nga Suka e Madhe. Shpatulla e majtė e kryetrimit rridhte gjak curril. Vallė, ecte apo fluturonte?! Me kėmbė i shkelte zuzarėt e palmuēur qė nuk bėzanin. Kur po e kapėrcente rrethin e tretė, njė plumb tinėzar e kapi nė kryqėza. Oh, sa keq! Plasėn fishekėt e vet nė rrethatore dhe e dėmtuan rėndė. Edhe nga supet e Halil Avdisė, Smail Shabanit e Kamer Llaushės gacatorja e tij besnike shitonte papra. Oso Kuka i Lubovecit (Qerim Shashi) kishte ngulur kėmbė nė Qafėmal...

         - Hiē mos keni frikė, hiē- mundohej t’i qetėsonte fėmijėt e lebetitur plaku mjekėrbardhė, Shaban Tahiri, por breshėria e plumbave ia ndali fjalėn nė grykė. Tė tjerėt, nė krye me dadėn Shotė, morėn drejt Qyqavicės. Nėse njė fije floku i mungon dikujt, ju do tė pėrgjigjeni para Azemit!- i kėrcėnonte ajo xhandarėt qė i takonte rrugės.

 Tė tri katundet kishin marrė flakė. Armiqtė, kur morėn vesh se dragoi shpėtoi i gjallė, u tėrbuan fare. Si ujqėr tė uritur u lėshuan mbi tė pafajshmit. Vranė, pushkatuan, masakruan dhe dogjėn gra, pleq e fėmijė. Hasimes nga Mikushnica me thikė ia nxorėn ferishten nga barku...

 

         Takimi nė Qyqavicė

 

Buzėmbrėmje e trishtė korriku. Lugu i Qyqavicės zhurmonte dhimbshėm. Vaje fėmijėsh, rėnkime plakash, shtrydhje tė plagosurish. Midis tyre, i shtrirė nė vig, qėndronte kapedani i plagosur. Veten e kishte harruar, i qante zemra pėr tė tjerėt. Me sy i vidhte ata qė i mungonin. Tutje flaka shkonte deri nė qiell. As tė mallkuarit nuk kishin shpėtuar lehte, jo. Me lėkurė e paguan, lanė mbi njėqind tė vrarė e shumė tė plagosur, e ngushėllonte veten...:

- O, ku je, o Azem Galica! Ēohu nė kėmbė, he burrė i dheut t’i bėjė pėr hair varret e lavdisė. Ty s’ka ēka tė bėn plumbi i shkaut. Ngrihu ndeze njė cigare tarabosh se shokėt pėrreth tė duan tė fortė e nė kėmbė. Veē dushmani tė do tė lodhur e tė shtrirė. Ēohu dhe gėzohu se ke njė djalė!- foli Shota, qė posa kishte arritur.

Trimi i dha zor dhe u ngrit pakėz nė bėrryla. Pasi ua hodhi njė sy tė

gjithėve, ia ktheu Shotės.

-Mos u tall moj Shotė, se mė ligsht jam sot se atėherė kur u plagosa nė Arbėri. E di qė Zoja ende nuk ka fėmijė, por emrin tim e lė peng pėr fėmijėn qė do tė lind: Azem, nėse ėshtė djalė, Azemine, nėse ėshtė vajzė. Tash merri dhe shpėrndaji kėto familje, se armikut nuk i besohet...

 

O, prite Azem Galicėn prite, more!

 

Lajmi pėr Epopenė e Arbėrisė sė Vogėl, apo Betejėn e Galicės, siē u quajt mė vonė, u pėrhap si mė krah. Mehmet Konjuhi dhe Shyt Bajqinovci, me ēetat e tyre, fill arritėn nė Qyqavicė. Mehmeti, kur e pa kryetrimin shtrirė, zu tė qaj me zė. Azemi i dha zor dhe u ngrit pėr t’i pėrshėndetur. Pasi u bėmė bashkė me Mehmetin s’kanė ēka na bėjnė shtatė kralat!- tha ai i gėzuar. Dhe, pas njė jave, karvani i luftėtarėve marshonte drejt mėmės Shqipėri. Rrugės ia sjellin edhe Allēin (kalin, qė para betejės ia kishte dhėnė Shaban Palluzhės). Pėr ca kohė pushojnė edhe nė kullėn e Sadik Ramės nė Gjurgjevik. Me ta bashkohen edhe dy ēeta, ajo e Mehmet Delisė dhe e Met Imerit.

         Nė malet midis Pėrēevės dhe Gllarevės, Azemi lodhet shumė. Nusja e Maleve dhe Plaku i Ēetės, Bekė Hyseni, i qėndronin te koka. Kur u tubuan tė gjithė, trimi mblodhi fuqinė e fundit, u ngrit ca dhe me gjysmėzėri tha:

-Vėllezėr! Amanet atdheun, ruajeni dhe luftoni tė bashkuar pėr lirinė e tij. Tė palgosurit dhe fėmijėt jetima i pėrcillni nė Shqipėri. Ti Shotė, mos iu ndajė ēetės. E di qė kurrė s’ke me e korit emrin dhe trimėrinė tėnde. Lamtumirė vėllezėr! Kosova dhe ju mė dhatė fuqi, zemėr e krah lufte. Edhe i vdekur kam dėshirė me luftue bashkė me ju. Prandaj trupin mė ma djeg ose mė ma qit nė njė pus tė pafund. Armiku nuk duhet ta marrė vesh vdekjen time. Trimat nuk kanė kohė tė pėrlotėn. Shtrėngoni fort armėt, lufta nuk duhet ndėrpritur...

Fjala i ngeli nė gjysmė. E lėshoi shpirti nė prehrin e Shotės. Trimat pėrreth ulen kokat dhe nuk u pėrmbajtėn dot. Edhe trimėreshės i shpėtuan dy pika loti. Ah, jo, bjeshka po lotonte nė heshtje...

Atė ag tė mugėt tė 25 korrikut 1924, nga gurmazi i thellė i shpellės “ Ēuku qė kėrcet “ jehoi kushtrimi: O prite Azem Galicėn prite, more!

 

        Nusja e Maleve kryeson Ēetėn

 

Me vrasjen e Azem Galicės pothuajse mori fund edhe Lėvizja Kaēake e Kosovės. Ato pak ēeta tė mbetura luftonin aty-kėtu nėn thirrjen e njohur “O, PRITE, PRITE, AZEM GALICEN!” Ende nuk dihej pėr vrasjen e tij. Ajo kishte mbetur enigmė, jo vetėm pėr armikun, por edhe pėr shumicėn e popullsisė shqiptare. Armiku interesohej pėr ta marrė vesh vdekjen e tij. U paguan njerėz pėr tė hulumtuar nė terren. Pyetnin kudo dhe pėrgjigjet ishin tė ndryshme: “disa po, disa jo, e disa nuk dimė gjė”. Edhe krimineli i njohur nga Istogu, ēetniku Miliq Kėrstiqi e kishte ndalur, kur po shkonte tė bluajė nė Istog Ajet Paliqin e Qubrelit dhe e kishte pyetur: “A u vra Azem Bejta?” Ky ia kishte kthyer: “Mė shumė janė asi qė po thonė nuk u vra se asi qė u vra”.

         Shotė Galica, pasi qėndroi disa ditė nė Shkodėr dhe pati takime me Hasn Prishtinėn, Bajram Currin dhe anėtarėt tjerė tė Komitetit tė Kosovės, u kthye nė Kosovė pėr ta vazhduar rezistencėn e armatosur kundėr pushtuesve serbė. Pėr ta dėrguar nė vend amanetin e Azemit dhe pėr ta pėrfocuar bindjen se ai nuk ka vdekur, ēeta e saj bashkė me ēetėn e Mehmet Delisė (Mehmetit tė Vogėl) e zhvillojnė njė luftė tė ashpėr nė Prekaz, nė lagjen Mehaj. Aty i zėnė ngushtė edhe vetė naēallniku i Deviēit ishte trishtuar dhe kur e shpėtoi kokėn pohonte se me sy e kishte parė Azem Bejtė Galicėn qė e udhėhiqte betejėn. Kėto fjalė patėn efekt te armiku dhe ngjallėn tmerr e panik.

         Nė muajin janar 1925 ajo me ēetėn e vet e ndihmoi Bajram Currin nė bjeshkėt e Dragobisė.   Luftėn e fundit Shotė Galica me ēetėn e vet e zhvilloi nė Llaushė, mė 1926. Shota plagoset rėndė, por qėndron. Asaj rruge, pasi i mori disa fėmijė tė shokėve tė vrarė, niset pėr nė Shqipėri. Po shkonte pėr tė mos u kthyer mė kurrė. Ishte kjo lamtumira e saj e fundit pėr Kosovėn e dashur, pėr kėtė tokė qė dymbėdhjetė vjet e mbrojti me pushkė nė dorė.

 

         Fund i tmerrshėm

 

         Kur kaloi nė Shqipėri, nė fillim u vendos nė Shullaz e mė vonė nė Derven tė Fushė-Krujės, nė njė shtėpi pėrdhese. Me vete e kishte Allēin e Azemit dhe armėt e tij qė ia pati hequr kur e varrosėn nė shpellė. Aty pranė i mbante edhe disa fėmijė jetimė, pėr tė cilėt mezi siguronte bukė. Plaga e rėndė qė e mori nė betejėn e Llaushės, mėrzia pėr Kosovėn e robėruar e tė lėnė nė mjerim, dhembja pėr jetimėt kosovarė, qė po hiqnin tė zitė e ullirit e dobėsuan shumė. Gishtat e dorės sė djathtė ia prenė mjekėt se iu kishin ngrirė nėpėr male duke e mbajtur pushkėn. Ta shikoje kėtė luaneshė tė dikurshme qysh ishte tretur, tė prekte nė zemėr. Ishte bėrė asht e lėkurė dhe po pėrjetonte ēaste tė vėshtira. Mezi e siguronte kafshatėn e bukės pėr vete dhe pėr jetimėt qė i rriste. Nga skamja u detyrua ta shes edhe pasurinė e fundit qė e kishte, kalin e Azemit. Edhe nipi i Azemit, Bejtushi (djali i Seferit) qė gjatė sundimit nolian e kishte regjistruar nė shkollė, nė Tiranė, njė kohė i sėmurė nga malarja qėndroi te Shota (edhe ai vdiq pak pas saj).

         Ditėt e fundit tė jetės i kaloi nė Derven, nė atė shtėpinė e vogėl pėrdhese. Ishte lodhur dhe dobėsuar shumė. Kishte mbetur kockė e lėkurė.

         Mė 10 korrik 1927, nė moshėn 32-vjeēare, nė gjendje tė mjerueshme, i mbyll sytė njėherė e pėrgjithmonė heroina shqiptare Shotė Galica. Kur po jepte shpirt, te koka i qėndronin: fėmijėt jetimė qė ajo i kishte mbajtur, e qė nė heshtje po qanin, dy vėllezėrit e saj dhe disa kosovarė tė tjerė.

         Varrimi i saj nuk u bė nė heshtje, siē dėshironte qeveria e Ahmet Zogut. Nė pėrcjelljen e saj tė fundit erdhėn shumė njerėz nga rrethe tė ndryshme. Sipas porosisė sė saj varrimi u bė nė Fushė-Krujė.

 

         Nderimi dhe pėrjetėsimi

 

         Nė vitin 1962, Shteti Shqiptar ia ngriti lapidarin nė Fushė-Krujė, duke e nderuar edhe me titullin e lartė HEROINĖ E POPULLIT.

Njė tjetėr pėrmendore i ėshtė ngritur edhe nė qytetin e Kukėsit, punuar nga skulptori i njohur Kristaq Rama.

         Edhe nė Kosovėn martire kujtimi pėr kėtė heroinė nuk u shua kurrė. Emrin e saj e mbajnė shumė shkolla, rrugė e institucione kosovare. Ekzistojnė shumė kėngė e hartime letrare pėr tė. Shkrimtari i njohur drenicar, Mehmet Kajtazi, mė 1995 botoi romanin historiko- letrar “Shotė Galica”.

 

         Vasil KOĒI ia kushtoi kėtė poezi:

 

                        Shote Galicės

 

         S’ke lindur nga pėrrallat, nga legjendat

         as nga hyjnitė mitologjike,

         tė lindėn  hallet, vuajtjet, brengat

         dhe koha jote e madhe epike

 

         Mė shumė se gjakun tėnd e jetėn,

         mė shumė se vetė dhe lumturinė,

         (...Prite Azem Galica, prite!...)

         Kosovėn deshe dhe gjithė Shqipėrinė!

 

         Sa herė kujtoj, ej, thirrjen tėnde

         qė si rrebesh malesh vėrshon,

         them: heroizmi i Kosovės

         rend nėpėr kohėrat e gjėmon!

 

Mė 1997, nė 70-vjetorin e vdekjes sė saj, Instituti i Historisė sė Kosovės, nė Prishtinė,  organizoi Sesionin Shkencor me titull; ”Shotė Galica- Heroinė e Kombit”, ku u lexuan shtatėmbėdhjetė kumtesa, tė cilat, nė vitin 2003 edhe u botuan nė njė vėllim tė veēantė. Por, edhe sot e kėsaj dite, urimi mė i dashur qė u bėhet vajzave kosovare ėshtė  t’u thuash “U BĖFSH SI SHOTĖ GALICA

Me vendimin e Kėshillit Bashkiak tė Qytetit tė Fushė- Krujės, nr. 53, datė 24 nėntor 2004, me rastin e 40- vjetorit tė kremtės sė shkollės sė mesme tė pėrgjithshme “SHOTĖ GALICA” nė Fushė- Krujė, Qerime Halil Radisheva- Shotė Galica, HEROINĖ E POPULLIT SHPALLET QYTETARE NDERI

 

  Sėrish nė shėrbim tė atdheut

 

  Mirėpo, nuk shkoi gjatė dhe pėrsėri pėr Abdylin filluan „vizitat“ nga ana  e pushtetmbajtėsve. Mė 1981 e kontrolluan dhe e bastisen. Ndėrsa mė 19 shtator 1984 e arrestojnė dhe e burgosin nė Pejė. Aty e maltretojnė aq rėndė, ia prishin njėrin sy, sa nuk e ndal as Klinika e Prishtinės, por e dėrgojnė nė Zagreb. Mė vonė pasoi diferencimi  ideopolitik dhe e dėrguan nė pension tė parakohshėm, duke e bezdisur herė pas here polica...

Njė kohė e kaloi edhe nė Tiranė. As atje nuk qėndroi duarkryq. Jo, jo, ai kudo qė shkonte krijonte dhe punonte nė shėrbim tė kombit e tė atdheut. Mjafton tė kujtohet veprimtaria e tij nė faqet e revistės periodike “Diaspora shqiptare”, ku ishte edhe anėtar nderi. Nė ēdo numėr tė saj lė gjurmė pena e tij e mprehtė dhe gjithherė skalit njė emėr jetik- KOSOVĖN...

Pėr disa vjet rresht pėrsėri sikur u desh tė heshtej. Varri i Azem Galicės nė Galicė mbeti pa “shenjė pa dokė”, siē thotė populli. Vinin vizitorė nga tė gjitha anėt e Kosovės dhe secili ishte i gatshėm tė hapte qesėn pėr rregullimin e varrit. Edhe kolektivi i shkollės fillore nė Prekaz, qė e mbante emrin e kėtij trimi, pėr ēdo vit sillnin kurora mbi varrin e tij tė parregulluar.

 

Betimi i Adem Jasharit

 

         Lėvizjet e mėdha Demokratike tė shqiptarėve bėnė ndryshime kudo nė Kosovė dhe nė Shqipėri. Edhe nė fshatin Galicė u hetuan kėto ndryshime.  Mė 13.V.1990, te Lisat e Vorreve, nė Galicė, u mbajt takim dhe u mor  vendim, qė me mjete vetanake, tė rregullohej obelisku i Azem Bejtė Galicės. Dhe, kjo punė u bė shpejt e me vullnet.

         Mė 25 korrik 1990 Galica kishte festė. Po mbahej njė Tubim i Madh Popullor, asi ēfarė i organizonte Azemi sa ishte gjallė. Qė nė orėt e hershme tė mėngjesit nga tė katėr anėt kolonat me “krushq” me flamuj nė ballė po marshonin drejt Galicės. Mbi 30.000 mijė qytetarė erdhėn nė Galicėn kreshnike. Aty ishte edhe komandanti legjendar Adem Jashari, i cili edhe u betua qė ta ndiqte rrugėn e tij lavdiplote ...

Galicasit tė gjithė tok: burra, gra pleq, fėmijė, atė natė s’kishin fjetur fare. Nė fshatin e tyre po vinte e tėrė Kosova.

         Te obelisku i mbuluar me flamurin kombėtar e sollėn plakun 111-vjeēar, Rushit Godenin. Njė copė herė e shikoi fotografinė e Azemit dhe duke e lėmuar ngadalė pyeti:

          Ai āsht ky Azemi, apo m’bājnė sytė?!

-“Azemi ėshtė, Azemi” - i thanė tė pranishmit.

 - Ai afrohet dhe e puth duke i thėnė: “AZEM, A T’KAM THANĖ SE NJI DITĖ DO TĖ TAKOHEMI? FOL HE BURRĖ!” - dhe i rrodhėn lotėt faqeve. Tė gjithė u mallėngjyen dhe shumėkujt i dolėn lotėt. Ia sollėn njė karrigė dhe e lutėn t’i thotė dy-tri fjalė pėr Azemin. Kur u ul tha: “Azem galica a kānė trim i madh. AI ISHTE i DREJTĖ DHE i PASTĖR. KUR DOLĖM MALEVE NA THA: “NE QĖ DOLĖM NĖ MAL Mā S’KEMI GRA, VLLAZEN E AS F’MIJĖ, NE E KEMI VETĖM ATDHEUN, PĖR LIRINĖ E T’CILIT LUFTOJMĖ. eDHE ATĖHERĖ, SIKURSE EDHE SOT NUK i BāMĖ ASKUJT ASGJā, POR LUFTUEM PĖR TĖ DREJTAT TONA QĖ NA i MORI HASMI. HASMI YNĖ āSHT SERBIA...”

Kur u krye ceremonia e zbulimit tė obeliskut u kthyen te bina e zbukuruar me ēilima e flamuj komėtar, nė ballė tė sė cilės qėndronte portreti i Azem Bejtė Galicės. U pėrshėndetėn mysafirėt, u evokuan kujtime nga njerėz tė ndryshėm, u lexuan dhe u recituan vjersha, u kėnduan kėngė e u hodhėn valle. Referati kryesor:”Azem Bejtė Galica - kryekomandant i Lėvizjes Kaēake”u lexua nga autori i kėtyre rreshtave (Bedri Tahiri). Foli edhe Abdyl Krasniqi, i cili as nuk donte tė dėgjote se ē’thoshte policia serbe, e cila me forca tė shumta e me tanke e autoblinda na kishin rrethuar nga tė katėr anėt. Edhe pse ndėrhyri policia serbe, ēdo gjė kaloi pėr mrekulli dhe, sėrish, pasi drekuam e pushuam, nė atė vapė tė madhe, vazhduam programin artistik...

 

Eshtrat nuk i nxora unė, ata i nxori dheu, i nxori koha...

 

Atė ditė tė shėnuar pėr mbarė Drenicėn dhe shqiptarinė, nė tubimin e madh popullor, nė tė cilin morėn pjesė mijėra e mijėra qytetarė nga tė gjitha trojet shqiptare, Abdyl Krasniqi, si gjithmonė, pati rol tė veēantė. Ai, tashmė, duke qenė i angazhuar edhe nė Frontin e rezistencės, kishte ndarė mendje qė nė foltore tė shpalos ecurinė e nxjerrjes sė eshtrave tė kryetrimit Azem Galica dhe tė lexojė vargje tė zjarrta atdhetare qė tė ngjethnin  mishtė e tė bėnin tė hidheshe para topit pėr mbrojtjen e atdheut.

Atij, pasi bėri zbulimin e obeliskut, bashkė me bashkėkohanikun e kapedanit, plakun Rushit Godeni dhe bijėn e vetme tė tij, Azeminen, iu dha fjala.

Dhe, derisa po lexonte, erdhėn forca tė shumta policore serbe pėr ta ndėrprerė tubimin. Por, kot. Ai nuk ndalej fare. Nga ai fjalim po shkėpusim disa pjesė:

 

         Nė emėr tė drejtėsisė,

         Nga shpellė e hapur

         Pėr ēėshtje tė lirisė,

         Nga Kosovė e pėrgjakur!

 

         Vėllezėr dhe motra;

         Nga gjaku, nga dheu, nga toka!

         Tė gjithė atyre nga votra,

         Atyre me sy e vesh shqiponja!

 

 

         Nga “shpella” nė shpellė,

         Nga shpella pėr Kėshtjellė.

         Nga Kėshtjella pėr jetėn!

         Nga jeta pėr tė vėrtetėn!

 

         Nga skėterra,

Nga njė terr i zi,

Jo vetėm dramė,

Por edhe tragjedi.

 

SHPELLA

 

Thellėsia e shpellės

Matet edhe me vite!

Matet edhe me metra!

Terr- pa rreze drite!

 

 

Metra apo vite?

Vite apo metra?

Edhe metra, edhe vite,

Edhe vite, edhe metra!

 

Qė kur kjo?

Qė kur u nda trolli,

Qė kur u vra liria,

Qė kur nė copa, u nda Shqipėria!

        

...Pas shumė kohe tė Kosovės sė martirizuar, tani shpellė, eshtrat e Azem Galicės nga shpella, nuk i nxora unė! Ata i nxori: Dheu-toka! Dhe unė biri i kėtij trualli mė detyroi koha, vitet, shpella. Zbrita n’atė pikė tė legjendės dhe Erės sė kreshnikėve, nė errėsirėn e thellė tė shpellės, me dritėn e pishės. Zbrita thellė nė shpellė, pa dritė, pa diell!

Era akull, acar, cingėrimė, ulėrimė, bubullimė, thellėsia stėrr, heroizėm i pėrgjakur, edhe sot i hapur mė tha: “Zbrit nė shpellė, Restauro Kėshtjellėn!” Vargjet dhe veprat rrjedhin si Liria, nė zemrat e heronjve tė tokės sonė arbėrore!...

 

         Sa rritej shpella,

         Aq rriteshim edhe ne

         Por, ne rriteshim:

         Nga terri, shkretėtirė,

         Pa asgjė tė bukur,

         Pa asgjė tė mirė!

 

         Shpellė e mbyllur,

         Gropė e pėrgjakur!

         Popull i mbytur,

         Shpella- varr i hapur.

        

         Dramat, ekseset, mbresat, mė shoqėruan gjatė tėrė jetės. Shpella rigonte, derdhte lot, rridhte edhe gjak. Supet mĒu pėrgjaken, si vetė historia jonė. Falė historisė, mblodha nektar lulesh si bletė, si vetė Liria. Vargjet rrjedhshėm lindėn si gurrė burimi nga toka, nga terri, nga dheu, nga skėterra, nga gropa, nga shpella, nga votra!

                   Gjak i freskėt qė derdhej,

                   Gurrė gjaku vėrehej

                   Nė fundin e shpellės tubohej

                   Pėr fundin e saj punohej!

 

         Azem Galica...me popull 73 vite, 73 metra nė varr, nė shpellė, dhe unė si fėmijė qė isha, u bėra shigjetė dhe vrava nė zemėr mitin epokė. Unė, si krijesė Dradane qė Kosovės t’ia sjell Azem Galicėn, pas shumė metrash thellėsie, pas shumė vitesh robėrie, rashė nė fundin e shpellės. Arrita atėherė kur dyshoja se humba ēdo lidhje me tokėn, me dheun, dhe aty diku nė shpellė takova Azemin, nipin e Skėnderbeut...

         Azem Galicėn e gjeta nė fundin e shpellės pėrzier me dhe. Dhe kombin. Ai u ngrit dhe u ul si dikur. Pata fatin ta takoj, ta shoh, ta prek, ta pyes. U gėzova shumė. U “binda se vėrtet” isha i vdekur, sepse  isha nė njė botė tjetėr. Mendoja se Azemi dikur ishte vrarė, tani vėrtet e kisha afėr tė gjallė. Fjalėt e Tij ishin si ato nė botėn reale. U fol pėr Flamur, pėr Kosovėn, pėr trojet tjera shqiptare, pėr Shqipėrinė. Pastaj mė pyeti pėr Drenicėn, pėr Kullėn, pėr Qyqavicėn...Nė rrudhat e tij tė ballit lexova e ē’nuk lexova! Rreshti i fundit qė lexoja ishte: Jo larg, fitohet Liria! Edhe unė iu drejtova: “Ah, Azem ēka tė ka gjetur!” Ma ktheu:”Jo, jo! Pėr tė lindur- lypset vdekur!

         Edhe unė nė shpellė jo pak u kacafyta fyt pėr fyt, sy mė sy, ballė pėr ballė me gjarprin, me ēelėsin, me jetėn, me vdekjen. Isha i vetėdijshėm pėr misionin historik e krenar, edhe pse kisha gjarprin pėrballė. Me shpellėn, me terrin, me gjarprin u kacafyta, por me siguri  mitin dhe frikėn i mbyta!...por edhe unė keq e pėsova! Pėrjetova vėrtet dy botė. Me tmerr i kalova. Si individ gjithēka humba: familje e vendlindje, tani pres edhe plumba! Sepse si tepėr jetova! Mė helmoi gjarpri! Mė helmoi kobra! Mė vrau Serbia, por edhe miku e tradhtia!

         Atė ditė (22 maj 1971) kur me Azemin dola nga thellėsia e tokės “dola”, njė zė shpėrtheu nga dheu, nga toka. Njė zė i thekshėm jehoi, bubulloi e shtoi: Legjendė e Kosovės martire! Tokė, kjo- Dardane kreshnike!...

 

                    ...dhe Prite o diell Azem Galicėn!

                        Azemi rron me Qyqavicėn”

 

         Drenica si Drenica! Deri nė fitore Kulla e Saj ėshtė Qyqavica!

 

          Nėpėr gjyqet dhe burgjet serbe...

 

         Seancat e shumta gjyqėsore, torturat psiko- fizike nėpėr dhomat e  hetuesive dhe vuajtjet  e gjata nė birucat e errėta tė burgjeve tė ndryshme serbosllave paraqesin kaptinė tė veēantė nė jetėn e atdhetarit Abdyl Krasniqi. Ai, qė nga momenti i nxjerrjes sė eshtrave tė Azem Galicės (22 maj 1971) e deri mė 24 maj 1979, ėshtė i larguar nga puna dhe ka rėnė nė 19 seanca gjyqėsore...

         “Krasniqi si njeri i dyshimtė qė prej vitit 1971 deri mė 1996, ėshtė dėnuar mbi dhjetė herė nga shtatė ditė e deri me pesė vjet burg”- shkruan Mujė BUĒPAPAJ nė “Rilindja demokratike” tė Tiranės, tė datės 5. 12. 1996, nė artikullin e gjatė me titull ”Njeriu qė zhvarrosi mitin”. Ky autor mė poshtė konstaton:”Krasniqi, ky njeri tek i cili janė harmonizuar pedagogu i historisė, luftėtari kryengritės, pajtimtari i gjaqeve nė Kosovė dhe poeti kushtrimuar, ėshtė pėrsėri optimist pėr ēėshtjen e Kosovės”.

         Vėrtet, mė 21 shtator 1971, vetėm katėr muaj pas rivarrosjes sė eshtrave tė kryetrimit nė vendlindjen e tij, nė Galicė, mėsuesi i historisė, Abdyl Krasniqi, largohet nga puna. Dhe, kjo odisejadė vazhdoi deri mė 24 maj tė vitit 1979, kur u shpall i pafajshėm dhe iu lejua qė sėrish ta marrė ditarin dhe t’iu edukojė filizat e rinj...

 

         Jeta mė e rėndė se vdekja!

 

Mė 1984, pa ndonjė dėshmi, e arrestojnė dhe e dėnojnė nė Gjykatėn e Qarkut tė Pejės me pesė vjet burg, me pretekst se ka marrė pjesė nė formimin e njė partie ilegale, kurse pas lirimit pėr t’u mbrojtur nė liri, i ėshtė kufizuar lėvizja dhe ka ngelur i papunė.

         “Para trupit gjykues, tė cilin do ta kryesojė Dushan Miēanoviq, fillon gjykimi i tė akuzuarit Abdyl Krasniqi, punėtor shumėvjeēar i arsimit nga Drenoci i Malishevės. Ky akuzohet pėr vepėr penale tė bashkimit e sanksionuar me nenin 136, paragrafi lidhur me nenin 116 tė LPJ-sė. Edhe ky pra ėshtė njė proces nė vazhdėn e proceseve tė montuara  e tė porositura nga pushteti pushtues serb”,- ėshtė shprehur ato ditė pėr gazetėn “Bujku”, mbrojtėsi i tij, avokati Adem Bajri.   

         Tashmė, si i burgosur politik, i maltretuar dhe i sėmurė, pėrcillej hap pas hapi. Bashkė me tė vuante edhe familja e tij e traumatizuar. Edhe vetė kishte pėsuar mjaft nga shėndeti, i ishte dėmtuar tė pamurit dhe tė dėgjuarit...Pėr kėtė dėshmojnė dokumentet e shumta mjekėsore tė lėshuara nga klinikat dhe ordinancat e ndryshme brenda dhe jashtė vendit.

- Po, s’e kam hallin tim gjithaq, thotė ai atėbotė, se fundja unė timen e kam kryer. Brengė i kam fėmijėt, familjen qė mė ėshtė shpėrndarė e traumatizuar. Dy djem mbajnė burgun (3 pėrkatėsisht 4 vjet) pėr shkaqe politike nė Shkup, dy tė tjerė kanė ikur nė perėndim, dy fėmijė nga pasojat e bastisjeve dhe tė shqetėsimeve gati tė pėrditshme tė milicisė serbe janė sėmurė...Unė vetė nga spitali  i Gjakovės (tė parėn herė kam qėndruar prej 21. XI- 24. XII. 1994 dhe sė dyti prej 22. I- 3. II. 1995) dhe ai i Prishtinės (prej 10. X.- 3. XI, 1995) jam liruar me diagnozė tė rėndė shėndetėsore...(Drama nė ankthin e dhunės- artikull i Q. A. nė “BUJKU” i datės 29. III. 1996).

         Bastisjet dhe pėrndjekjet e kėsaj familjeje nuk kishin tė sosur.  Kėshtu vetėm brenda muajit tetor tė vitit 1995 pati tetė bastisje nė shtėpinė e arsimtarit veteran, gjatė tė cilave u demoluan tė gjitha orenditė duke  u kėrkuar armė dhe djalin i tij, Fitimi,- shkruan nė njė raport tė KMDNJ-sė, dega nė Malishevė. Ato ditė ishte kidnapuar edhe vajza e tij, Servetja, studente e rregullt e Fakultetit tė Bujqėsisė nė Prishtinė dhe pėr njė kohė tė gjatė qe mbajtur nė Burgun e Smrekonicės, pa ditur gjė pėr fatin e saj.

Pėr arrestimin dhe burgosjen e tij me tre tė bijtė: Atomin, Betimin dhe Fitimin, mė 14 prill 1994, pastaj maltretimit tė djalit tė vogėl, Kushtrimit nė klasėn e tetė, mė sė miri flet deklarata e vetė Abdylit, nė tė cilėn nxirrte konstatimet: Jeta mė e rėndė se vdekja! dhe Mė mirė fund i tmerrshėm se sa tmerr i pėrhershėm!.

 

         Nga ilegalja nė frontet e luftės

 

         Dhe, tė gjitha kėto; sėmundja qė po e rėndonte pėr herė e mė shumė, bastisjet e pėrditshme, maltretimet dhe torturat psiko- fizike, traumat e familjes, izolimi nga frikacakėt shqipfolės, sidomos gjurmimi i punės sė tij ilegale, e detyruan qė njė ditė tė kalojė matanė kufirit tė mallkuar ndarės, nė tokėn mėmė, pėr ta marrė veten dhe pėr tu shėruar nė spitalin e Tiranės...Kjo, ishte vetėm  njėra faqe e medaljes. Nė fakt, ai kaloi andej me detyra e misin tė caktuar, kaloi qė ta ndihmonte Lėvizjen, gjegjėsisht luftėn...

         Nė prill tė vitit 1996, i bėri njė vizitė edhe varrit tė Shotė Galica, nė Fushė-Krujė dhe, i dėshpėruar me gjendjen e tij tė mjerueshme e nė bashkėpunim me Lidhjen Studentore “Dardania” themeluan “Kėshillin pėr Riparimin e varrit tė Heroinės sė Popullit- Shotė Galica”, kryetar nderi i tė cilit u zgjodh Abdyl Krasniqi.

Mehmet Kajtazi, nė reportazhin “Drejtėsia- Shqipėria”, tė botuar nė “Bujku” tė datės 20 qershor 1996, nxjerr kėtė pėrfundim:“Do tė vijė njė ditė kur nga toka e lirė, ku ėshtė strehuar pėrkohėsisht Abdyli, do tė lind edhe njė poemė pėr shpellėn...do tė vijė njė ditė kur pėr arsimtarin e historisė dhe poetin Abdyl do tė shkruhen balada...do tė flitet nė ato balada se si i kaloi nėntė orė nė thellėsi tė tokės , e do t’i kalonte edhe nėntėdhjetė orė tė tjera. Njeriu qė pandehte se nuk e ka gjetur gishtin e vogėl tė Azemit...kur mjeku tha pėr tė dytėn herė se nuk i mungon asnjė pjesė e skeletit Trimit ai edhe njėherė i priu kėngės: “O, prite, prite Azem Galicėn...!” E nė baladė ka hyrė edhe sot poeti: nga libri i tij “Shpella” po i nxjerrim vetė dy vargje:

 

                   Arma jonė ėshtė DREJTĖSIA,

                   Poshtė tirani, rroftė SHQIPĖRIA!

 

Nė Tiranė qėndroi njė kohė tė gjatė dhe gjithmonė nė shėrbim tė kombit e atdheut.

         “Gjatė muajve qershor, korrik, gusht, shtator, tetor 1998, bėmė njė aktivitet dhe njė ndihmė tė konsiderueshme pėr UĒK-nė. I bėmė njė kėrkesė me shkrim Qeverisė sė Shqipėrisė, pėr hapjen e Zyrės sė UĒK-sė nė Tiranė, pėr hapjen e Radios “Kosova e Lirė”, pėr dhėnien e armėve nga shteti shqiptar, pėr hapjen e Fondacionit “Jusuf Gėrvalla”, si Fondacion pėr tė ndihmuar Kosovėn, luftėn e saj ēlirimtare me armė etj...” shkruan Faridin Tafallari nė librin “ZOT TĖ KĖSAJ TOKE JEMI NE”, Prizren, 2003, f.24, pėr tė vazhduar:

         “Baca Abdyl ishte vetė ai qė bėnte punė dhe aktivitete pėr UĒK-nė, por edhe djemtė e tij ishin tė angazhuar si Atomi, Selimi, Halimi, Fitimi, Shqipja. Djemtė e tij sa vinin nė Shqipėri e sa hynin nė Kosovė, tamam si shqiponjat, qė fluturojnė mbi male. Ata i mbanin lidhjet drejtpėrsėdrejti Kosovė- Shqipėri”.

         Ai nuk qėndronte vetėm  nė Tiranė. Jo, jo, lėvizte gjithandej ku ushtronin e pėrgatiteshin luftėtarėt e lirisė. Ditė tė tėra i kalonte edhe hotel “DRENICA” tė Durrėsit, pronarė tė tė cilit ishin vėllezėrit atdhetarė Kapiti, djemtė e trimit sypatrembur dhe luftėtarit tė Shaban Palluzhės, Sadri Kapitit.

         “Shtabi i UĒK-sė nė Durrės priste e pėrcillte rekrutet e ardhur nga perėndimi. Me bac Abdylin jemi buzė detit nė Durrės, pranė qendrės sė luftėtarėve nė restorant “Drenica” dhe bisedojmė tė gėzuar se kėsaj here po fiton Kosova. Kėtė e shihnim nė gatishmėrinė e atyre tė rinjve e tė rejave qė shkonin pėr ta shpėtuar Kosovėn me vullnet e duke kėnduar:

                            Do tė ecim dorė pėr dore,

                            Do t’luftojmė deri n’fitore...

         Mjaft me interes ishte edhe letra e Abdyl Krasniqit dėrguar kryetarit tė Partisė Republikane, z. Sabri Godo, mė 21. 6. 1998, tė cilėn e pėrmbyll me vargjet e fuqishme:

                   Me respekt dhe plot nderime;

                   Nga Dheu, nga Toka

                   Nga Shpella! Nga Kosova!

                   Nga Sketerra! Nga Troja

                   Nga Galica e  Vlora!

                   Nga Shqipėria! Nga Trojet tona!

 

Kėrcėnime dhe atentate nė Abdyl Krasniqin

 

         Dhe, strumbullar i gjithė kėtyre aktiviteteve ishte Abdyl Krasniqi. Pra, ai, atje, si pėrherė, ishte angazhuar me mish e me shpirt nė shėrbim tė kombit e tė atdheut. Mu pėr kėtė edhe ishte bėrė halė nė sy e dorės sė zgjatur antikombėtare dhe pėsoi dy-tri atentate.

 “Sulm me breshėri automatike mbi Abdyl Krasniqin. Dy ditė mė parė nė njė nga lokalet  e kryqėzimit mes rrugės Myslim Shyri dhe Muhamet Gjollesha tė Tiranės ėshtė sulmuar nga njė makinė qė ka kaluar me shpejtėsi veprimtari dhe shkrimtari kosovar Krasniqi. Menjėherė mbas ngjarjes nė lokal kanė shkuar forca tė shumta tė policisė dhe kanė filluar ndjekjen e autorėve”- shkruan gazeta e Tiranės, Rilindja e datės 10. 7. 1998.

         Puna e tij atdhetare pengohej edhe nė forma tė tjera, mė perfide e mė tė sofistikuara. Kėshtu, Shtypshkronja “Koha jonė” e Tiranės, me pronar z. Enver Bytyēi, ia kishte dėmtuar gjithė tirazhin tė librit “Ėshtė e jona Dardania”, tė cilin paskėtaj vetė e kishte djegur dhe hedhur nė lumin Lana...

 

NGA KOSOVA, ME KOSOVĖN, PĖR KOSOVĖN

 

Lidhjet e tij tė drejtpėrdrejta me UĒK-n, e bėnin njė personalitet tė veēantė, fjala e tė cilit peshonte rėndė. Madje ai ishte i lidhur me Partinė e Luftės edhe mė herėt. Ta zėmė, qė nė vitin 1997, kishte hartuat tekstin me titullin profetik: NGA KOSOVA, ME KOSOVĖN...PĖR KOSOVĖN!, tė cilin e pėrpunoi dhe e bloi gjatė e gjatė, derisa e finalizoi nė orėt e vona tė pasmesnatės dhe, njė ditė tė ftohtė janari, kur acari dhe bora kishin zėnė shtigjet,  pėrmes njeriut tė besuar, z. Qerim Halili nga Tėrdefci i Drenicės, e pėrcolli kėtej kufirit, i cili kumboi si zė kushtrimi nė gjithė Kosovėn:

 

QYTETARĖ TĖ KOSOVĖS!

 

         Nė vėshtrim tė gjendjes sė stacionuar shtypėse dhe mbytėse nė Kosovė, kur dhuna e terrori i regjimit shoven serb mbi popullin e pushtuar shqiptar vazhdon me pėrmasa shqetėsuese, duke shkelur tė gjitha tė drejtat: qytetare, njerėzore e kombėtare, tė njė populli, qė kėrkon tė kėtė tė drejta dhe barazi si ēdo popull tjetėr dhe se nga kjo bazė me plot tė drejtė morale- politike, juridike- historike- zėri i arsyes Popull- lėshon:

 

THIRRJE

 

         Nga thirrja qe del: ftohen tė gjitha forcat politike nė Kosovė, tė jenė serioze dhe unike nė shėrbim tė kohės dhe kombit nė pėrgjithėsi, nė kuadėr tė pėrcaktimit, qėndrimit, vullnetit, vendimit dhe fjalės sė popullit.

         Ftohen tė gjithė qytetarėt e tė gjitha instancave, pa marrė parasysh pėrkatėsitė e tyre partiake: T’i bashkohen kėrkesave tė drejta nga thirrja qė del prek gjirit tė popullit dhe botės studentore!

         Pa vonesė tė fillohet me protesta nė vende publike, nė tubime tė pėrditshme nė fshatra e qytete tė Kosovės! Protestat tė vazhdohen deri nė plotėsimin e tė drejtave qytetare, njerėzore e kombėtare. Kėrkesat nė protesta kėrkohen tė jenė paqėsore, duke marrė pjesė qytetarėt e ēdo moshe, profesioni a gjinie!

         Kjo thirrje pa vonesė tė futet nė jetė- tė lėviz duke u shpėrndarė nė ēdo qosh tė atdheut pėr tė filluar protestat e pėrgjithshme popullore nga qytetarė: nga nxėnėsit dhe mėsuesit e tyre tė shkollave fillore, tė mesme dhe rinia studentore, deh tė gjithė ata punėtorė tė larguar dhunshėm nga institucionet dhe vendet e tyre tė punės!

         Nė ballė tė protestave tė jenė: Fabrikat e ditės- shkollat me kėrkesat pėr arsimin dhe objektet tona shkollore, punėsim, lėvizjen e lirė, ndėrprerjen e dhunės, pėrjetėsimin dhe aplikimin e institucioneve dhe Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Protestuesit tė mos pėrqendrohen vetėm nė njė pikė apo vend! Protestuesit secili aty nė rrethin e vet ku graviton. Protestat nuk do tė shtypen, injorohen apo dėnohen nga regjimi shoven serb, apo ekstrem tjetėr, sepse ato bėhen tė qeta dhe me njė kulturė tė lartė politike e qytetare- nė nivelet e botės bashkėkohore, nė raport tė drejtė, tė sė drejtės pėr protesta. Megjithatė, lypset kujdes nė mėnyrė qė tė shmangen provokacionet e mundshme tė regjimit serbosllav. Kėshtu kėrkon momenti dhe situata e rėndė prezente. Bota pėrparimtare- liridashėse, do t’i pranojė kėrkesat e njė bote tė shtypur shqiptare si kėrkesa tė drejta tė kohės dhe popullit, plotėsimi i tė cilave do tė realizohet nė kuadėr tė kėrkesave tė drejta mbi protesta nė rrugė paqėsore. Ndaj, aktualisht, protestat janė edhe tė domosdoshme!

         ...dhe se padyshim: Zoti i gjithėsisė,

         Ndihmon nė emėr tė drejtėsisė!

 

“Zėri i Arsyes”

  KOSOVA                        Kjo thirrje nuk mund tė karakterizohet  

                                           Si thirrje anonime, ngase ėshtė Kosova.

                                 Zėri i arsyes popull: nga dheu, nga toka!

                                                                      Kosovė, 1997

 

 

         Strumbullari i veprimtarive atdhetare nė Tiranė

 

Kur jemi tė aktiviteti i tij nė Tiranė rreth sigurimit tė armatimit dhe pajisjeve tė tjera luftarake, patjetėr duhet spikatur edhe kėtė:

 

Dokument

         Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė

         Lėnda: Kėrkesė

 

         Sipas kėrkesės sė bėrė gjatė takimeve nė bisedat e bėra me pėrfaqėsues tė Republikės sė Shqipėrisė pėr furnizimin me armė: Armatės Popullore (UĒK-sė) dhe ēėshtje tė tjera tė rėndėsishme e me peshė dhe tejet sekrete nė kuadėr tė ardhmėrisė pėr Pavarėsinė e Kosovės.

         Nė pėrpjekjet serioze tė grupit prej tre anėtarėsh pėr bisedime falėnderojmė nga zemra pėrfaqėsuesit  e kėtyre bisedimeve pėr mirėkuptimin e shtetit amė pėr gatishmėrinė pėr ndihmat vėllazėrore.

         Nė kėto bisedime tejet tė rėndėsishme, tė sigurta dhe shumė sekrete, pėr gjithēka qė na shqetėson, pėr sakrificat sublime qė bėn populli i Kosovės, me nė krye Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, duke biseduar hapur dhe sinqerisht, nė kuptim vėllazėror me pėrfaqėsuesit e shtetit amė, ku do tė pėrcaktohen rrugėt dhe forma e organizimit pėr miratimin e kėrkesave tė paraqitura.

        

         Tiranė, 11. 07. 1998                                 Me respekt!

                                                                          Abdyl Krasniqi,

                                                                          Faridin Tafallari,

                                                                          Selam Elmazi

 

         Aktiviteti i kėtij veprimtari me bashkėpunėtorė po jepte rezultate tė kėnaqshme. Kėshtu, mė 8. 08. 1998, nė Tiranė u  hap Fondacioni “Jusuf Gėrvalla”, ndėrkaq, mė 26. 08. 1998 lejohet hapja e Zyre sė UĒK-sė nė Tiranė.

        

          Azem Galica u bė  UĒK!

 

Por, ngjarjet morėn rrokullimė.

         Hija e Azem Galicės  lėshoi rrėnjė  tė thella nė tokėn e lashtė dardane. Mėsuesi Shaban Jashari u mėsonte nxėnėsve pėr trimėritė e  Azem Galicės. Mė mirė se tė tjerėt amanetin e tij e kuptuan tė bijtė, Hamza e Ademi, tė cilėt njė ditė u bėnė edhe vetė histori. Komandanti legjendar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jashari, nė tubimin e madh tė mbajtur nė Galicė, mė 25 korrik 1990, qe betuar se do ta vazhdojė rrugėn e Tij, rrugėn e madhe drejt lirisė!

Fjala e kryetrimit nuk mbeti peng, ajo e bė realitet. Azem Galica u bė UĒK-e, e UĒK-ja u bė Azem Galicė!

         Para obeliskut tė tij nė Galicė dhanė betimin shumica e komandantėve dhe luftėtarėve tė lirisė.

         Njė ditė tė bukur, tė javės sė parė tė prillit 1998, nipėrit e tij, u mblodhėn aty dhe u pėrbetuan: LIRI A VDEKJE! Njėsiti i tyre suksesshėm veproi nė kuadėr tė Bataloinit III tė Brigadės 114 “AZEM GALICA”, gjegjėsisht “FEHMI LLADROVCI”.

         Barbaria serbe hyri edhe nė shkrepat e Arbėrisė sė Vogėl. Dogji e shkatėrroi ēdo gjė. Edhe obeliskun e Azem Galicės e bėri copė-copė...Ashtu veproi edhe me bustin e tij para shkollave...Cerberėt karpatianė edhe nė mermer ia patėn frikėn.

          Dhe, njė ditė agoi ditė e bardhė!

         Azem Galicės sikur i buzėqeshte  mustaku...

Por, kot, Abdyl Krasniqi ishte uragan shpėrthyes qė nuk pengohej dot. Ato ditė ai qėndronte nė Tiranė. As atje nuk rrinte duarkryq. Pėrkundrazi, vepronte hiē pa u ndalur. Pena e tij i ngriste lapidar Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, e cila kishte zėnė rrugė tė mbarė. Ndaj trojeve tė sakatosura stėrgjyshore ndjente obligim tė domosdoshėm, andaj thotė:

         Pėrgjigje kėrkohet patjetėr

         Ose me zjarr ose me letėr!

Kėshtu, edhe poemėn “Nga bubullimė...”, tė botuar nė revistėn nr. 3 “Diaspora shqiptare”, e pėrmbyll me vargjet kuptimplota:

         UĒK-ja tė forcohet

         Mjaft Evropa me Sėrbinė!

         Erdhi koha tė fitohet!

         Pėr Lirinė! Me UĒK-nė!

Pra, Abdyl Krasniqi ishte nismėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ishte njeri i Ilegales. Ishte ndėr themeltarėt e Partisė sė Luftės. Ishte bashkė me Azem Sylėn, Ali Ahmetin, Afrim Zhitinė, Fadil Vatėn, Bardhyl Mahmutin, Xheladin Gashin, Ahmet Haxhinė, Ruzhdi Saramatin...Madje e udhėhoqi edhe Konferencėn, e cila u mbajt nė Divjakė dhe mori vendim pėr njė rezistencė aktive! “Punėn e Konferncės e udhėhoqėn: Ali Ahmeti, Abdyl Krasniqi, Fadil Vata”- shkruan Riza Greiēevci nė faqen 63 tė librit “Xha Neza nė udhėkryqet e ilegales”.

Heroi i kėsaj vepre, Xha Neza (Nezir Zogaj nga Divjaka) kujton momente nga takimi me atdhetarin Abdyl Krasniqi, i cili kishte bėrė udhėtime tė shumta anekėnd Kosovės dhe Maqedonisė. I kujtohet edhe hera e fundit kur kishte dalė nga shtėpia e tij dhe kishte vajtur nė Tiranė pėr tu pėrkujdesur pėr blerjen e armatimit pėr  luftėtarėt e lirisė.

Dhe, nuk e kishte edhe shumė tė vėshtirė! Pas e ndiqnin edhe 17 fėmijėt e tij. Qė tė gjithė, kush andej, kush kėndej, e ndihmonin ēėshtjen kombėtare. Krahas vajzės sė madhe, Xhevės, me pamje engjėllore e me zemėr sa bjeshka, nė mbrojtje tė nderit kombėtar ishin vėnė me armė nė dorė, edhe Atomi, edhe Selimi, edhe Halimi, edhe Kushtrimi, edhe Shpata, edhe Shkodra, edhe...

-Baba Dyl, mbahu, se liria e Kosovės ėshtė nė prag!“ -i thoshin ata, sa herė e merrnin nė telefon nga anė tė ndryshme tė Trojeve Etnike.

Gjatė luftės sė lavdishme tė UĒK-sė gjaku i tij u shndėrrua nė lulėkuqe lirie. Mbi dhjetė pushkė ia fali atdheut tė sakatosur nga barbaria serbosllave. Lirsisė ia fali edhe mė tė dashurėn e shpirtit, vajzėn e madhe, heroinė Xhevėn.

 

PROFESORESHA E „PADISIPLINUAR“

 

...“Profesoresha e gjuhės dhe letėrsisė shqipe, Xhevė Krasniqi, nuk po ecėn nė vijė tė mbarė. Edhe i ati, mėsuesi i historisė, Abdyl Krasniqi, ėshtė element turbullues. Ai i pat nxjerr eshtrat e Azem Galicės nga thellėsia e shpellės dhe qe dėnuar disa herė. E tillė ėshtė edhe e bija, andaj s’ka mė vend nė gjimnazin „ Luigj Gurakuqi “ tė Kijevės...“ - shkruante nė gazetėn, qė Fehmi Lladrovci e lexonte prapa grilash.

-Tė lumtė, mori luaneshė! – bėri me vete, duke u ngritur nė kėmbė si rrufeja. Zemra iu bė mal me dėborė, sa nuk ia dinte fare mynxyrave tė qelive tė mykta.

 

Fėmijėria dhe shkollimi

 

Xhevė Krasniqi u lind mė 1 qershor tė vitit 1955, nė Drenoc tė Malishevės. Rridhte nga njė familje me tradita tė hershme atdhetare. Aty shqiptarizmi moti kishte lėshuar rrėnjė. Atdhedashuria mbėltohej dhe ushqehej me qumėsht ambrozi. I ati, qė nė fėmijėri, ia mėsoi shtigjet plot zigzage tė jetės hileqare. Ajo rrugė  nuk ishte e shtruar me lule dafinash, por me ferra kaēe. Ishte e hidhur pelinė, veēse ėmbėlsohej duke e ujitur me gjak lirie, e kishte kėshilluar ai, sa e sa herė.

Mėsimet e para i mori nė vendlindje. Zgjuarsia dhe kureshtja e saj binin  ndesh me moshėn qė kishte  dhe  la pa mend tė gjithė  mėsuesit. Kur mbaroi tetėvjeēaren, nė vitin shkollor 1970-71, i vėllai i saj, Selajdini ishte nė klasėn e VII, andaj iu dashtė ta pres  pėr njė vit. Gjatė pushimit njėvjeēar vajza e zellshme dhe e etshme pėr dije nuk e kaloi kohėn kot. Ajo kishte lexuar  mbi 123 vepra tė ndryshme letrare.

 

S’ka bursė pėr bijėn e nacionalistit!

 

Shkollimin e mesme, bashkė me tė vėllain, e vazhdoi nė gjimnazin e Prizrenit. Si e vetmja vajzė e asaj ane, qė me vullnet tė ēeliktė ēante errėsirėn prapanike dhe me bazė tė dobėt materiale, kishte nevojė pėr ndihmė. Kėrkoi bursė, por kot, atė nuk e gėzoi kurrė!

- Kujt t’i ndihmojmė, bijės sė atij qė na nxori telashe? -thanė komunarėt ligavecė, duke i futur veshėt e lesh e duke u bėrė si tė shurdhėr.

- Kafshatėn e gojės do ta shes e shkollimin nuk ta ndėrpres kurrė  bija ime e dashur!- i tha i ati me krenari tė panėnshtruar.    Edhe atje shkėlqeu, ishte nxėnėsja mė e mirė nė shkollė.

Pėr tė studiuar vajti nė Prishtinė, ku paralelisht kreu dy fakultete, atė tė Gjuhės dhe Letėrsisė Shqipe dhe Juridikun.

Xheva i takonte asaj  gjenerate qė pėrsipėr mori barrėn e rėndė tė ndryshimit tė statusit poshtėrues tė popullit tė Kosovės nėn pjellėn e pistė tė shtetit hibrid, tė quajtur Jugosllavi.

- Me kėtė shtrigė nuk na lidh asgjė, Shqipėrinė e kemi mėmė e at,- thoshte pa u rrudhur fare, vajza veshur kuqezi.

Studentja shembullore punonte hiē pa u ndalur  dhe e zgjeronte rrethin e saj veprues. Sakaq njoftohet dhe lidh zemrėn, si mishi me kockėn, me tė riun maturant, me Fehmi Lladrovcin, drenicakun syshkabė. Lidhja me ilegalen i bashkoi edhe mė shumė, i bėri mė tė afėrt, mė tė dashur, mė intim. Veprimtaria e tyre kėrkonte guxim, menēuri, syēeltėsi, seriozitet, vendosshmėri, maturi. Aty nuk bėhej shaka. Pėr njė fjalė goje tė shkonte edhe koka! As kukudhat e kukuriqat nuk ishin pakėsuar, ata sorollateshin e pėrgjonin kudo, si hijenat tinėzare. Ajo ishte punė me rreziqe, punė qė kėrkonte  sakrifica, kėrkonte flijime. Vasha sypatrembur kėto i kishte ditur moti, ajo ishte e pėrgatitur pe tė gjitha. Shembull kishte te atin. Ehe, kur u kishte hyrė xha Abdyli kėtyre punėve tė thella...

 

Edukatorja qė nė shkollė solli frymė tė re

 

Kur ia  nisi punės, si profesoreshė, sikur iu hapen dritare tė reja. Tashmė kishte edhe mundėsi tjera, kishte pėrpara motorin e shoqėrisė, kishte rininė me gjakun e valė e  me zemrėn prush. Mjaftonte njė shkėndijė e vogėl dhe ēdo gjė do tė merrte flakė. Shpejt hyri nė zemrat e tyre dhe u pleks si gėrshetė nimfash. Etjen e tyre pėr dije dhe atdhetarizėm e shoi mė mirė se ēdokush tjetėr. Nė brendi ua kuptonte eshkėn e pėrvėluar pėr njė tė ardhme tjetėr fare, mė tė mirė, mė tė lumtur, mė tė lirė, andaj edhe i brumoste me njohuri tė reja, pėr figurat e ndaluara tė historisė sonė kombėtare.

Me ardhjen e saj ndryshoi edhe frymėmarrja  nė shkollė. Aty zu tė vlonte ndjenja e atdhetarizmės. Organizoheshin orė letrare e  tubime pėrkujtimore tė datave tė rėndėsishme, veēan ato tė demonstratave studentore tė 1981-it. Kjo u ra nė sy tė gjithėve. Pa vonuar erdhėn edhe kėrcėnimet e para nga lart. Gjimnazi „ Luigj Gurakuqi “ i Kijevės u cilėsua „vatėr e rezistencės dhe nacionalizmit shqiptar “.

Sypatremburės aq i bėnte. Kėto lehje nė erė nuk e trembnin aspak. Sukseset me nxėnės e bėnin qė t’i harronte tė gjitha. Frikėn e kishte shqelmuar kaherė. Nė sytė e tyre tė etur lexonte ardhmėrinė. Pėr ēdo orė u sillte dhe u lexonte  revista, fletushka dhe libra tė ndaluara. Edhe temat e hartimeve i zgjidhte nga mė tė „ nxehtat“. Sigurimi shtetėror serb kishte vu nė gjurmė kėlyshėt nuhatės. Dėshironin ta kapnin me pelė pėr dore. Njė ditė ia kishin thyer arkėn, ku i mbante hartimet e nxėnėsve dhe ia kishin kontrolluar njė nga njė.

Ah, medet, medet, ē’ligėsi! Por vasha, qė nuk ia hante dot qeni shkopin, ua hodhi me mjeshtėri. Nxėnėsin qė e kėrkonin e kishte larguar nga shkolla, pa e hetuar fare. Aman, aman ē’hartim  tė bukur kishte punuar ai, e kishte shkrirė fare, kishte shkruar pėr Mėmėn Shqipėri. E kishte shtyrė ta lexonte disa herė edhe para shokėve e shoqeve  tė klasės...

Edhe sot, nxėnėsit e saj kanė respekt dhe flasin fjalė mirėsie pėr mėsuesen e dashur e tė paharruar. Njėri nga ta ėshtė dhe poeti dhe krijuesi nga Gllareva, Rafet Haxhaj, i cili tregon se nė fund tė vitit shkollor ajo ua kishte dhuruar nga njė libėr. Nė librin e tij shkruante:

         „Nė gjoksin e shkrimtarėve tė njė populli fshihet pamja e       ardhmėrisė sė tij“.

                     Mėsuesja tė dėshiron:

                   „dituri prej mendjes sė lartė,

                    veprimtari prej pendės sė artė,

                     por vite jo vetėm 27-tė“.

Djaloshi i atėhershėm shkruante poezi, qė i lexonte edhe nė orėt e mėsimit, dhe ajo e quante Migjeni i klasės, andaj vargu i fundit ndėrlidhet me tė.

Edhe ditėn kur ia dhanė kumtin e zi, tė largimit nga shkolla, ajo nuk u step, i tuboi nxėnėsit e besueshėm dhe u shpėrndau revista, libra, stilolapsa, duke u uruar jetė tė gjatė e suksese nė mėsime...

Kėshtu, pa u mbushur viti, Xhevė Krasniqin e largojnė nga shkolla, e largojnė nga ditari, e ndajnė nga nxėnėsit e dashur. Por, kot. Atė nuk mund ta largojnė dot nga mėsimi, nga libri, nga rruga e mbarėsisė. Nuk arrijnė t’ia zbehin aspak idealin e pashuar pėr ēlirim  kombėtar e pėr lirinė e shumėpritur.

 

Dasmė pa krushq

 

Dhe, njė ditė tė ftohtė janari, Drenica e Llapusha ballėpėrballė. Baca TUSH e baca Dyl. Dy maje tė larta, tė kalitura nga rrufetė, qė kurrė s’kishin njohur pėrkuljen. Dy miq tė vėrtetė. E saktė qenka ajo fjala popullore se,  dyzet vjet pėrpara miku  mikut i ngjet. Lisat e mėdhenj janė tė rrallė, por pėr mall.Tė tillė ishin edhe kėta dy burra tė motit. Muhabeti rridhte prajshėm mu si shiu qė kishte zėnė tė rigonte...

-O Abdyl Krasniqi, sikur ta kisha Xhevėn nė shtėpinė time, pėrgjysmė do tė mė lehtėsohej dhembja dhe malli pėr Fehmiun!- u dėgjua njė zė i trash burri, qė rrėshqiti   si ortek i rrėmbyer dėbore.

Heshtja e rėndė mbyti odėn e madhe. Shtėllungat e tymit vėrtiteshin lakadredhas mbi kokat e tyre tė rėnduara gurė mulliri e qė po i zienin si deti i trazuar nga Posejdoni idhnak. Edhe majat e kreshtave tė thepisura kishin ulur kokat dhe po mendoheshin...

        -Sonte buajmė e nėser shohim e bėjmė, o mik!- ia priti tjetri pas pak, i ēliruar nga makthi mbytės e duke ndezur cigare pas cigareje.

        -E kuptoj se nuk e ka tė lehtė. Nuse pa dhėndėr, do tė pėshpėrisin papra gojėt e kėqija. Po mė dhimbset nė shpirt. Po tė isha nė vendin e tij nuk e di si do tė pėrballoja kėtė garramet. Por, burrėria dhe trimėria janė kat-kat, ka thėnė Azem Galica,- bėnte me vete mysafiri sa herė pėrpėlitej nėn jorgan.

- Drenica trime mė ka vu nė sprovė tė vėshtirė. Ky burrė ka dert tė madh. Mė rėndė e ka ky se sa unė. Barrėn e tij zor qė do ta mbaja mbi supe. Qėndrimi i djalit tė tij kalon caqet e tė zakonshmės. Ai ėshtė  i veēantė. Edhe unė duhet tė bėhem burrė  dhe tė veproj si atėherė kur ia dhashė fjalėn. Ashtu qoftė!,- kishte pėrfunduar i zoti i konakut natėn vonė...

E enjtja e 21 janarit 1988 gdhiu fort e hareshme. Acari dhe bora zunė tė shkrijnė para afshit ngrohės tė zemrave tė gėzuara. Shtėpia e Krasniqėve ishte zgjuar qė nė orėn pesė tė mėngjesit. Baca  Tush kishte ngelur i pagojė. Kjo nuk i kishte ngjarė kurrė nė jetė. S’kishte edhe faj. As muza e mėnēurisė nuk do tė gjente dot fjalė nė ato ēaste. Aty vetė Hyeu kishte zbritur nga qielli me gjithė lumninė e tij hyjnore. Fuqia e tij kishte ngjizur mjeshtėrisht: burrėrinė, trimėrinė, mėnēurinė, bujarinė, fisnikėrinė, atdhedashurinė, bukurinė, pavdekėsinė...Baca Dyl ishte shndėrruar nė shkėmb graniti, me zemėr sa vetė bjeshka. Pėrpara kishte mikun dhe vajzėn e tij tė dashur, kishte loēkėn e parė tė shpirtit. Ajo po bėhej nuse. Nuse me rrobat kuqezi tė vajzėrisė. Pa dasmė, pa krushq, pa stoli...Ah, jo stoli kishte. Nė gji mbante flamurin, librin, lapsin, mbante edhe njė copė tė fshehur  lirie. Nė zemrėn  e tij ishte hapur njė gropė, njė shpellė, ku zuri emrion poema me titull kuptimplot “Dramė nė vepėr e shkruar nė letėr“. Aty, pos tjerash, ishin skalitur edhe vargjet:

                                Rruga e mbarė bija ime

                                Tė qėndrosh si shkėmb Gadime

                                Edhe pse nė sipėrfaqe

                                mbuluar me re tė zeza

                                mbuluar me dhe

                                Pa stoli, pa zbukurime

                                Njė krushk, njė njeri, njė baba

                                Xhevė, ėshtė i yti prind!

                                Nė zemėr mban njė zjarr, njė prush,

                                Baba me emrin e nderit

                                 E quajnė: T U SH.

                                 Nga sot ėshtė edhe prindi yt

                                 Pra, ta duash fort

                                Ta ruash si sytė.

Po Gllanasella, ē’bėnte vallė? Ajo ende po flinte, pa e ditur se kishte hyrė nė histori.

Ajo kishte dasmė, dasmė tė rrallė, dasmė madhėshtore.

- Mirė se vjen nuse e ardhmėrisė!

- Ku shkėlin kėmbėt, tė rėnēin dhėmbėt!

- Hajde nuse, ardhsh si vera!

Kėshtu uronin graria atė ditė tė bukur, duke mos zėnė vend si bletėt. Dhe nusja doli nuse e shkuar nuseje. Me gjithė tė mirat, sa edhe zanat mė nuk u duken andejpari nga marazi...Muhameti e  Shefkija pritnin e pėrcillnin mysafirė...Shtėpia e tyre ishte bėrė me zot...

           Dasmė bėri edhe Fehmiu, i burgosuri me numrin 7942, nė Pavilonin  III / 37. Krushqit e tij ishin tė burgosurit, ishte ideali i tyre i lartė qė shkrinte edhe prangat e hekurta. Ata nuk heshtnin, ata lėviznin, u jepnin gojė edhe qelive tė gurta. Kėtė mė sė miri e dėshmoi vetė Fehmiu nė letrėn e 16 gushtit 1988, tė cilėn e botoi Bedri Islami nė „Epokėn e re“, tė 23 shtatorit 2002, ku thuhet: “E shtrenjta ime Xhevė, dua tė them se dasmėn tonė e festova edhe unė me shokėt...isha shumė i gėzuar dhe i lumtur. Posa mora lajmin nga ti, menjėherė e kuptuan shokėt dhe mė uruan me gjithė zemėr, filloi dasma menjėherė, kush drutė e kush tenxheren, kush hallvėn e kush sheqerin, kush gazin e kush hyzmetin, me njė fjalė dasmė e vėrtetė qė nuk harrohet pėr jetė. Te ma pėrqafosh fort NĖNĖN time pėr mua, i bėj tė fala nga unė dhe nga tė gjithė shokėt, baca e pėrshėndet fort(ėshtė fjala pėr Adem Demaēin ), duke i thėnė tė qėndrojė e fortė dhe krenare, sikur tė gjitha nėnat qė i kanė bijtė dhe bijat nė burgje pėr ideal“.

 

Nusja me armė nė brez e me abetare nė dorė

 

Edhe kur u bė nuse nuk hoqi dorė nga shėrbimi i shenjtė i mėsuesisė. Tashmė klasa e saj pėrbėhej nga njė nxėnės i vetėm, nga nxėnėsja e mrekullueshme, me tė cilėn punonte si dėshironte, nga mė e dashura, nga nėnė Shefkija...

- Hė, si tė dukem unė, oj nėnė Shefkije? Po merrem me punė burrash, thua , e?! Ah, jo, tė paēa pėr jetė, por ju nuk jeni mėsuar. Atdheu ėshtė i tė gjithėve, ai nuk njeh moshė as gjini. Pse, nuk ke dėgjuar mė parė pėr gratė tona qė luftuan krah pėr krah me burrat?!

- Kam dėgjuar, tė keqen nėna, si s’kam dėgjuar, por pak si mė rrallė. Kėndej nga ne ka qenė e njohur Shotė Galica. Ajo vishej si burrė, me tirq e plis tė bardhė nė kokė dhe nuk i ndahej burrit, Azem Bejtės. Merrte pjesė  nėpėr beteja. Bile, tregojnė, njėherė kishin ardhur kėtu, nė katundin tonė. Ishte vonuar pak darka. Ajo kishte thėnė po shkoj deri tė gratė dhe cila ėshtė nė magje dua me e rrah lagraēė. Disa djemve tė rinj, qė nuk e njihnin, u kishte ardhur rėndė. Kur e morėn vesh kush ishte ulen kokat tė turpėruar...

- Po tė tjera, ka pasur?

- Nuk e di, mbase kam harruar unė e zeza!

- E po mirė, Shota ka qenė luftėtarja mė tipike shqiptare, qė  luftoi mbi pesėmbėdhjetė vjet hiē pa u ndalur. Edhe mė parė ka pasur qė kanė luftuar, si Teuta, Tringa, Nora, Bika...As mė vonė nuk lamė asgjė mangėt...Kohėve tė fundit po se po. I ke parė si prinin nė demonstratat e Prishtinės me flamuj nė dorė dhe  se si hidheshin mbi  tanket serbe. Sot ka shumė vajza qė t’i koritin namin e burrave. Njė ditė, jo tė largėt, do tė bindesh edhe vetė, oj Nėnėmadhja ime!

Kėshtu shpesh i ēelte agu vjehėrr e re, duke kuvenduar e duke mėsuar abecenė...Kur vjehrrėn e zinte gjumi ajo thellohej nė botėn krijuese dhe thurte vargje pėr trimin qė vuante prapa grilash:

 

MENDJENDRITURI IM FEHMI

 

                    Dashuria jonė e sinqertė me plot besnikėri

                    Edhe vargjet i lind vetė krejt dy nga dy

                    20 shtatorin e parė do ta kujtojmė gjithmonė

                    Pranverėn e dashurisė dhe lumturisė sonė

                    Kalova shumė afėr Teje po s’ ishte ditė

                    Rrugėn mua ti ma bėje plot me dritė

 

                    Zėrin ta dėgjoja por nuk tė shihja

                    Unė TY shumė tė doja se tė njihja

                    Pėr Ty FEHMI nga zemra njė urim

                    Shkrova bukur emrin tėnd e emrin tim

                    Dashuria jonė pėr ne ėshtė diēka e shenjtė

                    O shoku im i mirė, o jeta ime e shtrenjtė

 

                 Ta qėndisa njė shami me lulėkuqe plot gėzim

                 U shtri dora, u lidh besa, na e ruan nėna at kujtim

                  Me Ty bashkė o shoku im unė gjithmonė do jem krenare

                  Qė atė ditė dhashė njė betim pėr ta ruajt besėn e madhe

                  Lidhėn zemrat dashurinė me besė e nder

                  Kishin vatrat miqėsinė tė fortė kurdoherė

 

                   O, seē kam njė mall qė mė djeg si zjarr

                   Pėr t’i shprehur a shkruar me tė bukurat fjalė

                   Vetėm pėr Ty FEHMI, o shoku i zemrės sime

                   Dashuria jonė e madhe ndrinė nė jetė me  gėzime

                    Fjalė qė u gdhenden nė zemėr me besnikėri

                   Zemra me gjak shkroi mė tė ndriturin emėr-FEHMI

                    Qėndresė optimiste vullnet tė patundur unė tė dua

                    Gjithnjė mė i dashur e mė i shtrenjtė je pėr mua

                    Tė pėrshėndes nga zemra me shėndet pėr jetė tė gjatė

                    Tė pėrqafon Xheva me respekt e mall tė zjarrtė.

 

                     Drenoc,

                     mė 20 shtator 1987

 

Dhe, njė ditė ngjau mrekullia. Drita mundi errėsirėn. Nėnė Shefkija me dorėn e vet i shkroi djalit nė burg. Oh, sa mirė!!! Ēka i thoshte zemra, ia qėndiste dora. Kjo e la gojėhapur edhe tė birin. “Jam i lumtur qė tė kam zgjedhur ty pėr nuse, mėsuesen e popullit, mėsuesen e gjuhės shqipe, pėr tė  cilėn kemi nevojė tė gjithė, edhe mua duhet tė ma mėsosh mirė,- i kishte thėnė Fehmiu shumė herė mė parė Xhevės. Ja qė ato u bėnė realitet.

         „I putha ato shkronja njė nga njė qė pėr herė tė parė me erdhėn nga  e dashura NĖNĖ, e trupin ma pėrshkojė njė ndjenjė e zjarrtė dashurie pėr nėnėn time, qė gati nė pleqėri mėsoi tė shkruaj, qė tė mund, edhe me letėr, tė shprehė ndjenjat dhe mendimet qė ruan pėr bijtė dhe bijat, pėr tė na dhėnė forcė dhe guxim drejt se ardhmes pa kursyer as gjakun tonė“ shkruan ai i ngazėllyer tej mase (Bedri Islami,  „Epoka e re“, 23 shtator 2002).

 

Letėrkėmbim i ēmuar artistik

 

Vlerė tė ēmuar paraqesin edhe letrat e Xhevės dėrguar Fehmiut nė burg. Ato e plotėsojnė dhe begatojnė veprėn e tyre prej atdhetarėsh. Mjerisht shumė edhe kanė tretur, sepse do tė shėrbenin si argumente e fakte letrare, historike, artistike e dokumentare. Tė shkruara me zemėr e me njė kujdes prej akribie fanatike e tė ngjeshura me fuqi, guxim e me vizione tė qarta pėr ardhmėrinė ato do tė mbesin perla nė letrat shqipe.

 

           Sa larg njeri-tjetrit u bė shumė kohė qė s’u pamė

          Po jemi pranė njeri-tjetrit asgjė pėrjetė s’ na ndanė

          Sikur tė pėrqafoj aq herė sa ka fusha bar e sa ka ke dritė nė sy

          Nuk do tė shuaj dot atė mall qė ndjej nė shpirt pėr Ty

          Shkruar nė gjuhėn e mallit e tė dashurisė

           Apo e kanė fajin lulet e qershisė!

 

Kėshtu e nis ajo letrėn e gjatė prej dy faqesh tė formatit A4, nė tė cilėn pos tjerash shkruan edhe pėr problemet madhore tė kohės. Nė pasuesin e pestė ajo i shkruan:

 

I shtrenjti im Fehmi!

Jemi tė shqetėsuar pa masė pėr gjendjen e rėndė e shumė tė ndėrlikuar qė u krijua kėtu nė Kosovė. Vrasjet, krimet e maltretimet qė po bėhen nė popullin tonė, janė tė llahtarshme e tė papėrshkrueshme. Kėto ishin e janė ditė nga mė tė vėshtirat e mė tė rėndat nė jetėn tonė. Dhembje e madhe e pėrgjithshme e pėrshkoi tėrė njė popull, pėr viktimat qė ranė, pėr lulet qė u mbyten nė gjak vetėm sepse ngritėn zėrin pėr tė drejta, vetėm pse kėrkonin tė jenė tė barabartė me popujt tjerė. Tani edhe pas ngjarjeve tė fundit populli ėshtė mė unik, mė i vendosur se asnjėherė mė parė tė qėndrojė pranė kėrkesave tė drejta deri nė fitore pėrfundimtare. Na trimėron e gėzon fakti qė JU tė gjithė ishit mirė me shėndet dhe puna JUAJ e palodhur lėshon rreze nė ēdo skaj tė kėsaj toke.

       Tė dashuron deri nė pėrjetėsi e tė pėrqafon nė pakufi.

      Vasha Jote- XHEVA

 

Padyshim kėto letra ishin ushqim shpirtėror pėr trimin prapa grilash. Pėrmes tyre pėrcillte rrjedhat e ngjarjeve nė Kosovė. Ardhmėria nuk matet me pasuri, por me vizione,- i shkruante ai nga terri i mugėtirave tė qelive tė ftohta prej guri.

 

I dashur Fehmi!

Tani nėn moton „Jo atyre qė ngrehin gishtin e krimit, por atyre qė shtrijnė dorėn e pajtimit “, ka kohė qė ka filluar e po vazhdon aksioni pėr pajtimin e gjaqeve- pajtimin e familjeve tė armiqėsuara. Kėtė aksion shumė tė qėlluar ndryshe mund ta quajmė: Shėrim plagėsh shumėshekullore nė trupin shqiptar, plagė tė lėna qėllimisht nga tė huajt. Dorėn e pajtimit e tė mirėkuptimit vėllazėror deri mė tani e shtrinė 200 familje. Edhe nė kėtė rast na e pėrshėndet BACĖN nga tė gjithė! Nuk do tė vriten mė vėllezėrit nė mes tyre po do tė ngritėn kundėr armikut tė pėrbashkėt, qė me shekuj pėrdori parullėn „Pėrēaj e sundo“ duke e pėrēarė, burgosur e shpėrndarė popullin tonė tė shumėvuajtur e liridashės...  

E jotja, Xheva                          

                                                               

Shota dhe Azemi hyn nė Kosovė!

 

Hasmi shekullor ishte tėrbuar fare sa me sy nuk shihte. Kishte humbur torruan dhe vepronte si pa kokė. Sakaq edhe Lisi Gjashtėnjakė dha kushtrimin pėr luftė tė njėmendtė. Ngjau edhe Qierzi e Likoshani. Masakrimi i fėmijėve, grave, pleqve dhe njerėzve tė pambrojtur, me egėrsinė e barbarisė mesjetare, ngjethi mishtė e njerėzisė dhe trokiti ashpėr nė ndėrgjegjen edhe  tė atyre qė ende dremisnin tė hipnotizuar.

 

Erdhi edhe marsi i lavdisė. Jasharėt u shkrinė deri nė njė pėr t’i dhėnė jetė L I R I S Ė. Adem Jashari i tregoi botės se si qėndrohet dhe vdiset shqiptarisht, duke luftuar e duke kėnduar. Civilizimi botėror ngeli i nemitur. I vuri gisht kokės, qė kishte marrė erė, dhe alarmoj drejtėsinė...

 

Po shkoj te Komandanti im!

 

Drenica pushtoi ekranet televizive botėrore. Toka digjej flakė e burrat e saj nuk ipeshin pėr  tė gjallė. I madh e i vogėl, brenda e jashtė, u ngritėn nė kėmbė pėr ta pėrkrahur Drenicėn. Siē thotė Agim Vinca edhe vetė natyra ishte alarmuar dhe ishte vėnė nė anėn e saj:

                     Ē’ka qė vajton kjo erė e marrė

                     Krejt shushatur si plaka Nicė?

                     Hidhet pėrpjetė e pėrmbi mbi varr

                     Thėrret ēapraz: Drenicė, Drenicė!

-Po shkoj te komandanti im!- nguli kėmbė  Fehmi Lladrovci

          Kėsaj here s’kishte fuqi qė e ndalonte, mbase as vdekja. U tha, u bė. Me flatrat e dragoit mori drejt Tiranės...

-Baba Dyl, ne po ecim pėr Kosovė! - folėn preras Xheva e Feha.

         -Rruga e mbarė e paēi fat nė beteja!- uroi burri me zemrėn sa mali i Dajtit aty pėrballė.

           Ajo natė qe fare e shkurtėr. Edhe dhoma qe fare e vogėl pėr luftėtarėt e shumtė me zemrat prush. Sa u lakmonte baca, sytė nuk po ua ndante. Me tė tillė trima liria s’ėshtė larg, mendoi me vete. Kur i pėrcolli, njė lot mallėngjmi e mashtroi padiktueshėm, por e mbuloi terri dhe nuk e pa kush. Nėpėr ēantat e tyre, krahas bombave e fishekėve, zinte vend edhe libri „ SHPELLA... “, ku Azem Galica shpėrthente nga thellėsia e tokės me amanetin e brezave pėr ēlirimin e Kosovės...

 

            Dhe, zemra e trimit gufonte:

                             Po mė thėrret Kosova ime

                             Mė thėrret Qyqavica

                             Po mė thėrret Drenica trime

                             Mė thėrret Azem Galica...

 

           Dhe, zemra e trimėreshės ia priste:

                             Po mė thėrret Kosova ime,

                             Mė thėrret Qyqavica

                             Po mė thėrret Drenica trime

                             Mė thėrret Shote Galica...

          Shota dhe Azem Galica hynė nė Kosovė!!!

                            A dėgjuat  ē’tha bjeshka?

                           U ringjall Azem Bejta!

                           A  dėgjuat ē’tha Qyqavica?

                          U ringjall Shote Galica!

           Kush foli kėshtu?!

           Majat e larta kėsulbardha tė Alpeve Shqiptare qė puqeshin me qiellin? Shtigjet e ngushta tė dhive briarta, tė cilat dikur e patėn shpėtuar edhe Skėnderbeun nga pusitė?

           Mbase valėt e Drinit tė Bardhė qė pushuan pėrplasjet pėr njė ēast?

           Ah, jo, jo.

           Thanė vetė luftėtarėt e lirisė.

           Tha populli.

           Thanė ata qė ua dinin namin edhe mė heret.

           Tha Drenica qė kishte festė.

           Tha Shqipėria e cunguar..

           -Mirė se erdhe, o Fehmi trimi!

           -Mirė se erdhe, o bija ime!

 

           Kuvendimi legjendar

 

           Zėrat vinin nga kulla qėndresė. Kuvendonin ėmė e bir, Zahidja e Ademi...

          -Tė lumtė dora, bir!

           -Mbahu nėnė, he luaneshė!

           -Pėr kėtė ditė tė rrita bir, hallall gjiri!

           -Po mė harxhohen fishekėt, nėnė!

           -Tė fundit ruaje pėr vete, bir!

           -Gjithmonė tė punoftė mendja e dora , loke!

           -Hė, hė, qenat kujtonin se mė dridhet dora!

           -Nėnė, mė bėjnė veshet apo dėgjohet njė zė?!

           -Ah,  gjithmonė i kėndoftė zemra, ėshtė zėri i Hamzės!

                     ...Ēka kullla qė po dridhet?

                       Azem Galica nuk po lidhet

                     Lumja kulla ko ka mrena

                       Azem Galicėn me shtatė zemra...

          Kthimin e Skėnderbeut nė Krujė e patėn pėrhapur mė shpejt se era kasnecėt kėmbėshpejt.

          Kthimi i Fehmiut dhe Xhevės u mor vesh para se ata tė arrinin nė Drenicė.

         Edhe heroizmi i tyre i pashoq ngeli nė histori. Njė e vėrtetė e kthyer nė legjendė. Pikėrisht tė martėn e 22 shtatorit 1998, tek kėmbėt e qyqavicės plakė, ata i dhanė jetė lirisė dhe vetė vajtėn nė amshueshmėri. Ashtu, tė pandarė, zunė vend nė Altarin e Pėejetėsisė!

 

Ringjallja e dytė e Azem Galicės

                     

E diel, 13 korrik 2003  Kur dielli pėrcėllues kishte bėrė dy hostenė rrugė, karvani i gjatė prej dhjetėra veturash, me flamurin kuqezi nė ballė, po dilte nga Galica. Copėzat e obeliskut tė thyer tė kryetrimit, ashtu nė heshtje zymtėsie sikur thoshin diēka... Edhe shkrepat e thepisur tė Arbėrisė sė Vogėl na pėrshėndesnin dhe u dėrgonin shumė tė fala maleve besnike tė Pėrēevės.

Gjatė gjithė aksit rrugor: Vojtesh- Skėnderaj- Drenas- Bushat- Grykė e Llapushnikut, na pėrshėndesnin njerėzia. Ndoshta mendonin qė kishim dasmė. Pse ē’ kishim ne ?! Dasmė e shkuar dasme. Kishim festė tė madhe. Shkonim pėr mirė, pėr urim.

Shkonim pėr tė pėrgėzuar madhėshtinė e Abdyl Krasniqit: Ringjalljen e dytė tė Azem Galicės.

Edhe pse nė moshė tė thyer e i mėrzitur nga zezonat e jetės hileqare, qė nuk po e kursejnė pėr asnjė ēast,  baca Dyl ia ka nisur njė vepre madhėshtore: Ringjalljes sė dytė tė Azem Galicės! Kompleksi Memorial ”AZEM GALICA” po lėshon shtat pranė  shpellės “Ēuku qė kėrcet”…

Sapo kalojmė Gllarevėn hepohen bregoret shkėmbore tė Pėrēevės. Fill mendja na vete nė atė se duhet zvogėluar shpejtėsinė. Po, po, patjetėr. Kapedani i maleve nuk e pėlqente zhurmėn, nuk i donte fjalėt e mėdha, i urrente rrahagjoksat. Ai dėshironte punė, veprime e vendosmėri. Dhe, nė tatėpjetėn e parė, nė tė mėngjėr, njė si dragua me fleta, i drejtuar andej nga trojet shqiptare qė ende kullojnė gjak dhe nuk e gėzojnė lirinė. Ah, jo, ishte Azem Bejtė Galica me kalin e tij fluturues qė na e kishte zėnė rrugėn.

- Mirė se vini, o bashkėvendėsit e mi!- na u vegua zėri i trimit.

- Mirė se vini, o galicas !- sikur folėn me njė gojė kodrat e malet.

- Kur vijnė burrat e Drenicės, shkėmbinjtė lozin nga vendi e lisat pėrkulė n pėrtokė!- thonė pėrēevasit, qė kanė dalė tė na pėrshėndesin me dorė nė zemėr.

 

Galica mė nderoi pėrherė

 

Zemrat tona sakaq bėhen mal me dėborė. Fillimi i mbarė ėshtė gjysma e punės, thonė tė mėnēuritė. Dy tabela tė mėdha metalike; njėra me Azem Galicėn tek i bashkon dy botėra dhe tjetra me planin e detajuar tė Kompleksit, janė shenjat e para tė kėsaj mbarėsie. Rrethi, i bėrė me gurė natyralė e me shqiponjėn nė mes, e cila ka synim tė qartė: Bashkimin e Trojeve Etnike, ėshtė pika fillestare e kėtij Projekti me pėrmasa kombėtare.

- Po baca Abdyl?- pyesim ne qė e kishim lėnė takimin e nuk po e shihnim aty.

- Ishte kėtu, por vajti deri nė Klinė dhe sa s’ ka arritur, na e kthejnė mjeshtritė e rinj qė me duart e arta po i shkrinin gurėt fare.

Dhe, pa e mbaruar mirė fjalėn, ia bėhu  uragani shpėrthyes.

- Galica pėrherė mė ka nderuar dhe mė ka respektuar,- shprehet ai me tė parėn e paksa i emocionuar, duke na pėrqafur radhė e radhė.

- Erdhėm qė tė tė pėrgėzojmė, tė tė urojmė e tė tė dėshirojmė punė tė mbarė e suksese nė realizimin e kėsaj vepre me peshė historike, patriotike e kombėtare,- i themi ne, nė fillim tė bisedės, e cila paskėtaj s’ ka tė sosur, mu si Drini i Bardhė...

Dhe, rrėfime...evokime...ēmallje...fotografime...filmime...

Vizitorėt      vijnė e shkojnė papra. Ka nga ēdo anė shqiptare, nga Shkupi e nga  Tirana, nga Presheva e nga Kumanova, nga Bujanoci e nga Vlora, nga Albaniku e nga Shkodra...Edhe gazetari i “ Zėrit “, Rafet Haxhaj , bisedon me njeriun qė me kohė u  bė legjendė, u mishėrua me Azem Galicėn dhe me Shpellėn.

 

Flamuri, lisi, shpella...

 

         Ata qė nuk e kanė parė  SHPELLĖN nuk pėrmbahen dot. Kėrshėria e tyre duhet plotėsuar sa mė parė. Ca me vetura, ca kėmbė, ia mėsyjmė andej. Qė larg duket njė flamur duke u valėvitur pėrplot krenari mbi majėn e njė lisi bri shpellės historike.

- Ku janė lisat tjerė?!- pyet dikush qė i kishte parė dikur.

- Ah, more vėlla, i preu njė dorė e ligė, mbase nga pakujdesia, mbase... ku ta di unė ?!!! Se po, tre lisa binjakė  kanė qėnė kėtu dhe i kishin edhe emrat: Azem Galica, Shotė Galica dhe Abdyl Krasniqi- nis e flet Myftar Gashi i Pėrēevės, njėri nga protagonistėt e aktit heroik tė asaj dite tė paharruar tė majit 1971.

Para nesh Shpella. Historia dhe legjenda. E djeshmja dhe e sotmja. Drita dhe errėsira. Vendi i shenjtė, ku trimi pushoi plot dyzet e shtatė vjet. Atėbotė barbarėt kishin ngelur pa mend. Nuk e gjenin se nuk e gjenin dot. Edhe kėtej nuhaten, por kot. Kjo heshti. E ruajti fshehtėsinė dhe e mbajti besėn. Besa e burrit, pesha e gurit. Para nesh varri mė i thellė nė botė, shtatėdhjetė e tri  metra. Ashtu edhe duhej, sepse edhe trimi ishte i veēantė. Ai i sfidoi tri perandori dhe bėri mbi shtatėdhjetė beteja fitimtare.

Me radhė i afrohemi gurmazit tė saj, qė koha ka zėnė t’ia shėrojė plagėt.  Ajo         nė heshtje qėndron, dėgjon dhe herė- herė bubullon, rėnkon, gjėmon, thėrret, propozon...

-O prite, prite Azem Galicėn se edhe nga shpella po fluturon!- sikur jehoi zėri kumbues i mėsuesit tridhjetėepesėvjeēar, moshė kjo qė pėrkonte me atė tė kryetrimit  e qė nuk ishte rastėsi...

Sakaq pleqėve dėshmitarė, qė ulur kėmbėkryq pinin duhan dhe kujtonin ngjarjen, u del parasysh Abdyl Krasniqi me ēarēafin e bardhė para duarsh duke i puthur eshtrat e Azem Bejtė Galicės..

- Po qebesa, qė kur Azemi doli nė dritė Abdyli nuk pa ditė tė bardhė. E munduan, e torturuan, e larguan nga puna, e burgosen, e izoluan. Aq mė keq edhe familja e tij vuajti shumė. Heroinėn Xhevė e patėn larguar nga puna e te tjerėt nuk i lanė tė shkolloheshin fare. Por kėta ishin tė pathyeshėm dhe qėndruan. Edhe nė luftėn e fundit ēlirimtare tė gjithė u angazhuan, mbi nėntė pushkė  tė tyre kėnduan kėngėn e bukur tė lirisė. Sot, pėrsėri i pari, iu pėrvesh kėsaj pune tė madhe, tė cilėn kam besim se do ta kryejė me nder,- thotė xha Myftari.

 

Brezat qė i bashkoi L I R I A

 

Virgjėria e Shpellės nuk u prish as gjatė luftės sė fundit.  Hija dhe emri i Azem Galicės ruajti nderin e saj. Kėtu,  kurrė, nė asnjė ofensivė, nuk shkeli kėmbė e shkaut. Pikėrisht pėrballė Shpellės kanė qėnė istikamet mė tė forat tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kososvės. Lufėtarėt e lirisė e mbajtėn mend  mirė amanetin e kapedanit-, thotė  Halit Gashi, burri qė ka bėrė shumė nė trasimin e kėsaj rruge 1662 m tė gjatė, e e cila sė shpejti pritet edhe tė asfaltohet.

Sėrish kthehemi nė pikėn e fillimit. Dielli tashmė ka marrė tatėpjetėn. E shikojmė me kujdes Projektin. Mrekullia vetė. Aty, nė atė hapėsirė pesėdhjetė hektarėshe, pėrveē rrugės dhe monumentit tė Azem Galicės tė derdhur nė bronz, pėrveē kullės dhe mureve tė ndryshme, qė do tė latohen me gurė njėdimenzional, parashihet edhe shumėēka, si: dy fusha sportive, pishina, parqe me drunj zbukurues etj.

- Fati mė ra mua t’i nxjerri eshtrat e Azem Galicės, por nė fakt ata i nxori besa, i nxori drejtėsia,- shprehet baca Abdyl me modestin e tij tė natyrshme.

Dhe kurrsesi nuk na lėshon tė ikim pa e marrė nga njė pije freskuese.

         Tek pėrshėndetemi, edhe njėherė ia lėshoi sytė pllakės sė ilustruar nga piktori i njohur i asaj ane, z. Idriz Berisha, nė krye tė sė cilės shkėlqenin vargjet e Abdyl Krasniqit: NGA KOSOVA, ME KOSOVĖN...PĖR ARBĖROREN !

      Nė tė kthyer, pėr pak ēaste, ndalojmė edhe nė truallin e shqipeve, nė Prakazin vėlla, pėr t’ i ndėrlidhė  breznitė e trimėrisė. Sa bukur: Azem Galica e Adem Jashari. Dy vėllezėr, dy trima, dy kapedanė, dy kryekomandantė. Dy simbole qė i bashkoi njė emėrues i pėrbashkėt- LIRIA .

Pėr kėtė nismė tė mbarė janė gėzuar tė gjithė ata qė e njejnė vetn shqiptarė. Secili nė mėnyrėn e vet ka shprehur gatishmėrinė pėr ta ndihmuar kėtė “OLIMP SHQIPTAR”, siē e quan vetė baca Abdyl.

“Pėr kontributin qė ka dhėnė ky personalitet i historisė sė popullit shqiptar, luftėtari i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, Azem Bejtė  Galica, mendojmė se “Shpella- varri” mė i thellė ka vlera historike dhe duhet tė shpallet Monument me vlera jashtėzakonisht tė mėdha dhe duhet tė vihet nėn mbrojtje tė ligjit”,- shkruan nė raportin e Komisionit pėr Mbrojtjen e Monumenteve Historike dhe Kulturore tė Kosovės,  udhėhequr nga historiani prof. sc. Avdyl Hoxha.

 

Azem Galica na bėri me udhė...

 

Kėshtu e mbante titullin reportazhi i shkrimtarit Mehmet Kajtazi, i botuar nė gazetėn “Rilindja” tė datės 15 shkurt 2002, me rastin e fillimit tė punės nė Kompleksin Pėrkujtimor “AZEM GALICA” tek shpella “Ēuku qė kėrcet”, nė malet e Pėrēevės, nėn pėrkujdesjen dhe udhėheqjen e veteranit tė Lėvizjes Kombėtare, z. Abdyl Krasniqi. Edhe ne, pėr ta begatuar kėtė shkrim, po shkėpusim pjesė nga reportazhi...

 

Festė mbi festa

 

... 23 shkurt tė vitit 2002, njerėzit nga Pėrēeva kishin njė festė tė heshtur. Zakonisht festat bėhen me burbujė, por kjo e heshtura nė heshtjen e vet  kishte mė shumė burbujė se tė gjitha festat tjera. Kosova ka shumė shpella, unė mendoj se fshati im ka mė se shumti shpella. Kėshtu e fillon rrėfimin Miftar Gashi, dhe drejton dorėn nga majat e maleve. Nė atė majė, thotė ai, kanė qenė ushtarėt e UĒK-sė, nė atė tjetrėn ushtarėt e Milosheviqit, pėr nja njė pėllembė mbi tokė ishta maja jonė, andaj nuk lejuan ushtarėt tanė qė t’u afrohen shpellave tona ushtarėt e huaj. Ushtarėt e Milosheviqit kishin dėshirė t’i afroheshin Shpellės sė Azem Galicės, por ushtarėt tanė i ruanin shpellat, e , vetė nuk hynin nė shpella, por pushtonin majat tjera tė maleve...E kemi nė fshatin tonė njė shpellė qė i dėgjohet zėri burbujė nė mėngjes dhe natėn vonė, populli e nderon kėtė zė, e ruan emrin e tij: Shpella qė Kėrcet. E kishim njė shpellė pa emėr, pleqtė dhe plakat e dinin ku ishte ajo. Askush nuk e tregonte as emrin e saj, askush nuk bėnte me dorė drejt saj: Shpellė pa Emėr ishte, i apemri nuk ekziston. Kėtė e dinin tė gjithė pleqtė dhe plakat, dhe tinėzisht vazhdonin ta mbulonin gojėn e saj. E dinin se nė atė shpellė ėshtė edhe trupi i Azem Galicės, askush nuk tregonte se ku ėshtė Azem Galica...

 Nuk jam i vetmi qė i kam ndihmuar Abdyl Krasnqit qė t’i nxjerrė eshtrat e Azem Galicės, vazhdon Miftar Gashi. Jam i lindur mė 1934 dhe nuk kam besuar qė do ta pres ditėn qė edhe fshati im tė kėtė ushtrinė e vet, nuk kam besuar se do ta pres ditėn qė me sytė e mi ta shoh Abdyl Krasniqin edhe mė 13 shkurt tė vitit 2002 pranė Shpellės sė Azem Galicės. Sa ka vuajtur nėpėr burgje pse nuk e la pa varr Azem Galicėn, sa ka vuajtur nėpėr burgje pse i edukoi fėmijėt e vet, nė radhė tė parė, qė tė hynė nė frontin e parė tė UĒK-sė. Mė 22 maj tė vitit 1971, Abdyl Krasniqi ka dalė nga Shpella me njė pėlhurė tė bardhė nė duar. Kosova nuk ėshtė mė pa Azem galinėn!- tha ai. Djali i tij ende nuk i kishte mbushur dy vjet, tė gjithė e mėsuam emrin e tij:Atom. Edhe Atomi i Abdyl Krasniqit, bashkė me motra e vėllezėr, ishin ushtarė tė UĒK-sė...

 

Koha e idhujve ka perėnduar

 

Pranė Shpellės ės Azem Galicės ėshtė ulur Abdyl Krasniqi. Pranė tij i biri, Atomi. Babai mediton, i biri flet, e dėgjojnė tė gjithė njerėzit qė janė ulur pranė Shpellės:

“Nuk mė takon tė mburrem pse unė, vėllezėrit dhe motrat e mia, morėm pjesė nė luftė, tė gjithė ishim ushtarė tė UĒK-sė, askush gjatė luftės nuk na akuzonte pėr familjarizim, pra, askujt nuk i shkonte mendja e keqe e tė thotė se bijtė dhe bijat e Abdyl Krasniqit janė nė luftė, mund t’i marrė lufta, ta kursejmė dikė prej tyre. Po tė ishim shtatėdhjetė vėllezėr e shtatėdhjetė motra, tė gjithė do tė merrnim pjesė nė luftė, e nė paqe, po gjeti punė vetėm njėri prej atyre luftėtarėve, qoftė motėr apo vėlla, andaj ata qė kanė heshtur gjatė luftės do tė na akuzonin pėr familjarizim. Vetėm  jė vėlla e kemi nė punė, ju paēa! Unė, si Atom qė jam, nuk kam luftuar pėr “tė bėrė sefa”nė paqe, por edhe nuk kam luftuar qė fitorėt e luftės t’i korrin ata qė i besojnė idhujtarisė. Duhet tė perėndojė jeta e idhujve. As Azem Galica nuk do tė mund tė luftonte vetėm, as babai im nuk do tė ishte nė gjendje ta nxirrte nga thellėsi  trupin e tij. Ata qė deri dje  e kanė mallkuar Azem Galicėn qė ua ka prishur miqėsinė dhe kumbarinė me serbin, e shajnė  dhe e mallkojnė edhe UĒK-nė, pra, ata mundohen tė bėhen vetė idhuj, e idhujt nuk janė vetėm kundėr popullit qė i ka lindur dhe i ka rritur, idhujt janė edhe kundėr njerėzimit nė pėrgjithėsi, pra, janė edhe kundėr NATO-s, qė e kishim aleatin mė tė mirė pėr ta fituar luftėn.

Pranė Shpellės sė Azem Galicės dėgjohet njė zė. Janė dhjetėra fėmijė, edhe tė tillė qė ende nuk i dinė shkronjat. Por qė kanė mėsuar nga etėrit dhe nėnat e tyre se sot ka ardhur pranė Shpellės sė Azem Galicės njeriu qė me duar tė veta i ka nxjerė eshtrat e Tij, pra, ushtimėn e heshtur tė tokės e ka nxjerrė mbi tokė...

“Gjyshi im e ka mashtruar Serbinė- ishte shprehur njė plak, pėr tė vazhduar: Serbia donte ta gjente Azem Galicėn nė Shpellė, po i tha gjyshi im: Nė kėtė shpellė ėshtė Azem Galica! Doli nga prangat e Serbisė, kur i ēuan eshtrat e asaj shpelle nė Beograd u kuptua se nė atė shpellė kishte qenė  njė grua. Gjyshi im deri nė vdekje iku nga sytė e Serbisė”.

 

Ai ėshtė vetė dielli

 

Pranė Shpellės tė gjithė heshtin. Tashmė flet vetėm Abdyl Krasniqi...

“Nuk mė takon tė mburrem, punėn qė kam bėrė unė ėshtė dashur qė ta bėjė dikush prej shqiptarėve. Njė gjė po e them sot pėr tė parėn herė: ende kam dhembje dhe me to do tė shkojė nė varr, pse shuplakat e Azem Galicės ishin bėrė hi, pra, tėrė skeletin e tij e qitėm nė diell, i mungonin shuplakat, o, ndoshta pse nuk ishte koha pėr pėrshėndetje...Pra, Azem Galica e dinte edhe i vdekur se nuk ėshtė koha qė tė puhatėn duart, se duhej gjetur sa mė parė njė varr. Kryedjalli i Titos, Dushan Ristiqi, u mundua qė ta linte pa varr Azem Galicėn, pėrdori njėqind dredhi  dhelpra e Titos, donte edhe pėrmes njė hoxhe ta kryente skuthėrinė e vet. Hoxha mė tha: Duhet tė lahen eshtrat e Azem Galicės, ėshtė adet, feja...” “Hesht, i thashė hoxhės, ku ke dėgjuar ti se lahet HEROI, ku ke dėgjuar se lahet dielli Fomalho, ai ėshtė vetė dielli...” “Mė kanė thėnė, tha hoxha, dhe e uli kokėn”.

Abdyl Krasniqi reciton pastaj vargje pėr Azem Galicėn...Jam i zhgėnjyer nė politikanėt tanė qė  nuk shohin dritė. Populli kėrkon harmoni sepse pa harmoni nuk ka liri...Unė do tė shkruaj prapė vargje, e ky mal me kėtė LIS do ta kėtė njė pėrmendore, prapė do tė shkruaj poezi, prapė do tė kėtė harmoni...”

Ora shtatėmbėdhjetė. Errėsira ende nuk ka zbritur nė tokė, nė lugje ajo ka hyrė kėrcėnueshėm. Pikėrisht nė kėtė kohė dėgjohet njė burbujė e madhe. Buldozeri qė drejton  Hysni Bujupi ia fillon punės, synim ka qė rruga qė lidh Pejėn me Prishtinėn tė krijojė njė vijė tė drejtė edhe drejt Shpellės sė Azem Galicės...Nuk kaloi as gjysmė ore dhe ndryshoi reliefi, kodrat qė pengonin tė mos duken malet e Pėrēevės nuk janė mė.

-Azem Galica na bėri me udhė,- thotė Myftar Gashi.

 

           Njė kenataf bashkėkohor nė Galicė!

 

Sot, kapedani pushon nė Galicėn e ti tė dashur. Ama,  i shqetėsuar dhe paksa i zhgėnjyer!!!

Dhe, ka plot arsye. Pėr kėta dy kryeheronj  ėshtė bėrė fare pak, pėr tė mos thėnė hiē.

 Kompleksi ”Azem Galica” qė e pat filluar i palodhuri Abdyl Krasniqi, mu tė shpella Quku qė kėrcet, tek varri mė i thellė nė botė (73 metra), e pėr tė cilin u gėzuam tė gjithė, ka ngecur nė gjysmė tė  rrugės dhe as qė ka gjasa tė ecėn pėrpara. Pėrkundrazi, ēdo ditė i dalin  pengesa e pengesa!

Kompleksi tjetėr ”Azem e Shotė Galica” nė Galicė, i filluar mė 2004, nė 80-vjetorin e Epopesė sė Arbėrisė sė Vogėl e i ndihmuar nga KK i Vushtrrisė, nga KK i Skėnderajt, nga Zona e Parė e TMK-sė dhe nga ca donatorė, po ashtu ka ngelur nė fazėn fillestare. Madje, edhe ca punė tė parapara pėr fazėn e parė, kanė ngecur pėrgjysmė.

Ma merr mendja se kėta dy heronj meritojnė mė shumė. Veprimtaria e tyre luftarake e atdhetare ėshtė thuajse unikate. Pesėmbėdhjetė vjet luftėra, qėndresė e heroizėm!!! Mbi  gjashtėdhjetė beteja tė pandėrprera e fitimtare!!! Hej, jemi nė vete apo kemi rrjedhur?! Pesėmbėdhjetė vjet me armė nė dorė e mbi gjashtėdhjetė beteja tė suksesshme!!! Ato duhet tė trokasin ashpėr nė ndėrgjegjen tonė, disi tė pėrgjumur e tė mjegulluar. Ēudi e ēudive! Ēdo kėngė, ēdo histori, ēdo evokim, ēdo fjalim nis me emrin e tyre. Ata janė A-ja e fjalorit tonė patetik e politik. Por, kot. Ata nuk janė as ZH-ja nė planet ndėrtimore e zhvillimore tė kulturės e historisė sonė.

 

O tempora, o mores!

 

Ende, as sot e kėsaj dite, nuk ekziston njė lapidar a shtatore e mirėfilltė pėr kėta dy heronj tė kombit!!!

Ende, as sot e kėsaj dite, nuk ekziston asnjė lapidar a pllakė pėrkujtimore pėr luftėtarėt e Ēetės sė tyre  kreshnike!!!

Ende, as sot e kėsaj dite, asnjė lėvizje pėr ndėrtimin e kullės sė tyre (gurėt e saj janė tė gatshėm nė muret e shkollės sė vjetėr nė Prekaz), qė pėr vite tė tėra qe simbol i qėndresės dhe i bėrthamės sė parė shtetėrore!!!

Lėri, lėri tė gjitha kėto. Aq mė keq, e qė mendjet e shėndosha nuk mund ta pranojnė dot njė gjė tė tillė, kėta dy bashkėshortė e bashkėluftėtarė, tė cilėt mezi arriti t’i ndajė vdekja, edhe sot e kėsaj dite janė tė ndarė!!! Varri i zbrazėt i Shotės nė Galicė ėshtė kenataf i llojit tė vet, pėr tė cilin grekėt e vjetėr do tė bėnin ēmos!!!

Besoj se ka ardhur koha qė mos tė bėhemi krejt tė shurdhėr e tė verbėr! Vallė, a nuk ėshtė njė satisfaksion moral e kombėtar qė kėta dy bashkėluftėtarė e bashkėshortė, tė cilėt pėr pesėmbėdhjetė vjet nuk i ndanė as luftėrat, as betejat, qė sot t’i bashkojmė! Sinqerisht, nuk jemi  nisur nga shpirtngushtėsia e pėrvetėsimit tė kėtyre figurave madhore kombėtare. Jo, ore jo. Azemi dhe Shota tashmė janė shpallur HERONJ TĖ KOMBIT dhe i pėrkasin gjithė SHQIPTARISĖ! Pėrkundrazi. Jemi nisur thjesht nga ndjenja e pastėr e idealit tė tyre, qė, ashtu siē qenė nė jetė- TĖ PANDARĖ, edhe sot nė amshueshmėri e nė LIRI tė pushojnė TĖ PANDARĖ!

Ne tė afėrmit e kryetrimit si dhe komisioni nismėtar, sikur kemi mbetur zė i humbur nė shkretėtirėn e paanė. Qė tri vjet e mė shumė nuk kemi lėnė derė pa trokitur. Dosja me kėrkesa e shkresa tė ndryshme ėshtė fryrė aq sa nuk peshohet dot. Dhe, pėrpos   fjalėve tė mira, tė buta e tė ėmbla, askush asgjė konkrete! Thuajse jemi lodhur, andaj kėrkojmė ndihmė. Kėrkojmė ndihmė nga ata qė e kuptojnė drejt problemin e shtruar. Le tė gjykojnė paanshėm mendjet e ndritura tė kombit dhe le ta japin ndihmesėn e tyre tė mundshme.   Nga Shteti shqiptar kėrkojmė mirėkuptim, ai ka bėrė mjaft pėr tė, e shpalli Heroinė tė Kombit dhe ia ngriti dy lapidarė, mirėpo realiteti i sotėm flet krejt ndryshe. Gjendja e mjerueshme e Lapidarit tė heroinės SHOTĖ nė Fushė-Krujė, e dikton ngutshėm njė veprim tė tillė.

Kėtė brengė Abdyl Krasniqi e kishte kaherė. Sa ishte nė Tiranė shumė herė e kishte vizituar atė varr tė gjymtuar. Dhe, ishte brengosur nė kulm.

Nė prill tė vitit 1996, i bėri njė vizitė edhe varrit tė Shotė Galica, nė Fushė-Krujė dhe, i dėshpėruar me gjendjen e tij tė mjerueshme e nė bashkėpunim me Lidhjen Studentore “Dardania” themeluan “Kėshillin pėr Riparimin e varrit tė Heroinės sė Popullit- Shotė Galica”, kryetar nderi i tė cilit u zgjodh Abdyl Krasniqi.

Kėtė e kishte hetuar edhe shkrimtari i mirėnjohur, Agim Cerga, i cili do ta botoi njė si ese me titull “BRENGA e Abdyl Krasniqit”. Ai, pasi bėn pėrshkrimin e atij vendi tė zbukuruar dikur, saqė kush kalonte andejpari nuk mund tė shqitej pa e bėrė ndonjė fotografim, sepse ashtu merrnin me vete kujtimin e gruas martire: heroinės Shotė Galica. Paskėtaj prezanton gjendjen faktike, shkatėrrimin e lapidarit dhe tė varrit, duke shpėrthyer: Si  mund tė prishet, veēanėrisht, njė varr aq i bukur dhe aq i shenjtė siē ėshtė varri i Shotė Galicės?!

Tekefundit, ky bashkim zemrash, eshtrash e idealesh ka simbolikė edhe mė tė thellė: Ai ėshtė amaneti i Tyre dhe paraprakisht nėnkupton  BASHKIMIN TONĖ KOMBĖTAR!!!    

 

Kosova nė rrugėn e Azem Galicės

 

Abdyl Krasniqi, krahas punės edukativo-arsimore dhe veprimarisė sė palodhur atdhetare, thur himne tė fuqishme pėr heronjtė tanė nė vazhdimėsi, qė nga Skėnderbeu e deri tek Adem Jashari. Vargjet e tij nuk janė thjeshtė poezi, por kushtrim pėr liri, pėr dinjitet kombėtar, pėr burrėri. Ato, fund e krye, rrezatojnė atdhedashuri. Fuqia e tyre, herė- herė, bėhet e pakapshme pėr mendjet mediokėr, andaj edhe vjen njė si refuzim banal.

Emrin e tij e kemi hasur nėpėr faqet e gazetave dhe tė revistave tė ndryshme shqipe kėtu e nė mėrgatė, por mė mirė se kudo, atė e shijojmė nė dy librat e tij tashmė tė njohur:

 

                1.“SHPELLA”(KOSOVA)-URAGAN I SHEKUJVE” dhe     

     2. “ĖSHTĖ E JONA DARDANIA”.

 

Himnizimi i vetėflijimit pėr atdhe

 

“Shpella- uragan i shekujve” dhe “Ėshtė e jona Dardania”, dy vepra tė reja letrare te autorit Abdyl Krasniqi, u vunė nė qarkullim para pak kohe. E para, mishėrim e himnizim i dashurisė dhe i vetėflijimit pėr atdhe,  njė zinxhir i tėrė shpėrthimesh poetike, e konceptuar nė formėn e njė romani nė vargje. E dyta, e pasur me njė radhė meszhesh tė mirėfillt e kuptimplotė nė prozė dhe probleme tė atdhetarisė, si dhe me poezi filozofike a tė drejtpėrdrejta, me ode e meditime tė tjera, tė nxitura nga jeta e realiteti politik i kohės”. Kėshtu e nis prezantimin e tyre nė Tiranė Ramadan Pasmaēiu.

Edhe pse tematika e kėtyre vargjeve tė zjarrta ėshtė e larmishme, ato fokusohen tek legjendari Azem Galica dhe tek djepi i trimėrisė, Drenica:

         Duel nga shpella Azem Galica...

         Fluturim nė fusha e shkrepa...

         Shkrumb e hi sot shovenja,

         Varr i serbit ėshtė Drenica!

Ky ėshtė lajtmotivi i kėtij krijues vetėflijues. Ai ėshtė mishėruar aq shumė me Azem Galicėn saqė ėshtė bėrė edhe sinonim i emrit tė  tij. Kur pėrmendet Azem Galica fill tė vete mendja tek Abdyl Krasniqi e kur tė pėrmendet Abdyl Krasniqi te vete mendja tek Azem Galica. Kėtė trim, tė ngritur nė idol jetėsor e kombėtar, ai e krahason me Oso Kukėn, kur thotė:

         Dy “varre”- dy trima qė ka Kosova,

         Qė ka Shqipėria,

         Nuk i ka as Evropa,

         As Amerika, as Afrika,

          Nuk i ka as Azia!  

         Njė varr, thellė nė shpellė

         Kurse tjetri lart nė qiell,

         Njė varr nė atmosferė

         Kurse tjetri nė litosferė,

         Dėshmi gjoksi, dėshmi Drenica:

         Oso Kuka dhe Azem Galica!

 

Kur i kėndon kryekomandantit Azem Galica, nuk e harron as heroinėn Shotė:

         O moj Shota sokoleshė

         Me allti brezit ngjeshur,

         Me kurorė strall Drenice

         Pėrsėri troket nė derė

         Ai trimi, prej Galice.

         Kush ta bėri dasmėn malit?

         Azem Bejta pika e djalit!

         Kush ta dhuroi xhamadanin?

         Kush ta dha jataganin?

         Azem Bejta ai shkėmb mali!

Sidoqoftė, vargjet e librit “SHPELLA...” u thurėn kryesisht brenda viteve 1971- 1980, pra, gjatė kohės sa ishte i pushuar nga puna dhe jetonte nėn hijen e ndjekjeve tė hienave serbe e shqipfolėsve pakurrizorė. Nė fakt ato filluan tė mbijnė me tė dalė tė Azemit nė dritė nga ajo errėsirė misterioze. Kur e analizojmė  librin shohim fare qartė se vendin kryesor e zėnė pesė shpellat, tė cilat nėnkuptojnė pesė trojet shqiptare qė ende vuanin nė pushtues tė huaj, pesė pjesė tė njė trupi tė cunguar dhunshėm, tė cilat kėrkojnė dritė, kėrkojnė liri, kėrkojnė bashkim.

 

Histori e pėrsėritur deri tek  Adem Jasharin

 

Kurse njė e katėrta e tyre janė vargje kushtuar kohės mė tė re, kohės sė sotme, heroizmit tė kushėririt tė Azem Galicės, legjendarit tjetėr tė Prekazit, Adem Jasharit! Autori, si njė orakull ndjellamirė, kėshillon e thėrret:

         Ēdo javė, ēdo ditė, ēdo orė

         Serbi helmon porsi gjarpėr...

         Kosovė! Fėmijėt ti, i ruaj,

         Tė ditur, tė fortė, tė pastėr!

          .........................................

                   Pirroja, Leka  i madh, Skėnderbeu,

                   Abdyli, Curri e Seferi,

                   Qemali, Boletini, Prishtina

                   Shota e Azemi, Adem Jashari...

         “...Pikėrisht dita kur nė Tiranė, nė Muzeun Historik Kombėtar, nga Shoqata Atdhetare pėr tė rėnėt e Kombit shqiptar, u promovua romani nė vargje “Shpella” i autorit Abdyl Krasniqi, pra 17 korriku i vitit 1998, pėrputhet me 74 vjetorin e rėnies heroike tė Azem Galicės. Tė luftosh pėr lirinė, tė vritesh pėr ēlirimin e atdheut nuk ėshtė fatkeqėsi, ėshtė fat dhe trimėri, Kosova ka gjetur rrugėn e fitores, ka gjetur shtegun pėr tė dalė nga errėsira. Shotet dhe Azemat nuk janė mė nė shpellė, ata nuk nevojė pėr ekspedita zbulimi, mė shumė se kurrė ata e dinė se ēfarė duan. Ndėrsa forca morale dhe ideali i lartė i luftėtarėve tė lirisė i trimave tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė shpresa se Azemi do tė prehet i qetė nė Galicėn e tij heroike, ndėrsa shqiptarėt sė shpejti do ta gėzojnė lirinė nė tė gjitha trojet etnike”- shkruan midis tjerash Flora Zibra nė recensionin me titull ”Kosova nė rrugėn e Azem Galicės”.

         Nė promovim merrte pjesė edhe presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, z. Rexhep Meidani.”.

Poeti Agim Cerga midis tjerash konstatoi:”Azem Galica sė bashku me idealet e tij jeton sot nė ēdo zemėr shqiptari kosovar qė lufton pėr tė drejtat e tij

 

Libėr me mesazh tė gjerė kombėtar

 

         Kėshtu e titullon recensionin e vet, pėr librin “Shpella- uragan i shekujve” tė Abdyl Krasniqit, krijuesi i njohur Iljaz Prokshi, botuar nė “Zėrin e Kosovės”, mė 4 maj 2001.

         “Libri “Shpella...” ėshtė njė lapidar, qė i kushtohet trimit tė paepur, Azem Galica. Brenda tij gjejmė vargje tė pėrjetuara, sepse  vetė z. Abdyl Krasniqi, kėto vargje i nxori nga shpella s shpirtit tė tij, ashtu siē i nxori eshtrat e heroit mė 1971. Nė kėtė libėr ndjejmė pėrmasėn e sfidės pėr ta qitur nė dritė epikėn e luftės sė trimit tė Drenicės dhe tė gjithė shqiptarisė, Azem Galicės, tė atij njeriu qė gati pėr njė dekadė nuk e lėshoi pushkėn kundėr pushtuesit barbarė serb pėr t’u pėrjetėsuar nė altarin e lirisė. Dhe, siē ishin kohėt mister, la amanet qė trupin t’ia fshihnin pėr tė mos  e gjetur armiqtė. Amanetin e tij e ēuan nė vend shokėt e luftės, bashkė me Shotė Galicėn, duke iu kthyer njė brez tjetėr namit tė tij, kujtimit dhe luftės heroike, e pėr ta nxjerrė sėrish si njė vigan pas 47 vjetėsh tė mbajtur fshehtė nė shpellėn e Pėrēevės , nė Llapushė...

         Pėr t’iu kundėrvėnė regjimit komunist, pėr tė vėnė nė ballė diēka madhėshtore, pėr t’u pėrkujtuar figura e trimit tė Drenicės me pėrmasa kombėtare, Abdyl Krasniqi bėri dy vepra monumentale: nxori eshtrat e Azem Galicės nga shpella dhe i rivarrosi me popullin nė Galicė, ia fali popullit tė gjakut dhe tė tokės ku lindi dhe u rrit ky trim i paepur, ndėrsa shkroi romanin nė vargje kushtuar kėtij trimi, Azem Galicės dhe, duke i prezantuar me njė vėrtetėsi historike e letrare, me kuptim dhe atdhedashuri, qė dinė tė paraqesin vetėm ata qė e pėrjetojnė thellė nė shpirtin e vet...

Subjekti lirik i kėtij romani nė vargje kushtėzohet, nga njė anė, prej dashurisė pėr tė bėrė mė shumė pėr atdheun, dhe nga ana tjetėr, prej zbulimit tė eshtrave tė ruajtur nė kujtimet e  bashkėluftėtarėve tė Azemit, tė ndrite njė epokė e luftės dhe e flijimit gjer te liria, qė gjithmonė vjen duke derdhur gjak e duke dhėnė jetėn.

 

Me burra si Abdyl Krasniqi fitohet liria

 

Veprat e tij frymėzonin edhe luftėtarėt e lirisė. Kėshtu, oficeri lartė shqiptar, Naim Lika nga Burreli i Matit, i angazhuar nė UĒK, mori pjesė ė promovim dhe pos tjerash tha:

“ Me burrin e madh tė Kosovės z. Abdyl Krasniqi jam njohur nė Tiranė nė vitin 1993. Jam mahnitur me jetėn, veprėn dhe legjendėn e tij nė shėrbim tė Kombit Etnik Shqiptar. Abdyl Krasniqi ėshtė njė trim legjendar burrė i madh qė rrallė lindin trojet tona arbnore. Ai do tė hyjė nė historinė tonė kombėtare si njė meteor qė nga qielli lėshon rreze drite pėr ndriēimin e copėzave shqiptare tė ndara padrejtėsisht nga shovinistėt grabitqarė fqinj...Ai me romanin nė vargje “Shpella” thėrret 5 copėza, 5 shpella, 5 gropa etj, ku i gjithė libri ėshtė kushtrim alarmi pėr zgjim, pėr liri, pavarėsi tė trojeve tona Etnike Arbnore tė okupuara.

Me burra si Abdyl Krasniqi populli ynė do ta fitojė lirinė, pavarėsinė dhe independencėn e humbur. Kam kėrkuar dhe po apeloj qė shteti shqiptar tė kujdeset pėr figurėn madhore kombėtare si Abdyl Krasniqi...”

         “Shpella...” u drejtohet jo vetėm ngjarjeve tė kaluara, por edhe aktualitetit...

         Gjėrat  rrodhėn siē rrodhėn, ndėrsa erdhi koha kur nė skenė, pra doli figura e madhe e njė lufte tjetėr, me kuptim sublim- UĒK, qė diti tė luftojė, duke ndjekur rrugėn e lirisė qė e kishin trashėguar nga Ahmet Delia, Hasan Prishtina, Azem e Shotė Galica, Shaban Palluzha, Tahir Meha e gjer te kryetrimi legjendar, Adem Jashari me bashkėluftėtarė, tė rėnė dėshmorė tė kombit. I gjithė ky rrugėtim me sakrifica, mbeti forcė sublime kombėtare pėr lirinė Kosovės., ė qytetėrimit dhe tė paqes...

 

*  *  *

 

         Edhe libri tjetėr “Ėshtė e jona Dardania”, i ndarė nė dy pjesė, e para nė prozė ndėrsa e dyta me poezi, trajton probleme kyēe tė kauzės sonė kombėtare. Gati, i gjithė brumi i  librit pėrmblidhet me kėto fjalė tė autorit:

         “Nėnshtrimi i njė populli apo heshtja

         do tė thotė: Vdekja e njė epoke!”

         Duke folur pėr kėta libra, Rifat Malaj dhe Naim Lika, konstatojnė:”Ēdo strofė nė libėr ka njė ide, ėshtė hymn, thirrje pėr popullin, shfryrje pėr mjerimin e skllavėrimin nga shkau, pa rėnė nė pesimizėm...Abdyli qe ndėr tė parėt qė hodhi idenė e formimit tė UĒK-sė. Gjithė familja e tij ėshtė nė shėrbim tė luftės. E bija me tė shoqin dhanė jetėn pėr ēlirimin e Kosovės. Nga ana tjetėr arma e fortė e tij qe pena, qė shkėlqeu e u bė nxitje. Ishte ai qėndrim qė forcat  serbe e ndiqnin dhe donin ta asgjėsonin. U burgos disa herė prej tyre, por s’u tėrhoq nga misioni...”.

 

         Brengat dhe mesazhet atdhetare

 

         Pena e tij e mprehtė nuk pushoi pėr asnjė ēast. Ajo, fuqishėm e guximshėm, u bėri jehonė tė gjitha ngjarjeve tona historike, edhe atyre mė aktualeve. Kėshtu, pak ditė para Marrėveshjes sė Rambujesė, pra mė 11 mars 1999, nė numrin 7 tė revistės “Diapora shqiptare”, botoi poemėn e gjatė me 43 strofa “Baladė e re pėr Kosovėn”, nė tė cilėn, rrjedhshėm e fare natyrshėm, gėrsheton Shpellėn e Kėshtjellėn:

                   Janė shqetėsuar shovenėt e botės,

                   Ngase buron forca nga Kėshtjella!

                   Se po dridhet zemra e Tokės,

                   Azem Bejta nėpėr shpella!

         Shqetėsimet e tij nuk pushojnė as pas Rezolutės 1244, dhe, nė poemėn tjetėr, me titullin “Lufta”, konstaton:

                   Mbi bazėn e rezolutės 1244-Kosova:

                   Pėrgatitet pėr tė qenė e varur!

                   Rezoluta lypset tjetėrsuar nga OKB-ja

                   Ndryshe, nė Kosovė lufta mbetet e hapur.

         Pėr poemat e tij tė fundit: “Baladė e re pėr Kosovėn”, “Baladė atdheu pėr Dardaninė” dhe “Dardania sot”, njė vėshtrim mė tė thuktė e ka bėrė krijuesi Zeqir Bekolli, titullin e tė cilit e vumė nė krye tė kėtij kapitulli e nga i cili do tė shkėpusim ca mendime.

         Preokupimi atdhetar ėshtė njėri prej temave qė zė vend qendror nė veprėn e Krasniqit nė pėrgjithėsi, por edhe tė tri poemat e botuara nė revistėn “Dardania”, nė ballinėn e sė cilės hasen katėr strofa, vargjet e sė cilės janė pėrplot porosi drejtuar politikanėve qė tė kenė kujdes “tė mos shkelet mbi gjakun e derdhur...”dhe tė arriturat “tė mos tradhtohen nė tryezė tė heshtur...” Janė kėto preokupime tė autorit, tė cilat hasen qė nė ballinė tė revistės  bashkė me konstatimin se “Populli luftėn fitoi: dėshtimet ishin nga paria!”, pėr tė vazhduar me porositė tjera se “Pėr liri, pėr demokraci- pėr troje, mos lėshoni pe, se pėr tė mbrojtur tė vėrtetėn dhe drejtėsinė nuk duhet ngurruar, por ato duhet mbrojtur “...me gojė e me gisht”, pėr tė kėrkuar qė Korbi, qė kėtu simbolizon tė keqen, pushtuesin, tė shporrej nga trojet tona, sepse “Dardania ėshtė e jona”...

 

         Nga Azemi kisha ftesė

 

         S’do mend se vargjet e poemave tė sipėrpėrmendura janė pėrplot frymėzim e pėrmbajtje nga periudha e luftės nė Kosovė, qė pėrmbajnė konstatimet reale se barbarėt u shndėrruan nė “...xhelatė edhe mbi fėmijėt”.

         Krasniqi nėnvizon edhe disa vese tė njė egoje tė popullit tonė tė “Baladė atdheu pėr atdheun”, duke shtuar se “tė gjithė jemi presidentė”, “Tė gjithė gjeneralė”, pavarėsisht  nga ajo se a i meritojmė apo jo dhe nė tė njėjtėn kohė iu drejtohet egoistėve tė kėtij lloji: “Shikoni gurin e shpuar”, “Mbi trupin Kosovė copėtuar”...

         Personazhi Azem Galica dhe motivet e aktit tė nxjerrjes sė eshtrave tė kėtij kryetrimi nga vetė autori do tė jenė edhe preokupimet qendrore nė poemėn “Dardania sot”. Pėr aktin e zbritjes nė shpellė pėr t’i nxjerr eshtrat qė kishin qėndruar aty 47 vjet me radhė, Krasniqi thotė se “Nga Azemi kisha ftesė!”.

         Brenga e poetit pėr Mitrovicėn e ndarė e shoqėron kudo edhe nė vargjet e tij. Mu pėr kėtė mundohet tė japė shpjegimin e tij pėr tė personifikuar atė me njė mungesė tė strategjisė, e cila ėshtė dashur tė ekzistonte nė njė moment tė caktuar.

         Abdyl Krasniqi lė pėrshtypjen se ka marrė vesh qartė pasojat e ideologjive, nga tė cilat edhe sot vuan populli ynė, ndaj ato i quan tė huaja, “proserbe e progreke”, pėr tė porositur bashkatdhetarėt qė tė jenė sa mė larg tyre, sepse mbi tė gjitha ėshtė shqiptarizmi, kurse TMK-ja element i shtetėsisė.

         Zėri i tij jehonė edhe kundėr burgosjes sė luftėtarėve tė lirisė, nė mesin e tė cilėve bėn pjesė edhe i biri, Selim Krasniqi, andaj shkruan:

                   UĒK-ja e vėrtetė ēdo ditė vritet!

                   Nga forca tė organizuara antishqiptare!

                 “Pėr pavarėsinė e Kosovės tė mos flitet”

                   Dhe pėrgatitje terreni pėr kthim forcash sllave?!

                “UĒK-ja e vėrtetė: Jasharajt tė zhbihet”!

 

        Vargje pėr vetė legjendėn e gjallė (Abdyl Krasniqin)

 

         Veprat madhore tė kėtij burri tė madh, si nxjerrja e eshtrave tė Azem Galicės nga varri mė i thellė nė  botė, ashtu edhe krijimet e tij poetike, u bėnė objekt studimi dhe frymėzimi edhe pėr krijuesit e tjerė. Kėshtu Thanas Moēka ia kushton poezinė:

 

                   TĖ PUTHI GALICA

        

Abdyl!

Ti poet nga Drenica, komuna Malishevė

Brenda ty nė terr tė puthi Galica,

Dhe shpella tė rroku se tė deshte,

Malet oshtinė krahėt hapi Drenica

Abdyl!

Si shatėtar, ti bir i Kosovės martire

Nga shpella thellė, nė shpellė doli mbi dhe

Si prijės me pallė nxore Galicėn

Qielli lot e yje derdhi mbi ne.

Abdyl!

Syri, zemra tė shikonin serbė tė zinj

Dhe serbėt anash gjakosnin me thika nė dorė

Nė gjoks ti mbajte Galicėn, flamur shpagimi!

Abdyl Krasniqi, ti vigan popullor.

Ndėrkaq krijuesi tjetėr drenicas, Iljaz Prokshi, shkroi njė tregim tė bukur me titull “Ringjallja e Trimit”, nga i cili po shkėpusim ca fragmente...

Nė “Shkėndija” tė korrikut 1991, nė 20- vjetorin e zbulimit tė eshtrave tė Azem Bejtė Galicės, krijuesi dhe publicisti Sabit Jaha zhvilloi njė bisedė me realizuesin e kėsaj vepre madhore, z. Abdyl Krasniqi, tė cilėn e botoi me njė titull mjaft tė qėlluar:”Ora e madhe historike e njė arsimtari”.

 

Edhe Mehmet Haziri, i frymėzuar nga ky akt madhor, hartoi poezinė:

 

         KONTRIBUT PĖR HISTORINĖ

                   (Abdyl Krasniqit)

 

         Ti hyre 73 metra thellė nė shpellėn e Kosovės

         E nxore historinė e strukur nė errėsirė

         Me data, me beteja, me heronj...

 

         Azem Galica po e shkundte nga sytė

         Memecėrinė e viteve

         Dhe po betohej pėr tokėn dhe qiellin e Drenicės,

         Stop! Historia e ndėrpreu pushimin e lindjes...

 

Pėr Abdyl Krasniqin nuk shkruan vetėm njerėzit e penės. Jo. Ai dhe vepra e tij u bėnė frymėzim edhe ushtarakėt. Kėshtu, oficeri lartė i Armatės Shqiptare, Petrit Ēollaku nga Pogradeci skaliti vargjet nėn titullin:

 

                            EMĖR I DĖGJUAR

               (Kushtuar poetit dhe atdhetarit Abdyl Krasniqit)

 

                   Abdyl, me Ju u njoha

                   Kėtu nė Shqipėri!

                   Ngase ke bėrė emėr,

                   Nė histori.

 

                   Historia e Kosovės

                   Ėshtė ky njeri,

                   I vrarė, i burgosur

                   Tė brengosur jemi

 

                   Lind ditė e re

                   Nga puna nuk pushoni,

                   Mendjen tė freskėt e ke

                  Kosovės i kėndoni!

 

                   Ti Bac Abdyli,

                   I kėndon Kosovės!

                   Me gjuhėn e shqipes

                   Fryt i jepni tokės!

 

                   Milosheviqi,

 halė tė ka nė sy,

O Bac Abdyli,

T’kėrkon kokėn ty!

 

Po, besa po!

Je i imi vėlla!

Jo, besa jo!

S’kemi pėr t’u nda!

 

Dėshmorėt nuk vdesin!

Nėpėr kohėra rrojnė!

Yje pėrherė mbesin!

Qiellin pėrgjojnė!

 

Zėri yt jehonė,

Nė vepra qėndisė

Do t’festojė Kosova:

Ditėn e lirisė!

 

         Abdyl Krasniqi- njė copė e legjendės

 

         Ėshtė interesant edhe njė pjesė e ditarit “Unė dhe vetmia” e autorit Gani Xhafolli, shkruan mė 26 shkurt 2006 nė “Edi 2”, ku, pos tjerash shkruan:

         ...Dhe papritmas nė lokalin “Edi 2” hyri njė copė e atdheut...Njė copė e Ilirisė...Dhe, nė rrudhat e tij e pashė AZEMIN e MADH, e  pashė SHOTĖN e MADHE me plis bore mbi malin e flokėve...Azemi mė pyeti: A po e  njeh?

         Thashė:PO. Ėshtė Abdyl Krasniqi, edhe ky njė copė e legjendės...qė udhėton prej zemre nė zemėr...I mbledhė shumė lule t’i thotė lirisė dhe ILIRISĖ: merri!

         ...Interesant shpirti i Xhevės sė Madhe  na shikonte...

         Tregoi BABIT, se edhe nėn borė dhe nėn lule e pėrmendore vazhdimisht po i lexojmė edhe ėndrrat dhe poemat Tuaja sė bashku me trimat dhe yjet e lirisė. Mbrėmė tė ka pa ėndėrr Fehmi Lladrovci dhe ėndrrėn tėnde e ka vizatuar nė njė copė dielli.

         Ademi tha: E ke vizatuar bukur. Edhe yjet e tjerė tė lirisė e shikuan me sy tė mbushur dritė. Dhe unė nė atė copė dielli shkrova dy germa: K+ SH . Pastaj vazhdova: Baba Dyl, vetėm shkruaj, sepse ty ta kam lėnė amanet lapsin nė vend tė pushkės...Robėrinė vraje me laps, e lirinė pėrqafoje me zemėr.

         Dhe mė pyeti: A ėshtė gati rruga tek Plisi i SHOTĖS dhe AZEMIT...

         Thashė: Ende po bie shi. Ende jemi nė dimėr. Sot ėshtė dita e 26- tė e shkurtit...

         E shikova pėrsėri orėn, ishte 16 e 38. Dhe shkrova kėtė pjesė nė vend tė ditarit:

                   Abdyli ėshtė njė copė diell

                  qė u thotė ēdo ditė e ēdo

                   Natė reve: DUAM DIELL!

                   DUAM DRITĖ!

 

Azem Galica dje, sot dhe nesėr!

 

E diela e 2 marsit 2008, Galicėn e  Drenicės sė panėnshtruar e gjeti nė atmosferė festive. I madh e i vogėl gumėzhinin brenda Kompleksit Pėrkujtimor “AZEM E SHOTĖ GALICA”, i cili, mjerisht, ka ngelur nė fazėn fillestare tė ndėrtimit. Kjo ditė ishte disi e veēantė pėr galicasit. Jo, nuk kishte kremte familjare as shtetėrore. Nuk pritej as ndonjė politikan, sepse ata tashmė, paksa janė ēliruar nga ethet zgjedhore dhe mė rrallė duken kėndejpari. Aty po vinte njeriu i sakrificės, ai qė dha gjithēka nga vetja pėr komb e atdhe, njeriu qė i tėri u mishėrua me Azem Galicėn, po vinte Abdyl  Krasniqi.

Eh, sa e sa herė kishte qenė ky mysafir kėtu,  por kėsaj here ishte mė ndryshe. Ai po vinte pėr tė na uruar PAVARĖSINĖ mu para kryeheroit AZEM GALICA! Ai pėr kėtė ditė ka jetuar, sepse gjithmonė thoshte: “Njė merak kam- ta shoh Kosovėn tė lirė!”.

Dhe, nė ora 13:00, delegacioni i prirė nga Abdyl Krasniqi  vė kurora pranė kryeluftėtarėve e bashkėshortėve Azem e Shotė Galica dhe pranė 83 tė rėnėve tė Arbėrisė sė Vogėl. Edhe pse i lodhur, i sėmurė dhe i rraskapitur nga vuajtjet dhe vitet, atdhetari Abdyl Krasniqi, nderon dhe pėrkulet denjėsisht para Kryekomandantit tė pėrjetshėm, apo siē e quajti ai shkurt: Azem Galica dje, sot dhe nesėr!

 

Dromca historike

 

Dhe, pėrpara mysafirėve,  shpalosen jeta dhe tė bėmat atdhetare tė kėtyre heronjve...

Azem Galica, qė nga rinia e hershme u radhit nė ēetat e lirisė dhe pėr 12 vjet rresht, bashkė me Nusen e maleve- Shotė Galicėn, nuk i lėshuan armėt nga dora. Ata zhvilluan mbi gjashtėdhjetė beteja fitimtare kundėr pesė pushtuesve: Turqve tė rinj (1908-1912), Serbisė sė Parė (1912- 1915), austro-hungarezėve dhe bullgarėve (1915-1918) dhe Mbretėrisė SKS (1918- 1924).

.        Luftėrat e Azem e Shotė Galicės  kishin karakter mbarėkombėtar. Ata ishin tė lidhur me ideologun e madh, Hasan Prishtinėn dhe me Komitetin e Shkodrės. Se ata punonin me PROGRAM tregon fakti qė, gjatė Kryengritjes sė madhe tė vitit 1919, e cila nisi nė Drenicė e pėrfundoi nė Llapushė, ishin tė mobilizuar 11 mijė luftėtarė nga tė gjitha trevat shqiptare.

         Nė vitin 1923, Qeveria serbe u detyrua tė lėshonte pe karshi luftėtarėve shqiptarė. Kėshtu u krijua Zona e lirė e Drenicės, qė mė shumė njihet si ARBĖRIA E VOGĖL, e cila  fillimisht pėrfshinte tė gjitha fshatrat e komunės sė atėhershme tė Prekazit e mė vonė kufizohet nė: Galicė, Lubovec dhe Mikushnicė. Kjo bėrthamė  shtetėrore, pėr ca vite rrezatoi atdhedashuri mbi tė gjitha trojet shqiptare dhe frymėzoi luftėrat pėr liri...

         Nė Beograd, atėbotė, reagimet ishin tė ashpra. Mė 11. X. 1923, deputeti i Kosovės, Jovan Magovēeviqi, i inatosur tha: ”Zotėrinj, unė i kam dy vota: njė si deputet i rregullt i Kuvendit Popullor dhe njė si deputet i jashtėm i shtetit tė Azem Galicės”.

         Mirėpo, Serbia si Serbi mė, mė 15 korrik 1924, ditėn e martė, ditėn e tretė tė Bajramit tė Vogėl, nė mėnyrė tinėzare, me mbi 12oo veta, ushtarė e xhandarė, rrethojnė kėto tri fshatra. Ata me vete kishin marrė edhe shtatė topa tė mėdhenj, tė cilėt i vendosėn nėpėr kodrat pėrreth...

 

Nderimi dhe dekorimi

 

         Beteja qe e pėrgjakshme dhe zgjati gjithė ditėn. Kryetrimi, me ata pak luftėtarė qė i kishte kėtu, sepse shumica kishin vajtur nėpėr shtėpitė e tyre pėr tė festuar, arritėn t’i ēajė tė tri rrethimet.

         Atė ditė tė pėrgjakshme, nga tė dy palėt pati shumė tė vrarė: 90 serbė e 83 shqiptarė, kryesisht pleq, gra e fėmijė (nė Galicė 35, nė Mikushnicė 23 dhe nė Lubovec 24).

         Kapedani i plagosur rėndė jetoi deri mė 25 korrik 1924. Edhe pasi vajti nė amshueshmėri, pėr shumicėn, sidomos pėr armiqtė, ngeli enigmė. Shokėt e tij besnikė dhe e shoqja, Shotė Galica, trupin e tij e varrosen nė varrin mė tė thellė nė botė (73 m), nė shpellėn “Ēuku qė kėrcet”, nė malet e Pėrēevės.

Nė krye tė Ēetės kreshnike u vu Shotė Galica, e cila me ca fėmijė jetimė kaloi nė Shqipėri, derisa vdiq nė mjerim tė plot, mė 4 korrik 1927, nė Fushė- Krujė. Shteti shqiptar e shpalli Heroinė dhe ia ngriti njė Lapidar tė mrekullueshėm...

         Edhe Azem Galicėn, Sali Berisha, mė 26. I. 1993, me dekretin nr. 435 e dekoroi me “URDHRIN E KLASIT TĖ PARĖ”.

 

Eshtrat e Shotės tė kthehen nė Galicė!

 

- Me fat Pavarėsia dhe gjithmonė qofshi tė nderuar, o bashkėvendėsit e Azem Galicės,- uron xha Abdyli, i emocionuar tej mase. Fjalėt i ka tė pakėta, sepse ėshtė i sėmurė, por shumė domethėnėse. Kur e sheh varrin e zbrazėt tė heroinės Shotė Galica, zemra i ēahet nė dysh dhe nuk pėrmbahet dot.

”Kjo ėshtė paradoksale dhe  e pakapshme pėr ēdo mendje me dy kokrra tru. Kėta dy bashkshortė dhe bashkėluftėtarė, tė cilėt, pėr mėse dymbėdhjetė vjet nuk arriti t’i ndajė asnjė armik, ėshtė absurde qė sot tė qendrojnė tė ndarė. Shota sa mė parė duhet tė kthehet nė Galicė dhe tė bashkohet me Azem Galicėn! Paskėtaj, nė fund, nga tė pranishmit, u shtruan edhe ca kėrkesa pėr qeveritarėt e pushtetarėt tanė, tė cilėt, deri sot, kur ishin nė pyetje kėta dy heronj, ndėr mė tė mėdhenjtė nė gjithė historinė tonė, sikur i futnin vesht nė lesh dhe nuk ia shkrepnin fare.

Mbase, qeveritarėt e rinj, do tė veprojnė ndryshe dhe do ta kuptojnė sė Azem e Shotė Galica meritojnė mė shumė. Ata qenė frymėzues tė brezave liridashės. Me emrin e tyre u fituan shumė beteja gjatė luftės sė fundit ēlirimtare, tė udhėhequr nga UĒK-ja.

Ta zėmė, e para, patjetėr, duhet tė ndihmohen kėto dy Komplekse Pėrkujtimore, ky nė Galicė dhe ai nė Pėrēevė, tė cilat kanė ngelur nė gjysmė tė rrugės!!!

 

Vallė, a ka kuptim e logjikė qė, nė ēdo vend tė mbijnė kulla, madje edhe aty ku nuk ka pasur kurrė,  e Kulla e Azem Galicės, e cila ėshtė simboli  mė i njohur i rezistencės sonė kombėtare, tė mos hedh shtat aty ku themelet i ka tė lara me gjak?!!!

Kėrkojmė qė eshtrat e heroinės Shotė Galica sa mė parė tė kthehen nė kėtu nė Galicė,  pranė burrit e bashkėluftėtarit tė vet, Azem Galicės. Bashkimi i tyre shpirtėror paraqet bashkim idealesh dhe do t’i paraprijė edhe realizimit tė synimit tonė shumė shekullor:BASHKIMIT KOMBĖTAR!!!

Madje, madje, pėr ēudi tė ēudive, edhe punimet e Simpoziumit kushtuar kėtij heroi, mbi njėzet e dy kumtesa, tė mbajtur mė 14 korrik 2004, nė 80-vjetorin e rėnie sė Tij, nuk e kanė rendin tė botohen nga Instituti i Historisė, duke bėrė kėshtu njė pėrjashtim gati tė pashembullt!!!

Megjithatė, nė fytyrat e tė pranishmeve, vėrehej njė optimizėm mė i shtuar pėr ditė mė tė mira...

-Tė Qeveria e sotme e Republikės sė Kosovės kam besim tė madh se do tė bėjė shumė mė shumė pėr tė gjithė dėshmorėt dhe heronjtė e kombit, e nė veēanti  pėr Azem e Shotė Galicėn, sepse me sytė e mi  i kam parė Hashim Thaēin,  Jakup Krasniqin dhe shumė komandantė tė tjerė , tė cilėt gjatė luftės, me uniformėn e UĒK-sė, kanė ardhur e janė betuar kėtu para varrit tė Azem Galicės!- shprehet njė plak galicas me ton gazmor.

 

Pėrvjetor i sukseseve, por edhe i zhgėnjimeve

 

Po sot ē’bėnė  Abdyl Krasniqi?

Edhe pse i sėmurė, i mėrzitur, i lodhur, i moshuar, gati- gati edhe i harruar (pėr tė mos thėnė i injoruar), ai qėndron si pėrherė krenar, stoik dhe i panėnshtruar. Realizimi i Pavarėsisė deri diku ia ka plotėsuar ėndrrėn e tij dhe merakun pėr ta parė Kosovėn e lirė. Por, shpirti i tij do mė shumė, ai e do tėrėsinė, e do unazėn e plotė e jo nė gropa e copa, andaj pret dhe vuan. Shpirti tij vuan edhe pėr shumėēka. Vuan pėr mospėrfilljen dhe mosrespektimin e duhur tė dėshmorėve  e tė luftėtarėve tė lirisė, pėr mohimin e vlerave tė luftės dhe  heronjve tė tė gjitha periudhave kohore, kundėr burgosjeve dhe pėrndjekjeve tė atyre qė sollėn lirinė, nė mesin e tė cilėve ėshtė edhe i biri, gjeneral Selim Krasniqi. 

Vuan dhe i digjet zemra flakė, sidomos pėr lėnien pas dore tė idoleve tė tij jetėsor, bashkėshortėve dhe bashkėluftėtarėve tė pandarė: Azem e Shotė Galica!!!

Azem Galica qėndroi plot 47 vjet nė errėsirė dhe njė ditė flakėroi drejt Galicės sė tij tė dashur, ku edhe u paqėtua nė gjirin e saj tė ngrohtė!

Vallė, edhe sa duhet tė pres trimi bashkėshorten dhe bashkėluftėtaren e vet, Shotė Galica?! Kėto pyetje e torturojnė ēdo ditė kėtė atdhetar tė madh e tė papėrkulur.

Ai vuan pėr injorimin e punėve nė Komplekset Pėrkujtimore, nė Pėrēevė e nė Galicė, kushtuar kėtyre bashkėshortėve e bashkėluftėtarėve besnikė...

Madje, madje, le qė nuk ka pėrkrahje, as individuale as institucionale, por, pėrkundrazi ka  pengesa, zvarritje e kėrcėnime. Kompleksi i tij nė Pėrēevė, jo qė po ndėrtohet sipas planit tė paraparė, por edhe po dėmtohet...Kėshtu, pėr herė tė tretė ėshtė vjedhur shqiponja e bronztė nė hyrje tė Kompleksit, e cila peshonte mbi njėqind kg.

Krahas gjithė kėtyre peripecive e vėshtirėsive sfiduese, ai, mė 31 dhjetor 2005, ka pėsuar edhe aksident trafiku, nė  Korroticė tė Epėrme, me ē’rast mori lėndime tė rėnda trupore (e ka dėmtuar keq gjurin e djathtė) e mendore, sa iu dashtė tė kėrkojė ndihmė edhe jashtė vendit, nė Gjermani. Kėto pasoja po i vuan edhe sot, edhe pse kėto ditė e fitoi gjyqin me Kompaninė e Sigurimeve “Insing”, e cila obligohet t’i kompensojė dėmin Abdyl Krasniqit nė shumė prej 12 mijė e 300 euro.

Sidoqoftė, Abdyl Krasniqi, nuk heq dorė nga rruga e lavdisė. Ai pėrherė dėshiron tė jetė nė shėrbim tė kombit e tė atdheut. Gjatė bisedave dhe konsultimeve me tė, edhe pse nė njė gjendje tė keqėsuar shėndetėsore, pos dhembjeve nė kėmbė e nė unazat fundit tė boshtit kurrizor, ka pengesa tė mėdha edhe nė tė folur, ai nuk i harron ata qė nė ēfarėdo mėnyre e kanė ndihmuar nėpėr ecejaket e tij pėrplot rreziqe e sakrifica ose sė paku njėherė ka pasur punė me ta nė tė mirė tė atdheut. Vazhdimisht m’i ka pėrmendur: Rifat e Binak Dautajn (vėllezėr nga Carabregu i Deēanit), Hasan Smajlin  e Drenocit, Bisnik Berishėn e Gurbardhit tė Malishevės, Ramadan Rifat Krasniqin nga Drenoci, Halit Minushin nga Damaneku i Malishevės, Fuat Pėrēukun nga Vushtria, Shyqri Galicėn, Deli Avdiun nga Prishtina, Faridin Tafallarin, Ali Ahmetin, Qerim Halilajn nga Tėrdeci i Drenicės, Zenel Shushėn, Hazir Morinėn, Daut Kryeziun etj.

 Pos gjithė aktiviteteve tė tjera pena e tij e mprehtė lė gjurmė edhe nė fushėn e artit aplikativ. Veē tjerash mė bėri pėrshtypje vizatimi i simbolit tonė kombėtar, shqiponjės, si dhe skicimi i Qenies sonė Kombėtare nė planin shumėdimensional tė rravgimeve nėpėr histori, tė cilat edhe po e paraqesim mė poshtė:

 

Unė, personalisht dhe nė emėr tė Galicės e tė Drenicės, u pėrpoqa t’ia lajė njė borxh tė vockėl fare kėtij burri tė madh, duke e pėrgatitur kėtė fejton pėr nder tė kėtij pėrvjetori tė dyfishtė: 69- vjetorin e lindjes sė Abdyl Krasniqit dhe 37-vjetorin e nxjerrjes sė eshtrave tė Azem Bejtė Galicės.