Libėri historiko-politik, sė shpejti nė qarkullim

 

Kryengritje e Pambaruar

 

·        Nė fillim tė muajit prill 2008 do tė dalė nė shitje, libri: Kryengritje e pambaruar» me autor Koēo Danaj. Libri ėshtė historiko-politik. Ky libėr i kushtohet kryengritjes se shqiptarėve nė Maqedoni nė vitin 2001. Gjatė asaj periudhe, autori ka qenė keshilltar politik i kryeministrit tė Shqipėrisė dhe e ka ndjekur pėrgjate njė viti fillimin dhe fundin e kryengritjes. Ata lexues qė janė tė interesuar ta kenė librin, janė tė lutur tė shkruajnė nė adresėn elektronike «lajmenet@yahoo.fr» Kopertina e librit: Kryengritje e Pambaruar .


Mė poshtė po botojmė njė fragment nga ky libėr:


   
Shkruan: Koēo DANAJ *

    Tiranė, 04 prill 2008


Pėrse kryengritja nė Maqedoni nuk u shndėrrua nė konflikt ndėretnik?


   
Ėshtė njė pyetje qė kėrkon pėrgjigje. Pėrse kryengritja e shqiptarėve nė Maqedoni nė vitin 2001, nuk u shndėrrua nė konflikt tė pastėr ndėretnik? Duhet harruar apo duhet kujtuar kryengritja e shqiptarėve? Apo duhet harruar ajo dhe duhen kujtuar pėr tė mos u pėrsėritur mė, rrėnjėt qė shkaktuan atė ? Mė duhet tė jap disa pėrgjigje, pėr t“ju pėrgjigjur pyetjes kryesore. Ato pėrbėjnė boshtin e kėtij libri.


    Mė duhet ta ritheksoj qysh nė fillim se Kryengritja e vitit 2001 nė Maqedoni edhe mund tė shndrrohej nė konflikt ndėretnik. Por mbeti njė kryengritje midis UĒK dhe forcave qeveritare. Me pėrjashtim tė ngjarjeve tė Manastirit kur ndaj shqiptarėve u ushtrua gjenocid i pastėr nga shtresa ekstremistėsh maqedonė, nuk ka pasur raste tė tjera tė dukshme. Ndėrsa ka pasur mentalitet ultranacionalist nga qeveria maqedonase. Historia e luftės, e politikės kėrkon medoemos edhe njė politikė tė drejtė dhe tė saktė tė vetė kėsaj historie. Qė do tė thotė se historia e kryengritjes e vitit 2001 duhet shkruar dhe trajtuar jo me mėndėsitė e vitit 2008, as me mėndėsitė e simpative apo antipative tė vitit 2008, as me referencat apo preferencat e vitit 2008, as me pėrdorimin pragmatik tė kėtij viti kryengritės nga forca te ndryshme politike apo drejtuesve tė tyre. As me jehonėn e fushatave elektorale apo me qėnien nė pushtet dhe nė opozitė. Nė sistemet pluraliste, formulimi i historisė sė ngjarjeve mbi bazėn e qėnies nė pushtet e deformon atė duke e kthyer nė tė kundėrtėn e saj.

 
    Njė arsye madhore qė mė shtyu ta shkruaj kėtė libėr qėndron nė vetė rėndėsinė e vitit 2001 pėr shqiptarėt dhe tė ngjarjeve qė e shoqėruan kėtė vit nė Maqedoni. Kryengritja e vitit 2001 nė Maqedoni ndoshta nuk mund tė ngjajė me librat klasike tė luftrave dhe kryengritjeve tė ndryshme. Sentenca e njohur se luftrat bėhen pėr teritore nuk ishte parėsore gjatė kėsaj kryengritje. Mendimet e mėvonshme se duhet tė ishte bėrė kėshtu apo ashtu, kanė shumė pak vlerė. Historia dhe analiza e saj nuk bėhen me sikur, por me ngjarjet e ndodhura nė kohėn pėr tė cilėn flitet. Kategoria e vrojtuesve politike tė cilėt nė kohėn e zhvillimit tė ngjarjeve u shmangėn nga qėndra e tyre, syojnė sot pėr tė dalė mbi vetė ngjarjet, pėr tė anatemuar dhe denigruar vetė kryengritjen. Marrėveshja e Prizrenit midis Ali Ahmetit, Arbėr Xhaferrit dhe Imer Imerit nė 22 maj 2001 tronditi politiken euroamerikane. Ajo ishte nje Marrėveshje Historike dhe mbetet njė vlerė e madhe nė Universin e vlerave morale tė Shqiptarėve nė Maqedoni. Vlera edhe mund tė analizohet, por kurrsesi tė anatemohet, apo mė shumė tė harrohet. Thelbi i europeizmit qėndron nė tėrėsinė dhe larminė e vlerave tė secilit komb.


    Njė arsye tjetėr qė mė shtyu ta shpejtoj shkrimin dhe botimin e kėtij libri ėshtė edhe pėrpjekja qė bėhet pėr ta rrumbullakosur kryengritjen e vitit 2001 dhe pėr ta shkruar atė me njė mėndėsi tė ndryshme nga mėndėsia shkencore, nga mėndėsia historike apo mėndėsia njerėzore.
Nė sistemet pluraliste, historinė nuk e shkruan pushteti apo edhe OJQ pranė pushtetit. 7 vjet pas, ka njė pėrpjekje nė Maqedoni pėr tė gjetur tė pėrbashkėtėn e konfliktit tek shqiptarėt dhe maqedonasit. Por perveē perpjekjes se mire, ngjarjet e vitit 2001 jane shkruar me mėndėsinė e partisė dhe politikės dhe jo tė shkaqeve reale. Po e jap kėtė interpretim sipas botimit tek LOBI:

 
    Varianti maqedonas:

    «Periudha e viteve 2000-2001, nė Republikėn e Maqedonisė karakterizohet me ndryshime tė ndėrlikuara shoqėroro-ekonomike dhe politike si rezultat i tranzicionit. Shumė kapacitete industriale falimentuan dhe u mbyllėn, njė pjesė e madhe e popullsisė mbeti pa punė dhe varfėria morri hov. Privatizimi ishte i shoqėruar me parregullshmėri tė ndryshme, dobėsi tė legjislacionit dhe keqpėrdorime tė rėnda. Qeveria aktuale nė tė cilėn participonin edhe shqiptarėt nuk mundej ta pėrballonte mė kėtė situatė nė vend. Partitė politike ishin tė formuara nė baza etnike. Rrethanat politike situatėn nė vend e bėnin tė pasigurte, mė sė shumti pėr shkak se pėr Maqedoninė ishin vitet e para si shtet i pavarur.»

 
    Varianti shqiptar:

    «Shkatėrrimi i RSFJ-sė dhe mėvetėsimi i Republikės sė Maqedonisė shkaktuan ndryshime tė thella politike, shoqėrore dhe ekonomike nė vend.Pluralizmi manifestohej me formimin e partive politike tė cilat, nė vend tė atij ideologjik, kishin karakter tė fuqishėm etnik. Si rezultat i kėtij tranzicioni, njė pjesė e madhe e popullsisė mbetet pa punė, kurse varfėria, korrupsioni, kriminaliteti dhe kriza ekonomike marrin pėrmasa shumė tė mėdha.Ekonomia e shkatėrruar, aferat dhe skandalet politike, korrupsioni dhe marrėdhėniet e keqėsuara ndėretnike edhe mė shumė e destabilizuan vendin. Duhet tė theksohet fakti se me Kushtetutėn e vitit 1991, shqiptarėt i humbėn tė drejtat tė cilat, formalisht, i gėzonin me Kushtetutėn e vitit 1974. Pėr kėto shkaqe Kushtetuta u miratua pa votat e deputetėve shqiptarė nė Parlament».


    Varianti shqiptaro maqedonas:

    «Periudha e viteve 2000-2001 karakterizohet me papunėsi tė madhe (400.000 persona tė aftė pėr punė janė tė papunėsuar kurse 80.000 familje marrin ndihma sociale) dhe me procesin e papėrfunduar tė privatizimit i shoqėruar me procedura pėr falimentim pėr shumė ndėrmarrje. Vėrehet rėnie e standardit tė jetės.
Jeta politike karakterizohet me parti njė etnike, ndėrsa Qeveria udhėhiqej nga parti nacionaliste. Qeverisja ishte e centralizuar, kurse sistemi juridik dhe ligjet nuk ishin tė pėrfunduara (nuk ishin miratuar ligjet e nevojshme, ndėrsa ato tė miratuarat shpesh ndryshonin dhe gjykatat shumė ngadalė vendosin pėr lėndėt).
Edhe pse nė Parlament kishte pėrfaqėsues shqiptarė dhe nė koalicionin qeveritar kishte ministra-shqiptarė, nė administratė dhe strukturat shtetėrore, shqiptarėt nuk ishin proporcionalisht tė pėrfaqėsuar. Partitė politike tė shqiptarėve nė Maqedoni publikisht vazhdojnė tė tregojnė pakėnaqėsinė nga statusi i tyre nė jetėn politike dhe publike nė vend. Tensionimi i marrėdhėnieve ndėretnike vjen nė shprehje gjatė protestave tė shqiptarėve me kėrkesė pėr rritjen e tė drejtave kolektive ku ndėshkohen dhe konfrontohen me policinė si dhe gjatė protestave tė maqedonasve kundėr shtimit tė tė drejtave tė shqiptarėve» Njė analizė e thjeshtė, tė ēon nė konkluzionin se ngjarjet e vitit 2001 janė shkruar me mėndėsinė e pushtetit.

 

    Konkluzioni i pėrbashkėt se:

   «Tensionimi i marrėdhėnieve ndėretnike vjen nė shprehje gjatė protestave tė shqiptarėve me kėrkesė pėr rritjen e tė drejtave kolektive ku ndėshkohen dhe konfrontohen me policinė si dhe gjatė protestave tė maqedonasve kundėr shtimit tė tė drejtave tė shqiptarėve», apo : «Jeta politike karakterizohet me parti njė etnike, ndėrsa Qeveria udhėhiqej nga parti nacionaliste» ėshtė i pasaktė. Kryengritja nė Maqedoni kishte rrėnjė mė tė thella. Mjafton vetėm nje fakt: Politikanėt maqedonas dhe shqiptarė kanė harruar njė detaj: Kur ata erdhėn nė pushtet nė Maqedoninė e pavarur dhe pluraliste, bėnė njė amnisti gjysmake, e cila nuk pėrfshinte njė pjesė tė politikanėve aktualė tė BDI-se. Dhe Maqedonia pėr arsye nga mė tė ndryshmet qysh kur u bė shtet i pavarur ka pasur nė krye qeveri nacionaliste. Prirjen nacionaliste apo jo nuk ta jep emri i Partisė, por veprimtaria e saj. Nė vitet 1991-1998, Maqedonia udhėhiqej nga njė parti me emėr socialdemokrat. Por kjo nuk e pengoi atė tė ishte nacionaliste ndaj shqiptarėve. Ngjarjet e vitit 2001, kanė nevojė tė qėndrojnė si Vlera tė Universit Moral tė kombit shqiptar dhe jo si parzmore apo talisman i disa apo shumė politikanėve tė djeshėm dhe tė sotėm nė Maqedoni, Kosovė e Shqipėri, disa prej tė cilėve me kalimin e viteve kanė filluar tė bejnė edhe pėrpjekjen pėr ta shtrėmbėruar apo modifikuar kėtė Vlerė.


    Pėrkundėr strukturave tė shtetit maqedon qė krijoi edhe formacione terroriste dhe ultranacionaliste, shqiptarėt u treguan me tė emancipuar dhe mė tė civilizuar. Gjate kryengritjes sė shqiptarėve nė vitin 2001, nė Maqedoni u krijuan dhe filluan tė vepronin disa organizata si:

 

1-      « Organizata revolucionare maqedonase » e njohur me gjėrėsisht me emrin « Todor Aleksandrov». Sipas deklaratės sė themeluesve tė saj, kjo organizatė kishte rreth 1200 anėtarė tė armatosur me shtrirje nė tė gjitha qytetet e Maqedonisė Perėndimore.

2-      « Lėvizja pėr clirimin e Maqedonisė ». Kjo organizatė u formua nėn slloganin « Atdheu nė rrezik ».

3-      Organizata “Fronti revolucionar maqedonas” .


    Kėto tre organizata janė organizatorėt dhe ekzekutorėt e akteve tė dhunshme ndaj shqiptarėve nė Shkup dhe veēanėrisht nė qytetin e Manastirit.


    Njė arsye madhore e shkrimit tė librit ka tė bėjė me faktin qė ndėrsa maqedonėt janė shumė me tepėr nacionalistė se sa duhet, shqiptarėt u treguan mė shumė internacionalistė se sa duhet. Kjo mėndėsi shekullore e shqiptarėve u shfaq hapur edhe nė kryengritjen e vitit 2001. Ndėrsa nga njėra anė, drejtuesit e UCK e konsideronin pushtues pushtetin maqedonas, nga ana tjetėr nuk harronin tė flisnin pėr ruajtjen e integritetit tė Maqedonisė. Po sjell dy shėmbuj domethėnės nė favor tė tezės sė sipėrthėnė:

 
    I pari ka tė bėjė me drejtuesin kryesor tė UCK Abaz Xhuka (Ali Ahmeti). Ja se ēfarė thotė ai nė njė shkrim-platformė tė botuar nė 6 qershor 2001: «Nė asnjė moment, shqiptarėt nė Maqedoni nuk kanė kėrkuar zgjidhjen e problemeve nė rishikim tė kufijve ose nė prishjen e Maqedonisė. Ne kemi qenė pėr ruajtjen e Maqedonisė si njėsi, ne kemi qenė tė pėrkushtuar pėr ruajtjen e integritetit territorial dhe tė sovranitetit tė Maqedonisė, gjithmonė kemi shprehur gatishmėri pėr dialog.» (Ali Ahmeti Ja pse I morėm armėt, 6 qershor 2001)


    I dyti ka tė bėjė me, Arbėr Xhaferrin ish-lideri i PDSH, njė parti me prirje nacionaliste nė Maqedoni. Ja se ēfarė thotė ai midis tė tjerash nė njė letėr drejtuar ish-sekretarit amerikan tė shtetit, Pauell : «Por as unė e as komuniteti shqiptar i Maqedonisė nuk kemi hequr dorė nga vendi ynė dhe e ardhmja e saj. Ne besojmė qė mund tė arrihet njė marrėveshje pėr tė ndryshuar ligjet dhe trajtimin e shqiptarėve, tė na mundėsojė tė bėhemi qytetarė tė plotė dhe tė barabartė tė Maqedonisė.»
(Arber Xhaferri Letėr drejtuar Kolin Pauell 2 korrik 2001)


Kryengritje e pambaruar


    Dhe e fundit, por mė e rėndėsishmja. Kryengritja e shqiptarėve e vitit 2001 nė Maqedoni, ėshtė njė kryengritje e pambaruar. Konkluzioni i sapoparashtruar nuk merr pėr bazė deklaratat politike tė disa ish-drejtuesve tė saj, nuk merr pėr bazė numurin e deputetėve nė Parlament.(Nė tė kaluarėn, Parlamenti turk dhe ai grek kishin me dhjetra deputetė shqiptarė. Por sot nė Turqi dhe greqi kemi vetėm turq apo grekė me origjinė shqiptare).


    Konkluzioni se kryengritja e vitit 2001 ėshtė e pambaruar, bazohet nė disa nga fondamentet qė kanė tė bėjnė me liritė dhe tė drejtat.Kanė kaluar 7 vjet nga kryengritja e vitit 2001. Shqiptarėt nė Maqedoni akoma nuk e kanė gjuhėn shqipe si gjuhė zyrtare. Nuk kanė akoma tė lejuar me ligj pėrdorimin e flamurit kombėtar. Ka edhe tė tjera qė do tė pėrmėnden gjatė librit. Por gjuha dhe flamuri tė palejuar, mjaftojnė pėr tė pohuar se kryengritja e vitit 2001 ėshtė njė kryengritje e pambaruar.

 
    Ky libėr ėshtė pjesė e problemit shqiptar. Nė libėr trajtohen ato ngjarje qė tashmė nuk pėrbėjnė sekret.

 

-         Tashmė nuk pėrbėn sekret se Arbėr Xhaferri u takua me Ali Ahmetin nė Tiranė nė fundmarsin e vitit 2001 nė njė Rezidencė qeveritare nė prani tė ish-kryeministrit tė Shqipėrisė Ilir Meta dhe tė autorit tė librit. Ata pėrcaktuan strategjinė e pėrbashkėt pėr realizimin e tė drejtave tė shqiptarėve.

-         Ashtu siē nuk ėshtė sekret se nė atė takim Ali Ahmeti e quajti Arbėr Xhaferrin «Vėllai i Madh».

-         Ashtu siē nuk ėshtė mė sekret se Arbėr Xhaferri nė fund majit tė vitit 2001 pranoi tė jepte dorėheqjen nga Kryetar i PDSH dhe tė mos braktiste Ali Ahmetin dhe Marrėveshjen e Prizrenit.

-         Tashmė nuk ėshtė sekret tė pohohet se arsyeja e vėrtetė qė ish-kryeministri i Kosovės Ramush Haradinaj nuk u ftua nė Shqipėri nė mars 2001 ishte fakti se ai konsiderohej nga disa drejtues tė qeverisė sė Shqipėrise si eksportues i kryengritjes nga Kosova nė Maqedoni.

-         Tashmė nuk pėrbėn mė sekret tė thuhet se nuk ka qėnė vetėm ish-kryeministri maqedonas Georgievski ai qė kėrkoi ndarjen e Maqedonisė. Por kanė qėnė edhe shqiptarėt tė cilėt e kėrkuan dhe planifikuan kėtė ndarje si njė hap drejt zgjidhjes tėrėsore tė ēėshtjes shqiptare.

-         Ashtu siē nuk ėshtė mė sekret tė thuhet se ata qė e penguan kėtė ndarje ishin disa politikanė shqiptarė nė Tiranė, Tetovė dhe Prishtinė.

-         Tashmė nuk ėshtė sekret tė thuhet se hartuesi i vėrtetė i Marrėveshjes sė Ohrit, ėshtė ish-ambasadori amerikan Robert Frouik, qė nė vitin 2001 ishte pėrfaqėsues i OSBE nė Shkup. Mos pranimi i Planit Frouik dhe largimi i tij nga Maqedonia si person i padėshirueshėm, nuk kishte tė bėnte me ndonjė gabim tė tij. Nė tė kundėrtėn, kishte tė bėnte me njė lėshim qė diplomacia e SHBA i bėri asaj tė BE. Pasi diplomacia e Brukselit nė rastin e kryengritjes sė shqiptarėve, hezitoi tė pranonte realitetin. Ajo nė kulmin e kryengritjes, firmosi me Maqedoninė MSA nė Luksemburg.

-         Tashmė nuk ėshtė mė sekret tė thuhet se edhe shėrbimet inteligjente tė Shqipėrise dhe Maqedonisė bashkėpunuan me njėri tjetrin pėr ta penguar ndarjen e Maqedonisė etj.

 

·         Autori ėshtė analist politik dhe drejtor i Institutit tė  Prognozave Rajonale  me seli nė Tiranė.

 

.........................................

 

Koēo Danaj: Kushtetutė kundėrshqiptare!